- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- 1-842-873/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00537-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- U. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė, Renata Janušytė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2013 m. gegužės 21 d., apie 21.20 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas juo Saulėtekio al., kryptimi nuo Plytinės g. pusės link Nemenčinės pl. pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768, 37 punkto, numatančio, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“ reikalavimus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedo ženklas Nr. 534), neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, ir nepraleido jo važiavimo krypties eismo juosta iš dešinės į kairę pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją U. S., ją partrenkė ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai, duodamas parodymus paaiškino, kad gegužės 21 d., vakare, jis važiavo namo, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąją. Pirmoje eismo juostoje buvo labai daug automobilių, taip pat ten yra kelio vingis. V. S. važiavo Saulėtekio alėja nuo Plytinės gatvės į miesto pusę, link Nemenčinės plento. Vairavo „VW Touran“, susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje. Pėsčiąsias pamatė prieš 15 metrų, stabdė, suko į dešinę pusę. Merginos buvo antroje juostoje, viena mergina bėgo atgal, link šaligatvio. V. S. bandė išvengti susidūrimo. Viena mergina nubėgo, nukentėjusioji tiesiog stovėjo, sustingo. Nukentėjusiąją kliudė automobilio priekine dalimi, ji užkrito ant automobilio.
Nukentėjusioji U. S. paaiškino, kad įvykio dieną ji ėjo kartu su drauge Juste, išėjo į gatvę. Nukentėjusioji prisimena tik tai, kad buvo ligoninėje.
Liudytoja J. N. paaiškino, kad įvykio metu ji kartu su drauge ėjo per gatvę, per perėją. Pradėjusios eiti pamatė, kad atvažiuoja automobilis, pereiti nespėjo, nes buvo per didelis greitis. Jos išsiskyrė – J. N. ėjo atgal, o U. – tiesiai, Vairuotojo greitis buvo pakankamai didelis. prieš eidamos jos apsidairė, automobilį matė iš tolo. Automobilis, atrodo, važiavo antra eismo juosta, partrenkė taip pat toje juostoje. Po įvykio J. N. matė, kad U. guli, kažkas kvietė policiją, greitąją. U. buvo lūžęs raktikaulis, ji turėjo nukelti sesiją, dėl traumos negalėjo eiti į universitetą.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad įvykio metu jis važiavo kartu su V. S.. Žmonės pasirodė staiga, V. S. bandė išsukti, bet merginos išsiskirstė. V. S. važiavo apie 40-50 km/h greičiu. Pėsčiosios išėjo, neišbėgo į kelią. Automobiliai buvo statomi pirmoje juostoje, tai įtakojo įvykį. Vairuotojas turi įsitikinti, ar nėra pėsčiųjų, tai ne visiškai buvo padaryta. Po įvykio jie tuojau išlipo iš automobilio. V. S. kvietė greitąją.
Liudytoja S. K., kaltinamojo motina, parodė, kad su sūnumi bendrauja telefonu kiekvieną dieną, gali daryti jam teigiamą įtaką, turi jam autoritetą.
Bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenimis, apie eismo įvykį, kurio metu automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė merginą, pranešta 2013-03-21, 21.20 val. ( b. l. 6).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2013-05-21 protokolo duomenimis, užfiksuotos įvykio vietos apžiūros metu, 21.50-22.15 val., nustatytos oro sąlygos: prieblanda; kelių eismo įvykio rūšis: užvažiavimas ant pėsčiojo; kelio dangos tipas: asfaltas; kelio dangos būklė – šlapia; matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje dienos metu: 100 m; transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje bei kelio apžvelgiamumas: automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Saulėtekio g., antroje eismo juostoje, link Nemenčinės pl.; nuo automobilio galinės dalies iki pėsčiųjų perėjos – 2,7 m, nuo kairės pusės ratų iki ištisinės linijos – po 1,5 m ( b. l. 7-11).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2013-05-21 protokolo duomenimis, automobilio „VW Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktas variklio dangtis, sudaužytas priekinis stiklas; stabdžių sistemos būklė tvarkinga, apšvietimo signalų būklė tvarkinga, kitų agregatų mechanizmų būdingų gedimų nėra (b. l. 12-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto V. K. specialisto išvados U. S. medicininių dokumentų apžiūros 2013 m. birželio 7 d. protokole duomenimis, U. S. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje bei dešinio raktikaulio petinio galo lūžis. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, galimai aptariamo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodyto raktikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų laikotarpiui ( b. l. 87-88).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4887/13(01) duomenimis, V. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( b. l. 76), specialisto išvados Nr. T-A 4899/13(01) duomenimis, U. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 86). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 694 duomenimis, apžiūros 2013-05-21, 22.40 val., metu V. S. buvo blaivus ( b. l. 77).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/ACA 6046516 duomenimis, automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-09-16 iki 2013-09-15 draustas ADB „Ergo Lietuva“ ( b. l. 23).
Kaltinamasis V. S. kaltę pripažino. Sutampančiais kaltinamojo, liudytojų J. N., R. S. parodymais, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2013-05-21 protokolo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados duomenimis nustatyta, kad V. S., vairuodamas automobilį, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, ir nepraleido jo važiavimo krypties eismo juosta iš dešinės į kairę pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją U. S., ją partrenkė ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas bylos duomenų visumą vertina pakankama nustatyti, kad kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai: nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. V. S. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Nukentėjusioji U. S. byloje pareiškė ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ( b. l. 135-139), prašė priteisti 588,07 Lt turtinės žalos iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, priteisti 10000 Lt neturtinės žalos iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, priteisti iš V. S. procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidas – 500 Lt, priteisti 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš V. S. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.
Dėl turtinės žalos.
ERGO Insurance SE 2014 m. sausio 13 d. rašto duomenimis, atsižvelgiant į nukentėjusios pateiktus duomenis apie gydymui skirtas lėšas buvo apskaičiuota bei išmokėta draudimo išmoka šiems nukentėjusiosios nuotoliams kompensuoti. Taip pat, atsižvelgiant į kartu su ieškiniu pateiktus duomenis bei įrodymus apie nukentėjusiosios patirtą žalą dėl kelionių į gydymo bei ikiteisminio tyrimo įstaigas yra atlyginami 245,57 Lt išlaidos šiems nuostoliams kompensuoti, taip pat kompensuojami 220,0 Lt nukentėjusiosios nuostoliai dėl daiktų sugadinimo (b. l. 186-187). Pranešimų apie draudimo išmoką duomenimis, U. S. išmokėta 121,86 Lt ( b. l. 188), 245 Lt, 220 Lt ( b. l. 189).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad turtinė žala jai atlyginta, ieškinio šioje dalyje atsisako.
Dėl neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto dešiniojo raktikaulio petinio galo lūžio U. S. iki šiol jaučia neigiamas pasekmes. Vargina stiprus skausmas, normaliai negali valdyti rankos, nes nuolatos kamuoja skausmingi judesiai per peties sąnarį. Dėl to jai neretai tenka vartoti analgetikus, kad numalšinti skausmą. Nors po nelaimingo įvykio praėjo jau daugiau kaip 4 mėnesiai, tačiau dešiniojo raktikaulio petinio galo lūžis dar nėra sugijęs. Dėl šios priežasties ji iki šiol nešioja įtvarą, o ir medikai negali pasakyti, kiek apytiksliai reikės nešioti, nes tokios traumos metu įprastai lūžis sugyja greičiau. Nors po patirtos traumos ir buvo paskirtos reabilitacijos procedūros, tačiau jos nebuvo tokios veiksmingos, kaip buvo tikėtasi. Atitinkamai, dėl vis dar nešiojamo įtvaro U. S. jaučia judėjimo nepatogumus, negali pati viena panešti sunkų daiktų, knygų, dažnai kreipiasi į aplinkinius, kad pagelbėtų, paduotų daiktus. Dėl šių priežasčių jaučiasi nepilnavertė, nes nuolatos turi prašyti svetimų žmonių pagalbos - tėvai dirba ir gyvena Šakiuose. Dėl patirtos traumos ir jaučiamų neigiamų pasekmių negali gyventi įprastu ritmu, negali sportuoti. Kadangi iki šiol rinkdavosi aktyvias sporto šakas, dabar dėl skausmingų judesių to daryti negali. Eismo įvykio metu ji patyrė emocinį šoką. Iki tol niekada nebuvo patekusi į avariją, dėl to išgyveno sukrėtimą. Iki šiol yra baikšti, lengvai išsigąsta gatvėje. Kamuoja košmarai, kurių metu vis prisimena eismo įvykį.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji dėl neturtinės žalos paaiškino, kad ji patyrė stresą, skausmą. Ligoninėje ji gulėjo 3 dienas, buvo lūžęs dešinės rankos raktikaulis, patyrė didelį nepatogumą. Sesiją ji persikėlė į rudenį, paėmė akademines atostogas, kadangi dėl įvykio, streso, mokslai ir egzaminai buvo per didelė našta. Po įvykio nukentėjusioji negalėjo pati apsitarnauti, reikėjo prašyti kitų žmonių pagalbos.
ADB „ERGO Lietuva“ 2013 m. rugpjūčio 12 d. rašto duomenimis, U. S. atlyginta gydymo išlaidos 121,86 Lt, draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti – 1120 Lt ( b. l. 157).
ERGO Insurance SE 2014 m. sausio 13 d. rašto duomenimis, atsižvelgiant į gydymo įstaigų pateiktus duomenis apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastą, gydymosi/nedarbingumo trukmę bei sukeltas pasekmes ir vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių 12.1 punktu, buvo apskaičiuota ir išmokėta 1120 Lt neturtinės žalos draudimo išmoka (po 20 Lt už 56 gydymosi dienas). Rašto duomenimis, ERGO Insurance SE vertinimu, civilinės ieškovės reikalaujamos neturtinės žalos suma yra kiek neadekvati patirtiems sužalojimams, o byloje nėra priežasčių nukrypti nuo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priteisiamo neturtinės žalos vidurkio, t. y. 5000 Lt sumos, į kurią turėtų būti įskaityta atsakingo draudiko jau išmokėta 1120 Lt kompensacija (b. l. 186-187). Pranešimo apie draudimo išmoką duomenimis, U. S. išmokėta 1120 Lt išmoka ( b. l. 188).
Mokėjimo nurodymo duomenimis, V. S. pervedė U. S. 1000 Lt žalos atlyginimui ( b. l. 118).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad nukentėjusiosios paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo U. S. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai U. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Dėl sužalojimo nukentėjusioji nuo 2013-05-21 iki 2013-05-24 buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (b. l. 142), buvo nedarbinga 6 savaites ( Medicininė 2013-05-24 pažyma, b. l. 144). Nukentėjusiosios parodymais, dėl eismo įvykio ji patyrė psichologinį stresą, mokslai ir egzaminai tapo per didele našta, sesiją ji persikėlė į rudenį, paėmė akademines atostogas.
Teismas daro išvadą, kad objektyvių duomenų, ar nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai turės neigiamų padarinių ateityje, byloje nėra, tačiau vertina, kad jauno amžiaus nukentėjusiajai neigiami išgyvenimai dėl apribojimų, atsiradusių nuo patirto raktikaulio lūžio, įprastinio gyvenimo būdo pasikeitimo, priskirtini neturtinei žalai. Negalėjimas lankyti mokymo įstaigos, būtinumas paimti akademines atostogas sukėlė papildomus dvasinius išgyvenimus nukentėjusiajai.
Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta V. S. neatsargiais veiksmais, kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių išgyvenimų. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir nukentėjusiosios turtinę padėtį - išlaikoma, padarytos turtinės žalos dydį.
Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215/2010 pasisakyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos: nukentėjusiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr.: 2K-401/2009, 2K-64/2009 ir kt.). Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajam 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. (Šioje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu V.A.Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2010 atmestas nuteistojo E.K. skundas dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-27 nuosprendžio, kuriuo E.K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., priteista iš E.K. nukentėjusiajai D. N. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutarties, kuria E. K. apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2009 pasisakyta, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu Č. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį) ir apeliacinės instancijos teismai, šioje byloje įvertindami atlygintinos neturtinės žalos dydį 4000 Lt suma, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus, kasacinio skundo teiginiai, kad teismas nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose yra deklaratyvūs.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-465/2009 pasisakyta, jog negalima teigti, kad nagrinėjamoje byloje nustačius 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai dydį buvo nukrypta nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. (Šioje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu M. R. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį).
Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai atlygintina 7000 Lt neturtinės žalos. Bylos nagrinėjimo duomenimis, ERGO Insurance SE atlygino nukentėjusiajai 1120 Lt, V. S. pervedė U. S. 1000 Lt, ši suma įskaitytina į atlygintinos neturtinės žalos dydį.
CK 6.254 straipsnio 1 d. numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šio str. 2 d. numatyta, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Šioje byloje ERGO Insurance SE pareigos atlyginti nukentėjusiajai U. S. padarytą žalą pagrindas yra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (b. l. 23) taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ( toliau – TPVCAPDĮ) 2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378 įstatymas (2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 red.). Kadangi draudikas sumokėjo nukentėjusiajai sumą, neviršijančią maksimalaus dydžio, numatyto TPVCAPDĮ 11 str., neturtinė žala priteistina iš ERGO Insurance SE.
Dėl išlaidų atstovo pagalbai.
Pinigų priėmimo 2013 m. liepos 2 d. kvito Nr. 473640 duomenimis, U. S. už dokumento surašymą sumokėjo advokatei Renatai Janušytei 500 Lt ( b. l. 119, 200).
Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Teismas, vertindamas V. S. turtinę padėtį – yra dirbantis, į bylos sudėtingumą, daro išvadą, kad pareikštas reikalavimas neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010 pasisakė, jog CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams šioje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Dėl to kasatorės prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš atsakovų penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo negali būti tenkinamas.
Analogiška pozicija išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010.
Kadangi deliktinę atsakomybę reglamentuojančio CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato, reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo netenkintinas.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. S. neteistas (b. l. 31-32), administracine tvarka baustas (b. l. 69-73), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas ( b. l. 78, 80), nėra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą ( b. l. 79), dirba.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstymų veikų.
V. S. kaltu prisipažino pilnai, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitų asmenų transporto priemonių ar turto apgadinimą, asmenų sveikatos sutrikdymą, susijęs tvirtais socialiniais ryšiais, dirba. Nusikalstama veika padaryta netyčiniais veiksmais, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje V. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui pateiktas S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 202). Įvertinus, kad prašymas paduotas asmens, su kuriuo kaltinamasis susijęs glaudžiausiais giminystės ryšiais, jo motinos, ji yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai ( b. l. 113), neturinti baustumo (b. l. 116, 117, 203), teismas daro išvadą, kad prašymas perduoti kaltininką atsakomybėn pateiktas asmens, verto teismo pasitikėjimo. Nukentėjusiajai turtinė žala yra atlyginta, kaltinamasis atlygino dalį neturtinės žalos, likusi neturtinė žala priteistina iš draudimo bendrovės - ERGO Insurance SE. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 40 str. 1 d., atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės. V. S. buvo baustas už nežymius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 str., taikymas yra netikslingas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
V. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymą, perduodant jį 1 (vieneriems) metams laiduotojos S. K. atsakomybėn pagal laidavimą, baudžiamąją bylą V. S. nutraukti.
U. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo, ERGO Insurance SE 4880 Lt neturtinės žalos atlyginimui U. S. naudai.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš V. S. 500 Lt nukentėjusiosios U. S. išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.