Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-1184-315/2011

Teisėjas A. Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02024-2010-1

2011 m. gruodžio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažinta kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. (vagystė S. M. atžvilgiu) ir nuteista laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams, pagal LR BK 180 str. 1 d. (plėšimas J. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, pagal LR BK 180 str. 1 d. (plėšimas A. Y. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė S. A. paskirta – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė S. A. paskirta – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. K. ir S. A. priteista solidariai 520 litų turtinės žalos ir 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo A. Y. naudai. Taip pat iš V. K. ir S. A. priteista solidariai 50 litų turtinės žalos atlyginimo J. S. naudai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. nuteista už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: V. K. 2010-08-23,. apie 21.10 val., netoli EMSI degalinės, esančios Laisvės pr. 80B, Vilniuje, veikiant kartu su S. A., pastarajai stovint šalia ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, paprašė S. M. duoti 40 centų pastarajam atsakius, kad pinigų neturi, S. A. liepus paprašyti mobilaus telefono, V. K. staigiai prišoko prie S. M. ir įkišo ranką į pastarojo kelnių kišenę bei suplėšydamas S. M. kelnes, 100 litų vertės, ištraukė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6030, 200 litų, vertės su jame buvusia SIM kortele, po ko abu kartu pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo bendrais veiksmais V. K. ir S. A. padarė nukentėjusiajam S. M. 300 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Taip pat S. A. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą, o būtent: V. K. 2010-09-13, apie 20.30 val., prie Žemynos g. 1, Vilniuje, veikiant kartu su S. A., priėjęs prie J. S. paprašė užrūkyti, šiam atsakius, kad nerūko, ranka pradėjo lįsti į pastarojo švarko kairės pusės vidinę kišenę, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, taip atimdamas galimybę priešintis, S. A. raginant žodžiais:" Greičiau", jis iš J. S. kairės pusės vidinės kišenės pagrobė mobilų telefoną NOKIA 5230 400 litų vertės su jame buvusia SIM kortele 50 litų vertės priklausančius nukentėjusiajam J. S., po ko abu kartu pabėgo, tokias savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam J. S. turtinę žalą 450 litų sumoje, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Taip pat S. A. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą, o būtent: V. K. 2010-11-22, apie 22.40 val., prie Rygos g. 17A, Vilniuje, veikiant kartu su S. A., priėjo prie A. Y. paprašė cigaretės, šiam atsakius kad nerūko, pradėjo ranka lįsti į striukės vidinę kišenę, šiam ištraukus savo piniginę ir stipriai ją suspaudus rankoje bei bandant apsiginti, pagriovė nukentėjusįjį, taip atimdamas galimybę priešintis, tuo metu pribėgo S. A. ir pradėjo daužyti kumščiu nukentėjusiajam į nugarą kartodama: „Rėksi - jis tave nudurs peiliu”, po ko abu kartu bandė iš nukentėjusiojo suspaustos rankos išplėšti piniginę, nepavykus atimti piniginės abu kartu nuvilko nuo nukentėjusiojo striukę 220 litų vertės su joje buvusiu mobilaus ryšio telefonu Nokia 2700 Classic 300 litų vertės, kuriame buvo SIM kortelė neįvertinta dėl mažareikšmiškumo, tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. Y. nežymų sveikatos sutrikdymą po ko abu kartu pabėgo, tokias savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. Y. turtinę žalą 520 litų sumoje, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimų, ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog S. A. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Sutinkamai su LR BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Dėl atviros vagystės S. M. atžvilgiu

Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis S. M. nurodė, kad 2010-08-23 atvažiavo su automobiliu Mazda prie Norfos parduotuvės, esančios Laisvės pr. Išlipęs ėjo link Lazdynų mikrorajono, kai prie jo priėjo S. A. ir prašė cigarečių. Ji priėjo vienam, jai davus dvi cigaretes, priėjo V. K., kuriam jis nurodė, kad pinigų neturi ir parodė savo piniginę. Tada S. A. pasakė paimti telefoną, o V. K. išplėšė telefoną jam iš kišenės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis S. M. atpažino V. K. kaip vaikiną, kuris 2010 m. vasaros pabaigoje kartu su mergina atėmė iš jo mobilaus ryšio telefoną suplėšęs kelnių kišenę. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo S. M. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, be to, nuteistoji pati pripažino, kad minėto įvykio vakarą buvo kartu su V. K., kai pardavė iš S. M. pavogtą telefoną. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas pagrįstai kritiškai įvertino S. A. teiginius, kad ji bėgo kartu su V. K., nes pastarasis padarė nusikaltimą, o ji tam nepritarė, nes tai paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Tai, kad S. A. pripažįsta, jog buvo kartu su V. K., tačiau nusikalstamos veikos nepadarė, vertintina kaip apeliantės gynybinė pozicija ir siekis išvengti ar sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

Dėl plėšimo J. S. atžvilgiu

Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis J. S. nurodė, kad nepažįsta S. A., tačiau pastaroji dalyvavo įvykyje, kai 2010 m. maždaug rugsėjo 30 d., apie 20.30 val., jis ėjo Žemynos gatve, prie Žemynos g. 1 pastato, Vilniuje, jį užkalbino du ėję vaikinai. Vienas iš jų atsisukęs pasakė „Duok užrūkyt“, o nukentėjusysis atsakė, kad nerūko. Tada jis išsitraukė telefoną ir pasakė, kad iškvies policiją, tačiau vaikinas griebė už vidinės švarko kišenės, kur ir buvo telefonas. Pradėjus galynėtis, atbėgo dar vienas vaikinas ir mergina. Nukentėjusiojo teigimu, jis galvojo, kad minėti asmenys nori jam padėti, tačiau mergina tik pasakė „greičiau“, o paskui vaikinas išplėšė iš jo telefoną. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. A. kalta dėl minėtos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn., tikslios datos neprisimena, ėjo kartu su V. K., E. K. bei A., kurios pavardės neprisimena, Pašilaičių mikrorajone, link Žemynos stotelės. Jos teigimu, jie visi buvo vartoję heroino, bei patikslino, kad heroinas veikia taip, kad žmogui viskas yra tas pats. E. K. nubėgo į priekį ir užkalbino nepažįstamą vyriškį, o vėliau pradėjo kažką atiminėti. Ji buvo už kelių metrų, kartu su Agne pradėjo rėkti V. K. ir E. K., kad greičiau veiktų, nes gali pasirodyti pašalinių žmonių ir turės nemalonumų. Jokio susitarimo plėšti tarp jų nebuvo ir E. K. veikė spontaniškai.

Kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo parodymais netikėti pagrindo nebuvo, be to, jis atpažino mergina, kaip dalyvavusią jo apiplėšime, nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis turėtų kokį nors pagrindą apkalbėti S. A.. Nuteistosios teiginiai, kad tuo metu draugavo su V. K. ir buvo nuo priklausoma, nes pastarasis smurtavo jos atžvilgiu, ta aplinkybė, kad V. K. darant nusikaltimu, ji buvo netoli įvykio vietos ar šalia jo, nesuteikia pagrindo teigti, kad ji dalyvavo darant nusikalstamas veikas, vertintini kritiškai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistoji pati pripažino, kad buvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje, prieš tai buvo vartojusi narkotikus, pati ragino E. K. ir V. K. greičiau pabaigti nusikalstamą veiką, kad išvengtų pašalinių asmenų dėmesio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad S. A. veikė kaip bendravykdytoja, nes bendravykdytuoju laikomas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį iš jų. Iš esmės analogiška situacija yra ir plėšimo A. Y. atžvilgiu epizode. V. K. užkalbino nukentėjusįjį, paprašė parūkyti. Šiam atsakius, kad nerūko, V. K. griebė jam už kišenės, jie pradėjo grumtis, tuo metu S. A. padėjo V. K. ir mušė nukentėjusįjį su rankinuku per galvą, bei padėjo nutempti į krūmus. Nukentėjusysis A. Y. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, be to, atpažino S. A. kaip labai panašią merginą į tą, kuri 2010-11-22 užpuolė jį kartu su vaikinu. Nuteistoji pati pripažino, kad galėjo pasakyti įvykio metu V. K. „dingstame“, nes bijojo, kad kas nors gali ateiti. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog iš to matyti, kad S. A. suprato daranti nusikalstamą veiką ir padėjo nusikalstamą veiką padaryti. Byloje nebuvo nustatyta, kad S. A. būtų buvusi V. K. verčiama daryti nusikalstamą veiką, jis jai būtų daręs kokią nors neleistiną įtaką, todėl apeliantės teiginiai dėl to, kad ji buvo priklausoma nuo V. K., o pastarasis nusikalstamas veikas padarė vienas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl plėšimo A. Y. atžvilgiu

Apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Y. parodė, kad S. A. ir V. K. pažįsta. Įvykio metu jis laukė autobuso Rygos gatvėje, netoli Justiniškių seniūnijos, kai V. K. paprašė parūkyti, jis stovėjo su mergina. Jam atsakius, kad nerūko, V. K. pasakė „kaip nerūkote“ ir griebė jam už kišenės. V. K. jį sugriebė ir jie pradėjo kovoti, nukrito ant žemės, S. A. padėjo V. K. ir jį, t.y. A. Y. mušė su rankinuku per galvą. Gavo keletą smūgių. Dar ji pasakė „jeigu rėksi ir šauksi pagalbos, tai dursiu su peiliu“. Nukentėjusiojo teigimu, S. A. nebandė iš jo nieko atimti, tik su rankinuku trankė per galvą ir padėjo V. K. nutempti jį į krūmus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtino ir nuteistojo V. K. parodymai, nes pastarasis parodė, jog jis su S. nesitarė apiplėšti žmogaus, viskas įvyko spontaniškai. Kai jie voliojosi ant žemės, pribėgo S. ir kažką šūkavo, gal ir sudavė vyrui su taše per nugarą.

Kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo parodymais netikėti pagrindo nebuvo, be to, jis atpažino S. A. kaip labai panašią merginą į tą, kuri 2010-11-22, 22.40 val., užpuolė jį kartu su vaikinu. Nuteistosios teiginiai, kad tuo metu draugavo su V. K. ir buvo nuo priklausoma, nes pastarasis smurtavo jos atžvilgiu, ta aplinkybė, kad V. K. darant nusikaltimus, ji buvo netoli įvykio vietos ar šalia jo, nesuteikia pagrindo teigti, kad ji dalyvavo darant nusikalstamas veikas, vertintini kritiškai. Be to, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. A. pati pripažino, kad galėjo pasakyti V. K. „dingstame“, nes bijojo, kad gali kas nors ateiti, kas rodo, kad ji suvokė, jog daromas nusikaltimas ir padėjo nusikaltimą V. K. įgyvendinti, t.y. stebėjo, ar aplink nėra pašalinių žmonių, kurie gali juos pamatyti.

Apeliantės prašymas atidėti paskirtos jai laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat yra nepagrįstas.

LR BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Pažymėtina taip pat ir tai, kad LR BK 75 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas net ir esant numatytoms sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nėra įpareigotas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. A. nuteista už 3 apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.) padarymą, anksčiau teista, nusikalstamą veiką A. Y. atžvilgiu padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Manytina, kad nuteistoji nepadarė išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir nepateisino teismo jai parodyto pasitikėjimo, nes ir bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė nusikalstamą veiką. Tai, kad apeliantei jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet ji vėl nusikalto, neduoda jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jos atžvilgiu būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliantės skundo argumentai, kad ji gailisi, jog bendravo su V. K., padarė išvadas dėl savo veiksmų, įsidarbino, mokosi ir yra gerai charakterizuojama, yra nėščia ,bausmės atidėjimo laikotarpiu atlygintų nukentėjusiesiems neatlygintą žalą, be abejo, yra svarbūs, tačiau nesudaro pagrindo atleisti apeliantę nuo bausmės ar atidėti bausmės vykdymą.

Kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, reikšmingas bylos aplinkybes, bei nuteistosios asmenybę, daro išvadą ,kad taikyti S. A. atžvilgiu LR BK 75 straipsnio nuostatas dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantė skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. nuteista pagrįstai, jos kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, kurių, apeliacinės instancijos vertinimu, pakanka jos kaltei patvirtinti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios S. A. apeliacinį skundą atmesti.