Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. G. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimo L. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimu L. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 129 str., ir nubaustas – 1200 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. G. konfiskavimu, už tai, kad 2015 m. lapkričio 13 d., apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Skunde pažymima ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad turtas yra nekonfiskuojamas iš trečiųjų asmenų, kai turtas administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės.

Pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ginčo dėl L. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jo kaltės įrodytumo nėra, skunde keliamas tik transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nes niekaip to neįtakojo ir sukliudyti negalėjo, kadangi L. V. įsibrovęs į namus savavališkai paėmė automobilio „Opel Vectra“ raktelius.

ATPK 129 str. transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, kurios taikymas nėra imperatyviai nustatytas įstatymo, todėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas nėra būtinas.

Pažymima, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Šiuo atveju J. G. automobiliu „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas L. V. inkriminuotas pažeidimas, numatytas ATPK 129 str. Taigi, šis automobilis atitinka ATPK 26 str. 1 d. numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo įrankis. O ATPK 26 str. 1 d. numato išimtinę teisę konfiskuoti ir kitam asmeniui, ne pažeidėjui, priklausančią transporto priemonę, jei ji buvo ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymo įrankis.

Apeliantė tvirtina, kad automobilis negalėjo būti konfiskuojamas, kadangi L. V. jį valdė neteisėtai, automobilio savininkė nebuvo suteikusi jam teisės paimti automobilį ir jį valdyti, nes jis savavališkai įsibrovė į namą ir iš rankinės paėmė automobilio raktelius.

Sprendžiant klausimą dėl daikto, buvusio pažeidimo padarymo įrankiu ir nesančio pažeidėjo nuosavybe, konfiskavimo, yra būtina išsiaiškinti ar šis daiktas buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y. ar su savininko žinia ir sutikimu. Tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudodamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Priešingai nei įsitikinusi apeliantė, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas išsiaiškino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo argumentus bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad automobilio „Opel Vectra‘ savininkė J. G. yra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl pagrindo pažeidėjui neskirti papildomos nuobaudos nėra.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad J. G. buvo rūpestinga ir ėmėsi priemonių apsaugoti savo turtą nuo neleistino pasinaudojimo juo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra konstatuota, jog nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, kadangi savininkas turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, jį prarado.

Kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudoja automobilį, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, tačiau tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės skunde nurodyti argumentai neįtikino, kad L. V. automobilį paėmė prieš savininkės J. G. valią, t. y. vėlai vakare pro neužrakintas namo duris patekęs į vidų iš rankinės paėmė raktelius ir dokumentus.

Taigi, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012). Kaip pažymėta ir Konstitucinio teismo doktrinoje, toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kitam asmeniui, šiuo atveju J. G., priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 129 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą – J. G. turi teisę išsireikalauti iš L. V. atlyginti dėl jo teisę pažeidusių veiksmų konfiskuojamo automobilio vertę civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo keisti L. V. panaikinant paskirtą papildomą nuobaudą – pažeidimo įrankio automobilio „Opel Vectra“ priklausančio J. G. konfiskavimą – apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Konstatuojama, kad administracinė nuobauda L. V. individualizuota tinkamai, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui, naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.