- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- A18.-141-1017/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05309-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. (S.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. M. 2019 m. kovo 2 d., apie 12.25 val., vežamas tarnybiniu automobiliu V1711 specialiai sulaikytiems įrengtoje vietoje, nuolatos kojomis daužė automobilio kėbulą; atvežus į policijos komisariatą, jis atsisakė išlipti iš tarnybinio automobilio, trukdydamas pareigūnams jį išvesti, kojomis spyrė į automobilio dureles; į pareigūnų reikalavimus išlipti iš tarnybinio automobilio ir nutraukti aktyvius veiksmus S. M. nereagavo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. M. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad jo gyvenamuoju adresu atvažiavo policija. Kaip suprato, pareigūnus iškvietė jo mama. Su mama konflikto nebuvo, nežino, kodėl ji iškvietė policiją. Jis atidarė duris. Pareigūnai nesakė jam nei žodžio, išvedė jį iš buto į koridorių, nedavė apsirengti, be kelnių, be batų, tik su kojinėmis įsodino į tarnybinį automobilį. Buvo kovo mėnuo, lijo, snigo, buvo šalta. Jam nebuvo išaiškinta jokių jo teisių, jam nedavė advokato, jį nuvežė į komisariatą, kur jį mušė, 5-6 val. neišleido jo į tualetą. Jis pareigūnų automobilyje priešinosi, prašė drabužių ir kad paaiškintų jo teises, bet jį nuvežė į komisariatą. Jis skundėsi dėl pareigūnų veiksmų, gavo nutarimą, kad jo skundas atmestas, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų veiksmų. Automobilio kėbulo jis nedaužė, automobilio negadino, nieko kojomis nemušė, nebuvo įsispyręs kojomis į automobilio dureles, tiesiog nelipo iš automobilio. Atsisakė lipti iš automobilio, nes buvo be batų ir kojinių, o pareigūnai jam nieko nepaaiškino. Jis ne priešinosi, o tiesiog piktinosi, o pareigūnai iš karto prieš jį panaudojo tazerį. Pareigūnai patys išprovokavo tokį jo elgesį (b. l. 40).
Liudytojas – policijos pareigūnas N. P. teismo posėdyje paaiškino, kad neprisimena šio įvykio. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (b. l. 29), patvirtino jame nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad asmuo buvo neadekvatus, neįmanoma buvo kalbėtis, atrodė, kad jam būtų „pavažiavęs stogas“. Kai jie atvyko, asmuo gulėjo su antrankiais ant grindų, sulaikytas kitų pareigūnų. Tiksliai detalių neprisimena, tačiau prisimena faktus, kad asmuo stipriai trankė automobilį, vedamas iki automobilio buvo agresyvus, kolegoms taip pat priešinosi, buvo paguldytas su antrankiais. Neprisimena, ar jis vengė sulaikymo, ar spyrė į greitosios pagalbos mašiną. Neprisimena, dėl ko asmuo buvo neadekvatus, kolegos paaiškino, jog jis motiną buvo sumušęs, į ligoninę ją kruviną išvežė. Jei neklysta, neblaivus buvo asmuo. Su antrankiais iki mašinos jį vedė, nuo mašinos iki komisariato per jėgą jį grūsti reikėjo (b. l. 49).
Liudytojas – policijos pareigūnas E. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jis neprisimena įvykio aplinkybių. Pagarsinus kolegos tarnybinį pranešimą (b. l. 29), patvirtino jame nurodytas aplinkybes (b. l. 50).
Liudytojas – postinis M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis neprisimena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, įvykį atsimena paviršutiniškai. Buvo atvežtas vyriškis, atėjo patrulis ir pasakė, jog šis vyriškis galimai padarė nusikalstamą veiką, bet atsisako išlipti iš automobilio, paprašė pagalbos. Vyriškio kelis kartus buvo paprašyta išeiti iš automobilio, bet jis atsisakė, nelipo. Neprisimena, ar vyriškis buvo blaivus, taip pat, ar jis buvo su drabužiais ar be jų. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą (b. l. 26), patvirtino jame nurodytas aplinkybes (b. l. 66-67).
Iš S. M. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, kuriuose užfiksuotas pranešimas, jog kad bute, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Į įvykio vietą buvo išsiųstas policijos ekipažas V9011. Atvykus policijos pareigūnams, buto duris atidarė neblaivus ir agresyvus S. M., kurio rankos buvo kruvinos. S. M. buvo išvestas į laiptinę ir surakintas antrankiais. Buto koridoriuje tarp sulaužytų daiktų ant grindų kraujo klane buvo rasta I. M. su smurto žymėmis galvos ir veido srityje. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, sulaikytasis S. M. pradėjo priešintis policijos pareigūnams, spardytis, todėl jis buvo paguldytas namo laiptinėje ant grindų, iškviestas papildomas policijos ekipažas. Taip pat į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Į įvykio vietą atvykęs policijos ekipažas V1711 pristatė sulaikytą S. M. į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariatą. Nukentėjusioji I. M. dėl kirstinių žaizdų ir sumušto veido buvo pristatyta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b. l. 23-25).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio N. P. 2019 m. kovo 2 d. d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant kartu su to paties būrio vyr. patruliu E. P., per radijo stotį išgirdo, kad policijos ekipažui V9011 skubiai reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini), kur sūnus stipriai sumušė savo motiną ir priešinasi atvykusiam policijos ekipažui. Atvykus į minėtą vietą, prie (duomenys neskelbtini) buto pastebėjo kolegą, kuris buvo pasiguldęs labai agresyvų vyrą ir laikė jį surakinęs antrankiais. Vedant sulaikytąjį iki tarnybinio automobili, pastarasis nuolatos spardėsi, bandė ištrūkti, priešinosi. Vedamas pro GMP automobilį, vyras specialiai galva trenkėsi į jį. Vyrą buvo sunku laikyti, nes jis vedamas labai stipriai muistėsi, trankėsi kojomis. Asmenį įsodino į savo V1711 automobilį ir jį pristatinėjo į komisariatą. Pristatymo metu asmuo automobilyje, sulaikytiesiems skirtoje vietoje, nuolatos kojomis trankė automobilį ir į pareigūnų pastabas nustoti nereagavo. Trankydamas išpurvino sulaikytiems skirtos vietos sienas. Su juo nebuvo įmanoma kalbėtis. Sulaikytąjį apie 13.10 val. pristatė į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą (b. l. 29).
Vilniaus apskrities VPK OVS vyriausiojo postinio M. K. 2019 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. kovo 2 d., apie 12.55 val. pagal ROIK 0119000102222 į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1-ąjį PK buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus vyras, kuriam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli (pristatytas į 1 policijos komisariatą kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą). Vyras neprisistatė, kategoriškai atsisakė lipti iš tarnybinio automobilio, kelis kartus buvo įspėtas, kad jei nelips, prieš jį bus panaudotos spec. priemonės bei fizinės jėga, Vyras ir toliau atsisakė išlipti, kojomis įsispyrė į automobilio duris, taip neleisdamas jo ištraukti. Kadangi naudodami fizinę jėgą, vyri pareigūnai galėjo padaryti žalą, prieš jį kaip paprastą elektros šoką panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“ tris kartus į pilvo sritį, po ko vyras išlipo iš automobilio ir leidosi nuvedamas į komisariato patalpas. Kadangi vyriškio elgesys buvo neprognozuojamas, agresyvus, jis buvo patalpintas š laikino sulaikymo kamerą, kad nesusižalotų, viena ranka antrankiais prisegtas prie suoliuko (b. l. 26).
2019 m. kovo 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08780-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2019 m. kovo 2 d., apie 12.20 val. (duomenys neskelbtini), S. M. galimai panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad S. M. kaltė, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtinta byloje esančiais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, jog S. M. nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimų išlipti iš tarnybinio automobilio ir nutraukti aktyvius veiksmus (spardyti tarnybinį automobilį).
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.
Pagal Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus vieni iš policijos veikos uždavinių – asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija. Vykdydama šiuos uždavinius, ji organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones.
Pagal Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.4 punktą (aktualią redakciją), atvykęs į įvykio vietą policijos patrulis privalo, jei vykdomas teisės pažeidimas, imtis visų teisėtų priemonių jam užkardyti.
Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, taip pat paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad jie turėjo pakankamą pagrindą sulaikyti S. M., įtardami jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (motinos sužalojimo), padarymu. Jie atvyko pagal iškvietimą į butą dėl jame vykstančio konflikto, bute buvęs S. M. buvo neblaivus, agresyvus ir kruvinomis rankomis, o jo motina be sąmonės sužalota galva kraujo klane gulėjo koridoriuje. Šių aplinkybių visuma buvo pakankama sulaikyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir pristatyti jį į policijos komisariatą aplinkybių aiškinimuisi. Todėl policijos pareigūnų reikalavimai į komisariatą pristatytam S. M. išlipti iš automobilio, nustoti niokoti tarnybinį automobilį, jį spardant buvo privalomi vykdyti.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisino savo veiksmus tuo, kad jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų dėl to, jog policijos pareigūnai nesudarė jam galimybės apsirengti, jis buvo išvežtas iš namų be viršutinės aprangos ir batų, jam nebuvo užtikrinta teisinė gynyba, teismas vertina, kad tai buvo ne pateisinama priežastis nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sulaikymo metu, o pasekmė paties S. M. elgesio. Iš bylos medžiagos matyti, tai konstatuota ir Vilniaus aps. VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jog policijos pareigūnams atvykus į butą pagal pagalbos skambutį, S. M. buvo agresyvus, neblaivus, kruvinomis rankomis, šalia gulėjo jo motinos kruvinas kūnas be sąmonės, todėl policijos pareigūnai turėjo pagrindą vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaip pavojingą ir sulaikinėti jį nedelsdami. Teismo posėdžio metu liudytojas N. P. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad sulaikytasis buvo itin agresyvus ir neadekvatus, su juo nebuvo galima kalbėtis. Todėl teismas sutinka su nutarimo išvada, kad įvykio vietoje pareigūnai neturėjo galimybės pasirūpinti tinkama S. M. apranga ir avalyne dėl jo paties agresyvių veiksmų įvykio vietoje. Jei pats S. M. būtų elgęsis ramiai ir racionaliai, jam būtų buvusi sudaryta galimybė tinkamai apsirengti ir vykti į policijos įstaigą aplinkybių aiškinimuisi komfortabiliai.
Pagal BPK 21 straipsnio 4 d. įtariamasis turi teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento. Tačiau gynėjo užtikrinimas susijęs su organizaciniais klausimais, ir pirmiausiai ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato, ar yra BPK 51 straipsnyje nustatyti būtinieji gynėjo skyrimo pagrindai, ir organizuoja gynėjo užtikrinimą. Taigi ne policijos patrulių pareiga yra užtikrinti gynybą įtariamajam, ir tai, kad jie to sulaikymo ir pristatymo į policijos įstaigą metu nepadarė, negali būti pagrindas atsisakyti vykyti sulaikymą vykdančių patrulių reikalavimus.
Kadangi S. M. nevykdė statutinio valstybės tarnautojo (policijos pareigūno) teisėto reikalavimo išlipti iš tarnybinio automobilio, elgėsi chuliganiškai spardydamas automobilį ir nevykdė reikalavimo nutraukti tokius veiksmus, jo veika kvalifikuotina kaip ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas vienas nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, nedirbantis, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, administracine tvarka baustas, įskaitant ir už veikas prieš statutinius valstybės tarnautojus, nuobaudos galioja, baudos nesumokėto, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teistas. Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracinę nuobaudą – sankcijoje numatyto vidurkio dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. (S.) M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108650144.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.