- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-20
- Bylos Nr.
- II-396-957/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07435-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui V. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 10N-13241613, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-13241613-14, G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį ir nubaustas 160 Lt bauda, dėl to, kad jis 2014 m. balandžio 29 d. Vilniuje, Saltoniškių g. 7, vairavo automobilį ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.10 punkto reikalavimus paliko jį stovėti taip, kad trukdė kitų transporto priemonių eismui, t. y. užstatė du automobilius taip, kad trukdė jiems išvažiuoti iš savo stovėjimo vietų.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. S. skundu prašo panaikinti 2014 m. birželio 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Skunde pareiškėjas nurodo, jog teritorija aplink pastatą, esantį Saltoniškių g. 7, yra uždara (visiškai aptverta tvora, įrengti stumdomi vartai), ant sandėlio Nr. 1 rampos UAB „Vigorus“ lėšomis didelėmis raudonomis raidėmis užrašytas įspėjimas „Neužstatyti rampos“. Jis 2014 m. balandžio 29 d. įvažiavęs įmonės vardu registruotu automobiliu, pastabėjo, kad prie minėtos rampos yra neteisėtai įvažiavę ir skersai pastatyti du automobiliai. Negalėdamas susisiekti su minėtų automobilių vairuotojais, kad patrauktų automobilius, jis savo automobilį pastatė prie sandėlio Nr. 1 rampos, išsikrovė prekes ir nuėjo į šį sandėlį dirbti.
Pasak pareiškėjo, eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikos teisinius pagrindus, valstybės institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninė būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad automobilių kelias – tai visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas, o šio straipsnio 87 dalyje nurodyta, jog viešasis eismas – tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Kelių eismo taisyklių 3 punkte apibrėžta, kad kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Pareiškėjas nurodo, kad teritorija, esanti Saltoniškių g. 7, yra privati, tai nėra automobilių kelias Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Kelių eismo taisyklių 3 punkto prasme, todėl viešasis eismas, kaip jis apibrėžtas minėtame įstatyme, teritorijoje nevyksta ir negali vykti. Asmenų teisinius santykius privačioje teritorijoje reglamentuoja ne Saugaus eismo įstatymas ir Kelių eismo taisyklės, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, todėl jam negali kilti atsakomybė pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį.
Be to, G. S. nurodo, kad teritoriją, kurioje fiksuotas pažeidimas, nuomos teise valdo UAB „XXT“ su kuria UAB „Vigorus“ yra sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Iš šios sutarties 6 straipsnio 12 dalies matyti, kad UAB „Vigorus“ yra atsakinga už teritorijos vartų atrakinimą ir saugų užrakinimą, įmonė privalo nesudaryti sąlygų patekti į teritoriją pašaliniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtų automobilių vairuotojai teritorijoje esančiuose pastatuose nedirba, jie nėra UAB „Vigorus“ klientai, jie traktuotini kaip pašaliniai asmenys ir todėl jie neturėjo teisės įvažiuoti į teritoriją ir palikti joje savo automobilius bei trukdyti UAB „Vigorus“ darbui.
Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad Kelių eismo taisyklių 1,2 ar 3 prieduose nėra jokių kelio ženklų, kurie kaip nors ribotų pašalinių transporto priemonių, išskyrus įmonių darbuotojus ar klientus, patekimą į privačią teritoriją, o naujų kelio ženklų ar bet kokių kitų techninių priemonių įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis policijos institucijomis, savavališkas tokių techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimas yra neteisėtas ir užtraukia administracinę atsakomybę. Todėl nutarimo motyvas, kad prie įvažiavimo į teritoriją nėra ženklų, draudžiančių pašalinėms transporto priemonėms pakliūti į teritoriją, yra visiškai nepagrįsti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė atsiliepimu G. S. skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad G. S. administracinio nurodymo neįvykdė, todėl jo atžvilgiu 2014 m. birželio 4 d. buvo priimtas nutarimas. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdęs policijos pareigūnas, nurodydamas tiesės pažeidimo aplinkybes, pasielgė neteisėtai ir išgalvojo 2014 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nagrinėjimo metu nenustatyta. Sprendžiama, kad G. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį patrauktas teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje inter alia numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Ši ATPK norma yra blanketinė, todėl būtina nustatyti, kad vairuotojas pastatydamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklės numato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai) (KET 155.5 p.), taip pat ten, kur sustojusi transporto priemonė <...> kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (KET 155.10 p.). Šios bylos kontekste taikant ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies nuostatas ir traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn svarbu nustatyti, ar automobilį G. S. paliko stovėti tokioje vietoje, kur tai trukdė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. birželio 4 d. nutarimu nustatyta, kad G. S. 2014 m. balandžio 29 d., 11 val. 58 min. vairavo automobilį Audi A4, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir paliko jį stovėti taip, kad trukdė kitų transporto priemonių eismui (užstatė taip, kad trukdė išvažiuoti dviem automobiliams iš savo stovėjimo vietų), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.10 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje.
Iš bylos medžiagos bei teismui pateikto skundo turinio matyti, kad G. S. paties dviejų automobilių užstatymo fakto, t. y. automobilio pastatymo taip, kad jis kliudė kitoms transporto priemonėms išvažiuoti neginčija ir nurodo, jog, atvykęs į teritoriją automobiliu Audi, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) prie pastato Saltoniškių g. 7, Vilniuje, pastebėjo, kad prie vienos iš sandėlio rampų yra skersai pastatytos dvi transporto priemonės. Kadangi jis neturėjo minėtų automobilių vairuotojų kontaktų ir negalėjo su jais susisiekti, savo transporto priemonę pareiškėjas pastatė prie minėtos sandėlio rampos, užstatydamas prie jos stovėjusius automobilius, iškrovė prekes ir nuėjo dirbti. Tokias aplinkybes patvirtina ir 2014 m. balandžio 29 d. G. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės. Iš byloje esančių nuotraukų taip pat matyti, kad automobilis Audi, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo užstatęs du automobilius taip, kad jie negalėjo išvažiuot iš savo stovėjimo vietos. Šią aplinkybę detalizavo ir Kelių policijos valdybos atstovas K. B., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad teritorijoje buvo pakankamai vietos pareiškėjui pastatyti automobilį, o atvykus pareigūnams, pareiškėjas nenorėjo patraukti savo transporto priemonės. Esant tokioms aplinkybėms teismui nekyla abejonių, kad G. S. savo automobilį pastatė taip, kad jis trukdė kitoms transporto priemonėms išvažiuoti, t. y. trukdė jų eismui.
Vis dėlto pareiškėjas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį nurodydamas, kad jam administracinė atsakomybė apskritai netaikytina, nes teritorija, esanti aplink pastatą Saltoniškių g. 7, Vilniuje, visiškai aptverta tvora, įrengti stumdomi vartai, užrašytas įspėjimas neužstatyti rampos, yra privati, todėl tai nėra automobilių kelias ir ši teritorija neskirta viešajam eismui, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 87 dalyje bei Kelių eismo taisyklių 3 punkte. Su tokiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklės galioja, tiek keliuose, tiek viešose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo šių taisyklių reikalavimų laikytis. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje priimtoje nutartyje Nr. 2K-329/2012. Analogišką išvadą, leidžia daryti sisteminė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių analizė bei logikos dėsniai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 87 dalis nustato, kad viešasis eismas – tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Kelių eismo taisyklių 3 punkte apibrėžta, kad kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Taigi darytina išvada, jog šalia gyvenamųjų ar negyvenamųjų pastatų, autoservisų, prekybos centrų, įmonių ir kt. esančios aikštelės, taip pat aikštelės, esančios ant atskirų statinių, kurios skirtos prie minėtų objektų atvykti ir sustoti transporto priemonėms, nesvarbu jos privačios ar viešos, taip pat yra skirtos ir naudojamos tam tikram automobilių eismui. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teritorija, kurioje užfiksuotas G. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas, nepaisant to, kad yra privati, tačiau naudojama viešajam eismui. Tai iš dalies patvirtina paties G. S. skundo teiginiai, kad teritorijoje, esančioje Vilniuje, Saltoniškių g. 7 įrengta rampa, skirta prekių pakrovimui-iškrovimui, kad jis savo automobiliu veža prekes ir iškrauna jas sandėlyje, taip pat kiekvieną dieną po kelis kartus atvažiuoja UAB „Vigorus“ klientai dideliais krovininiais automobiliais bei atveža prekes, į teritoriją įvažiuoja ir pastate įsikūrusių įmonių darbuotojai. Taigi akivaizdu, jog teritorija, esanti prie pastato Saltoniškių g. 7, Vilniuje, yra skirta ir naudojama tam tikram automobilių eismui, todėl eismo dalyviai, įskaitant ir pareiškėją, šioje teritorijoje privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad į teritoriją įvažiavusių automobilių vairuotojai yra laikomi pašaliniais asmenimis, dėl ko jie neturėjo teisės įvažiuoti į teritoriją ir palikti joje stovėti savo automobilius, nepašalina pareiškėjo atsakomybės už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Teismo vertinimu, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės 2014 m. birželio 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-13241613-14 yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. S. – skundo netenkinti ir 2014 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 10N-13241613 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.