Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D.R. ieškinį A. B. naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namų ir ūkiniais pastatais nustatymo, dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, atsakovės A.B.priešieškinį ieškovei D.R.dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka:

1) A. B. atskirai valdys ir naudosis gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-8 (15,10 kv. m);

2) D.R. atskirai valdys ir naudosis gyvenamojo namo patalpomis, gyvenamojo namo plane pažymėtomis indeksais 1-5 (4,43 kv. m), 1-4 (10,77 kv. m), 1-6 (19,86 kv. m), 1-3 (8,19 kv. m), 1-7 (15,80 kv. m), 1-2 (4,65 kv. m);

3) D.R. ir A. B. bendrai valdys ir naudosis gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-1 (10,43 kv. m), tokiomis dalimis: D.R. 880/1043 dalimis (8,8 kv. m); A. B. 163/1043 dalimis (1,63 kv. m).

Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka:

1. A. B. atskirai valdys ir naudosis 42/2000 žemės sklypo dalimis (42 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „2“ bei linijomis ir skaičiais: 17-29-28-30-31-32-33-37-17, ir atskirai valdys ir naudosis 286/2000 žemės sklypo dalimis (286 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „5“ bei linijomis ir skaičiais: 1-2-3-35-22-21-37-36-1;

2. D.R. atskirai valdys ir naudosis 1339/2000 žemės sklypo dalimis (1339 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „1“ bei linijomis ir skaičiais: 4-5-27-26-25-24-29-17-34-33-32-31-30-28-22-35-4, ir atskirai valdys ir naudosis 84/2000 žemės sklypo dalimis (84 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „4“ bei linijomis ir skaičiais: 18-19-20-23-21-37-18;

3. D.R. ir A. B. bendrai valdys ir naudosis 249/2000 žemės sklypo dalimis (249 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „3“ bei linijomis ir skaičiais: 6-7-36-37-18-19-20-23-21-22-28-29-24-25-26-27-6, tokiomis dalimis: D.R. 202/2000 dalimis (202 kv. m); A. B. 47/2000 dalimis (47 kv. m).

Atsižvelgiant į ieškovei ir atsakovei priklausančias gyvenamojo namo dalis, į atskirus įėjimus, esančius 1-5 ir 1-1 patalpose, ir į galimybę patekti į atskiras patalpas, ši naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka yra pats racionaliausias galimas variantas.

Žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta atsižvelgiant į gyvenamojo namo naudojimosi tvarką. Kadangi, kaip minėta atsakovei numatyta valdyti ir naudotis gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-8, bei bendrai valdyti ir naudotis gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-1, todėl atsakovei numatyta valdyti ir naudotis žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „2“, kuri yra prie minėtų patalpų. Taip pat, kad atsakovė turėtų susisiekimą su Gulbinų gatve, atsakovei numatyta valdyti ir naudotis žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „5“. Kad tiek atsakovė, tiek ieškovė turėtų priėjimą prie kitų ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių valdymas ir naudojimas paliekamas bendrai, taip pat, kad atsakovė turėtų susisiekimą tarp jos naudojamų žemės sklypo dalių, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtų indeksais „2“ ir „5“, žemės sklypo dalis, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „3“, numatoma valdyti ir naudoti bendrai.

Ieškovės vertinimu, toks naudojimosi tvarkos įgyvendinimas nepažeis atsakovės teisių ir nedarys žalos jos turto daliai, žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas parengtas ir apskaičiuotas matininko.Atidalinti visas ieškovei ir atsakovei priklausančias žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis natūra nėra galimybės. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką atidalyti natūra iš bendro turto, siekiant iš vieno daikto sukurti du atskirus daiktus, galima tik tada, kai nelieka bendro naudojimo patalpų, bendrų pastato dalių, įrengimų. Bendraturčio dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kai atidalijimo objektu yra ne visa jam priklausanti daikto dalis ir/ar kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė į daiktą atidalintojo bendraturčio atžvilgiu nepasibaigia, yra negalimas. Kadangi atsakovei priklauso 375 kv. m dalis žemės sklypo, tokio dydžio atskiras žemės sklypas, atsižvelgiant į pastatų vietą, negalėtų būti formuojamas. Gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-1, naudojama bendrai, todėl nėra galimybės atidalinti gyvenamąjį namą natūra. Priešingu atveju reikėtų patirti neprotingai didelių išlaidų – tektų įrengti naują įėjimą į gyvenamąjį namą, įrengti pertvaras siekiant atskirti patalpas. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti ir nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarką pagal žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir gyvenamojo namo planą:

1. Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka:

1) A. B. atskirai valdys ir naudosis gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-8 (15,10 kv. m);

2) D.R. atskirai valdys ir naudosis gyvenamojo namo patalpomis, gyvenamojo namo plane pažymėtomis indeksais 1-5 (4,43 kv. m), 1-4 (10,77 kv. m), 1-6 (19,86 kv. m), 1-3 (8,19 kv. m), 1-7 (15,80 kv. m), 1-2 (4,65 kv. m);

3) D.R. ir A. B. bendrai valdys ir naudosis gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-1 (10,43 kv. m), tokiomis dalimis: D.R. 880/1043 dalimis (8,8 kv. m); A. B. 163/1043 dalimis (1,63 kv. m).

2. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka:

1) A. B. atskirai valdys ir naudosis 42/2000 žemės sklypo dalimis (42 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „2“ bei linijomis ir skaičiais: 17-29-28-30-31-32-33-37-17, ir atskirai valdys ir naudosis 286/2000 žemės sklypo dalimis (286 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „5“ bei linijomis ir skaičiais: 1-2-3-35-22-21-37-36-1;

2) D.R. atskirai valdys ir naudosis 1339/2000 žemės sklypo dalimis (1339 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „1“ bei linijomis ir skaičiais: 4-5-27-26-25-24-29-17-34-33-32-31-30-28-22-35-4, ir atskirai valdys ir naudosis 84/2000 žemės sklypo dalimis (84 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „4“ bei linijomis ir skaičiais: 18-19-20-23-21-37-18;

3) D.R. ir A. B. bendrai valdys ir naudosis 249/2000 žemės sklypo dalimis (249 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „3“ bei linijomis ir skaičiais: 6-7-36-37-18-19-20-23-21-22-28-29-24-25-26-27-6, tokiomis dalimis: D.R. 202/2000 dalimis (202 kv. m); A. B. 47/2000 dalimis (47 kv. m).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas. Priešieškinis atmetamas.

LR CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du tokios nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bendrosios nuosavybės teisės dalys dažnai vadinamos idealiosiomis dalimis, šios dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška. Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), šalims priklauso 0,2 hektarų žemės sklypas: D.R. -13/16 dalys, A. B. – 3-16 dalys. Šalims nurodytomis proporcijomis priklauso sklype esantis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Tarp šalių ginčo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais nėra, šalys sutinka dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos:

A. B. atskirai valdys ir naudosis gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-8 (15,10 kv. m);

D.R. atskirai valdys ir naudosis gyvenamojo namo patalpomis, gyvenamojo namo plane pažymėtomis indeksais 1-5 (4,43 kv. m), 1-4 (10,77 kv. m), 1-6 (19,86 kv. m), 1-3 (8,19 kv. m), 1-7 (15,80 kv. m), 1-2 (4,65 kv. m);

D.R. ir A. B. bendrai valdys ir naudosis gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-1 (10,43 kv. m), tokiomis dalimis: D.R. 880/1043 dalimis (8,8 kv. m); A. B. 163/1043 dalimis (1,63 kv. m).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK4.75 str. 1 d.). Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybė lieka. Teismų praktikojesuformuoti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijai, tarpe jų teisėtumo ir adekvatumo, kuriuos abu planai atitinka ir ginčo tarp šalių dėl jų išpildymo nėra (2009-12-09 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga). Tačiau naudojimosi bendru daiktu tvarka (planas) turi atitikti ir socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daikturacionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių; teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

Nustatyta, kad bendras daiktas (žemės sklypas) yra 2000 kv. m, iš kurių ieškovei priklauso 13/16 dalys, o atsakovei 3/16 dalys. Žemės sklypas yra beveik taisyklingo stačiakampio formos, namas yra sklypo viduryje, ūkiniai pastatai priešingoje nuo gatvės pusės viename masyve, iš nuotraukų nustatyta, kad ūkio statiniai beveik sugriuvę. Sklypo riba gatvės pusėje yra 35 metrai. Gyvenamajame name registro dokumentuose nurodyta, kad yra vietinis šildymas, komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Nei naudojimosi namu, nei žemės sklypu faktinė naudojimosi tvarka tarp šalių nėra nusistovėjusi. Įvertinus prie ieškinio ir priešieškinio šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu planus, gyvenamojo namo planą, teismas nustatė, kad ieškovės pasiūlytas naudojimosi bendru žemės sklypu variantas yra racionalesnis, geriausiai atitinka visų bendraturčių teisių užtikrinimą, jų interesų pusiausvyrą, nes patogesnis visiems bendraturčiams ir užtikrina jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, patiriant mažiausius apribojimus. Atsakovės siūlomas žemės sklypo naudojimosi planas neracionalus, skaidantis ieškovei siūlomą žemės sklypo naudojimą į dvi dalis, o atsakovės naudojama žemės sklypo dalis suformuojama plane sklypo viduryje. Toks atsakovės siūlomą variantą nustatyta naudojimosi tvarka būtų žalinga abiem šalims, nes tokios konfigūracijos žemės ploto naudojimas mažintų naudingąsias sklypo, ir ypač ieškovei turimos naudojimosi dalies savybes. Ieškovės siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas yra racionalesnis naudojimosi tvarkos nustatymas, labiau orientuotas į ateitį (tuo atveju, jei bendraturčiai neatsidalins ar neparduos bendro daikto), nei atsakovės siūlomas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymas. Tarp šalių ginčo dėl naudojimosi ūkiniais pastatais nėra.

Ieškovo teiginiai, kad ir pagal jo pasiūlytą variantą galima gyvenamojo namo statyta atsakovo šeimai priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, nesudaro pagrindo spręsti teismui priešingai, nes gyvenamojo namo statybai turi būti ne tik pakankamas žemės sklypo ploto turėjimas (minimalus 400 kv. m), bet projektuojant, statant gyvenamąjį namą turi būti laikomasi ir sklypų užstatymo tankio, intensyvumo, atstumo išlaikymo reikalavimų. Ieškovo argumentai dėl dalies ieškovui priskirto žemės sklypo ploto nepanaudojimo nepagrįsti, nes privažiavimas į sklypą, praėjimui naudojamas žemės sklypo plotas irgi yra racionalus žemės sklypo ploto panaudojimas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus šalių pateiktus ginčo žemės sklypo planus, laikytina, kad ieškovės pateiktame plane siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka aptartus teismų praktikoje suformuotus naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo kriterijus, yra racionalesnė, lankstesnė, proporcingesnė abiejų bendraturčių atžvilgiu, pagal savo naudingąsias savybes šalims tenka vienodo vertingumo ir konfigūracijos žemės sklypo dalys. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkinamas, atsakovės priešieškinis atmetamas. Ieškovės pateiktas projektas atitinka šalių turimas nuosavybės teisės į žemės sklypą ir nekilnojamąjį turtą dalis, užtikrina visiems bendraturčiams patogų naudojimąsi, priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių, pašalina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių ir geriausiai užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, o atsakovės projekte siūloma naudojimosi tvarka ne tokiu laipsniu atitinka racionalumo, patogumo, proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, palieka daugiau galimybių tolesniems bendraturčių tarpusavio konfliktams.

Teismas atmeta atsakovės priešieškinį ir paaiškinimus dėl privažiavimo prie nekilnojamojo turto dalies apribojimo. Iš teismui pateiktų nuotraukų nustatyta, kad suformuoto kelio nėra, yra tik išvažinėta žemė. Iš ieškovės naudojimosi žemės sklypu plano projekto brėžinio nustatyta, kad iki įėjimo į namą nuo sklypo ribos prie kelio yra 42 metrai. Kelias nesuformuotas. Atsakovės pateikto naudojimosi žemės sklypu plano projekto brėžinyje yra bendro naudojimosi kelias, kuris leis atsakovei patekti į suprojektuotą jos naudojamą žemės sklypo plotą, ieškovės projekte naudojamą žemės sklypo plotą padalins į dvi dalis, galimybė ateityje atsidalinti sklypo dalį bus užkirsta, o jeigu norės pasidaryti privažiavimą prie namo, tai kelio tiesimo išlaidų dalis (trinkelėmis, asfaltu ar kitokia danga)13/16 tektų ieškovei. Atsakovės siūlomas projektas yra savanaudiškas, neprotingas, neracionalus, apribojantis ieškovės nuosavybės valdymo ir naudojimo teisę. Ieškovės siūlomame projekte pasiūlyta faktiškai atsakovei spręsti turimos nuosavybės dalies valdymo ir naudojimosi klausimas – ar tiesti kelią, ar užsiimti sodininkyste ir daržininkyste. Ieškovės siūlomas projektas pašalina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių ir geriausiai užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, o atsakovės projekte siūloma naudojimosi tvarka ne tokiu laipsniu atitinka racionalumo, patogumo, proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, palieka daugiau galimybių tolesniems bendraturčių tarpusavio konfliktams.

Civilinę bylą pagal pareikštą atsakovės A.B. priešieškinįcivilinėje byloje pagal ieškovės D.R. ieškinį atsakovei A. B. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namų ir ūkiniais pastatais nustatymo, dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, atsakovės A.B. priešieškinį ieškovei D.R. dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo, dalyje dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpa ir ūkiniu pastatu nutraukti (LR CPK 293 str.4 p.), teismui priėmus atsakovės atsisakymą nuo dalies priešieškinio reikalavimo. Atsakovė procesinėmis teisėmis naudojasi dispozityviai, todėl atsisakymas nuo dalies priešieškinio reikalavimo neprieštarauja įstatymui ir teismo priimamas.

Ieškinį tenkinus ir priešieškinį atmetus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 1725 EUR advokato pagalbos išlaidų ir 75 eurus žyminio mokesčio išlaidų. Iš viso susidaro 1800 eurų bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Civilinę bylą pagal atsakovės A.B. priešieškinį dalyje dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpa ir ūkiniu pastatu nutraukti, teismui priėmus atsakovės atsisakymą nuo dalies priešieškinio reikalavimo.

Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal 2020-08-07 UAB „Topokada“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500:

1) A. B. atskirai valdys ir naudosis 42/2000 žemės sklypo dalimis (42 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „2“ bei linijomis ir skaičiais: 17-29-28-30-31-32-33-37-17, ir atskirai valdys ir naudosis 286/2000 žemės sklypo dalimis (286 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „5“ bei linijomis ir skaičiais: 1-2-3-35-22-21-37-36-1;

2) D.R. atskirai valdys ir naudosis 1339/2000 žemės sklypo dalimis (1339 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „1“ bei linijomis ir skaičiais: 4-5-27-26-25-24-29-17-34-33-32-31-30-28-22-35-4, ir atskirai valdys ir naudosis 84/2000 žemės sklypo dalimis (84 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „4“ bei linijomis ir skaičiais: 18-19-20-23-21-37-18;

3) D.R. ir A. B. bendrai valdys ir naudosis 249/2000 žemės sklypo dalimis (249 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksu „3“ bei linijomis ir skaičiais: 6-7-36-37-18-19-20-23-21-22-28-29-24-25-26-27-6, tokiomis dalimis: D.R. 202/2000 dalimis (202 kv. m); A. B. 47/2000 dalimis (47 kv. m).

Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka:

1) A. B. atskirai valdys ir naudosis gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-8 (15,10 kv. m);

2) D.R. atskirai valdys ir naudosis gyvenamojo namo patalpomis, gyvenamojo namo plane pažymėtomis indeksais 1-5 (4,43 kv. m), 1-4 (10,77 kv. m), 1-6 (19,86 kv. m), 1-3 (8,19 kv. m), 1-7 (15,80 kv. m), 1-2 (4,65 kv. m);

3) D.R. ir A. B. bendrai valdys ir naudosis gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu 1-1 (10,43 kv. m), tokiomis dalimis: D.R. 880/1043 dalimis (8,8 kv. m); A. B. 163/1043 dalimis (1,63 kv. m).

Priteisti iš atsakovės A.B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei D.R., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1800 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.