Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.9-525-953/2014

2014 m. sausio 27 d.

išnagrinėjęs M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., 2013 m. gruodžio 24 d. 19.55 val. adresu (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus.

M. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad melagingai policijos pareigūnų nekvietė. Vyras jos neleido į namus, grasino, tačiau smūgių nesudavė. Ji tuo metu buvo užsidariusi sandėlyje ir iškvietė policijos pareigūnus.

LR ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: policijos pareigūno A. S. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad adresu Radviliškio g. 22, Šiauliai, pagalbos prašo moteris, kurią muša sugyventinis. Atvykus minėtu adresu, bendraujant su pranešėja, smurto požymių nesimatė. Moteris paaiškino, kad policiją kvietė todėl, kad buvo kilęs žodinis konfliktas tarp jos ir sugyventinio, ir kad nekiltų blogesnių pasekmių, ji nuėjo į šalia namų esantį sandėliuką ir iškvietė pagalbą. Jiems atvykus sugyventinis jau buvo pasišalinęs. Moteris jokių pretenzijų daugiau neturėjo (b.l. 3). Iš policijos pareigūnės R. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą M. V., buvo pasiūlyta paaiškinti minėto įvykio aplinkybes, tačiau ji atsisakė jas paaiškinti. (b.l. 5). Iš garso įrašo medžiagos matyti, kad M. V. skambino policijai ir pranešė, kad ją muša sugyventinis, todėl ji pasislėpė sandėliuke, o jis laužia sandėliuko duris.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad M. V. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str. Šis pažeiidmas yra įtrauktas į ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 28 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N–1–1117–2005). M. V. kviesdama policijos pareigūnus nurodė, jog ją muša sugyventinis, tačiau atvykę policijos pareigūnai smurto žymių ant M. V. nepastebėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad M. V. atvykus policijos pareigūnams jokių pretenzijų neturėjo, pareiškimo dėl smurto artimoje aplinkoje nerašė. Byloje nėra duomenų, kad M. V. būtų kreipusis į medicinos įstaigą dėl kokių nors sužalojimų. Taigi, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog 2013 m. gruodžio 24 d. prieš M. V. buvo naudojamas smurtas, byloje nėra. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad M. V. žinomai melagingai, t. y. tyčia, iškvietė policijos pareigūnus, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 186 str.

M. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka bausta, baustumai neišnykę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, M. V. skirtina bauda, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėjas

nutaria:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje skirti administracinę nuobaudą – 350 Lt (trijų šimtų penkiasdešimt litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.