Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Algirdo Riepšo, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

BK 253 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą 2005 m. rugpjūčio mėnesio šaunamojo ginklo įgijimą ir laikymą) laisvės atėmimu vieneriems metams;

BK 253 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą 2005 m. gruodžio mėnesio šaunamojo ginklo įgijimą ir laikymą) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

BK 201 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą aparato namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams laikymą) laisvės atėmimu vieneriems metams;

BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį (už pasikėsinimą pasigaminti ne mažiau kaip 10 litrų namų gamybos stipriųjų gėrimų) 10 MGL (1250 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir 1250 Lt bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams įpareigojant A. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, Panevėžio apygardos teismui patikslinus nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio mėn., tiksli data nenustatyta, savo motinos D. S. sodybos, esančios Anykščių r., (duomenys neskelbtini), namo palėpėje radęs pasiėmė ir taip neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis – 16 kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ KB Nr. X 06358 bei prie jo buvusį vieną 16 kalibro medžioklinį šovinį, kuriuos paslėpęs neteisėtai laikė D. S. gyvenamojo namo kambaryje iki 2006 m. sausio 27 d., kol šį šautuvą ir šovinį paėmė Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai.

A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, Panevėžio apygardos teismui patikslinus nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistas ir už tai, kad 2005 m. gruodžio mėn., tiksli data nenustatyta, Anykščių r., (duomenys neskelbtini), už 50 Lt iš tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirko ir taip neteisėtai, neturėdamas leidimo, įsigijo 16 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-5 Nr. 2095 ?, kurį neteisėtai parsinešė į savo motinos D. S. namus, esančius Anykščių r., (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė paslėpęs jį namo kambaryje po lova iki 2006 m. sausio 27 d., kol šį šautuvą paėmė Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai.

A. P. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad miškelyje už 100 m nuo jo motinai D. S. priklausančios sodybos, esančios Anykščių r., (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė aparatą namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams, t. y. naminei degtinei gaminti iki 2006 m. sausio 27 d., kol aparatą surado ir paėmė Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai

A. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio mėn., tiksli data nenustatyta, savo motinos sodybos lauko virtuvėje Anykščių r., (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo realizuoti užraugė ir pasigamino 270 litrų raugalo, kuriame buvo 32,39 litro etilo alkoholio. Iš šio raugalo 2006 m. sausio 27 d. miškelyje, esančiame už 100 metrų nuo D. S. sodybos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasiruošęs aparatą naminei degtinei gaminti ir sukūręs po juo laužą, kėsinosi pasigaminti ne mažiau kaip 10 litrų namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų – naminės degtinės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtą raugalą surado ir sunaikino Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 17 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taip pat pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiama jo buto neliečiamybė. Analogiška norma įtvirtinta ir BPK 44 straipsnio 9 dalyje, t. y. ši teisė gali būti apribota tik baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir tvarka. Nuteistasis tvirtina, kad Anykščių policijos pareigūnai atlikdami įvykio vietos apžiūrą šiurkščiai pažeidė BPK 207 straipsnio reikalavimus, nes apžiūra buvo atlikta nesilaikant nustatytos tvarkos ir be reikiamos tam veiksmui atlikti sankcijos. Apžiūrą turėjo atlikti tik Anykščių rajono policijos komisariato tyrėja L. Z., o ne neįgalioti pareigūnai N. B., N. V., N. U. Raugalo pavyzdžių paėmimo bei sunaikinimo aktą pasirašė ir visam pavyzdžių paėmimui bei raugalo sunaikinimui vadovavo pareigūnas N. B., kuris, kasatoriaus nuomone, nebuvo susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ir neturėjo reikiamos sankcijos. Nors policijos pareigūnai tariamos apžiūros metu fotografavo ir filmavo, tačiau to neįrašė į apžiūros protokolą ir šią medžiagą slėpė. Operatyvinės grupės specialistas–kriminalistas taip pat dalyvavo apžiūros metu, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu liko neapklaustas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jo gynėjas prašė šį specialistą iškviesti ir apklausti, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Įvykio vietos apžiūros protokolą pasirašė ne visi asmenys, dalyvavę apžiūroje: nors ginklus rado pareigūnai N. B. ir N. V., namų gamybos aparatą – N. U., apžiūroje taip pat dalyvavo ir specialistas–kriminalistas, tačiau šie pareigūnai į protokolą nebuvo įrašyti ir jo nepasirašė, todėl buvo pažeisti BPK 179 straipsnio 1–3 dalių reikalavimai.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas patikslino nuosprendžio aprašomąją dalį konstatavęs, jog apylinkės teismo išvados dėl ginklų radimo aplinkybių neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tačiau, kasatoriaus nuomone, apygardos teismo nustatyta aplinkybė, kad jis įgijo 16 kalibro medžioklinį šautuvą IŽ KB Nr. X 06358 ir prie jo buvusį vieną 16 kalibro medžioklinį šovinį, neatitinka įvykio vietos apžiūros protokolo, pagal kurį šis šautuvas buvo rastas be jokio šovinio, o su šoviniu buvo rastas šautuvas IŽ-5 Nr. 2095 ?.

Kasatorius pažymi, kad savo apeliaciniame skunde ginčijo rasto šautuvo ir šaudmenų įgijimą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad jis ginklą ir šaudmenis rado motinos namo palėpėje ir juos paslėpė kambaryje po lova. Apylinkės teismas nurodė analogiškas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių dviejų šovinių radimą, ir kad šautuvas buvo rastas po lova, bei konstatavo, kad rastas tik vienas šovinys, o šautuvas buvo surastas matomoje vietoje – miegamajame, atvirai atremtas į sieną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, teikdamas, jog šautuvas ir šovinys buvo rasti matomoje vietoje, konstatavo, kad jis, kasatorius, juos paslėpęs laikė gyvenamojo namo kambaryje. Tai yra akivaizdus prieštaravimas, nes, kasatoriaus nuomone, negali daiktas, padėtas atvirai matomojoje vietoje, būti vertinamas kaip paslėptas. Šios instancijos (apeliacinės) teismas, patikslindamas kaltinamajame akte ir nuosprendyje išdėstytas faktines bylos aplinkybes, kasatoriaus požiūriu, pakeitė jas iš esmės skirtingomis, nes buvo pakeistas nusikalstamos veikos padarymo būdas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, todėl buvo pažeisti BPK 255, 256 straipsnių reikalavimai ir nepagrįstai suvaržyta jo teisė žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Apie tokias veikos padarymo aplinkybes jam iš anksto nebuvo pranešta, todėl apeliacinės instancijos teismas suvaržė jo teisę į gynybą.

Kasatorius taip pat mano, kad teismai netinkamai nustatė, jog jis 2005 m. rugpjūčio mėn. savo motinos namuose radęs pasiėmė ir neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą ir šovinius. Bet kokio daikto radimas ir paėmimas į rankas, kasatoriaus nuomone, dar negali būti kvalifikuojamas kaip rasto daikto pasisavinimas. Byloje nėra duomenų, kad jis radęs ginklą būtų jį paėmęs savo nuosavybėn ir suvokęs, jog įgijo ginklą kartu su galimybe juo laisvai disponuoti. Kadangi jis jokio šautuvo ir šaudmenų nebuvo įgijęs, tai tų daiktų ir negalėjo laikyti, t. y. turėti juos padėjus.

Kasatorius taip pat pažymi, jog nors jis savo apeliaciniame skunde teigė, kad apžiūros protokole nebuvo nurodyta, jog iš įvykio vietos yra paimtas aparatas naminei degtinei gaminti, apeliacinės instancijos teismas į jo nurodytus prieštaravimus neatkreipė dėmesio. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad D. S. namuose rastu aparatu jau anksčiau buvo gaminama naminė degtinė ir kad tai patvirtina specialisto išvada. Tačiau tokia specialisto išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes joje konstatuojama, kad tikėtina, jog šiuo aparatu, kuris buvo pateiktas specialistui, buvo gaminama naminė degtinė. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo kaltė tiek dėl aparato naminei degtinei gaminti laikymo, tiek dėl pasikėsinimo pagaminti ne mažiau kaip 10 litrų naminės degtinės, visiškai įrodyta, tėra tik prielaida, nes jis niekada nelaikė D. S. namuose jokio aparato naminei degtinei gaminti, todėl ir negalėjo pasikėsinti gaminti naminę degtinę.

Kasatorius taip pat tvirtina, kad teismai, pripažindami jį kaltu, rėmėsi jo pirminės apklausos metu duotais parodymais, kurie yra prieštaringi ir visiškai neatitinka byloje esančios medžiagos, kuriuos vėliau jis paneigė, bei policijos pareigūnų parodymais. Apygardos teismas neatliko įrodymų tyrimo tokia apimtimi, kuria buvo būtina atlikti dėl jo apeliaciniame skunde nurodytų prieštaravimų tarp tiesioginių įrodymų.

Nuteistasis dar nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jis prašė pavesti Panevėžio apygardos prokuratūrai atlikti Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų, atliktų 2006 m. sausio 27 d. D. S. namuose, teisėtumo patikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai šį prašymą atmetė remdamasis pačių policijos pareigūnų parodymais.

Nuteistojo A. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų atliekant įvykio vietos apžiūrą

BPK 207 straipsnyje nustatyta, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas; dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros tikslas – konstatuoti objekto, kuriuo gali būti įvykio vieta, daiktai, patalpos ir pan., buvimo vietą, savybes ar požymius, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Kasatorius tvirtina, kad nors įvykio vietos apžiūroje dalyvavo ir kiti policijos pareigūnai, jie nepagrįstai į apžiūros protokolą nebuvo įrašyti. Šis kasatoriaus argumentas yra pagrįstas. Iš byloje esančio 2006 m. sausio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta D. S. sodyba, esanti Anykščių r., (duomenys neskelbtini); jame pažymėta, kokie daiktai buvo rasti ir paimti iš įvykio vietos. Protokolą surašė Anykščių r. PK NTS tyrėja L. Z., pasirašė tyrėja ir D. S. Pagal BPK 179 straipsnio 2 dalį tyrimo veiksmų protokole, be jo atlikimo vietos, laiko ir kitų aplinkybių, turi būti nurodyta tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama. Liudytojų V. P., N. B., R. V., N. V., R. S., N. U. parodymais nustatyta, kad šie pareigūnai bei specialistas–kriminalistas taip pat dalyvavo įvykio vietos apžiūros metu ir jų akivaizdoje apžiūra buvo atlikta. Todėl jų neįrašymas į įvykio vietos apžiūros protokolą laikytinas šio procesinio dokumento surašymo trūkumu. Tačiau tai negali būti vertinama kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apžiūros metu nustatytos aplinkybės abejonių nekelia. Kasatorius neginčija, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti du medžiokliniai šautuvai, šovinys, keturi metaliniai indai, du plastikiniai indai su žarnomis, du buteliai su skaidriu skysčiu.

Priešingai nei teigia kasatorius, byloje nėra duomenų, kad įvykio vietoje būtų filmuojama ar fotografuojama: teisiamajame posėdyje liudytoja L. Z. patvirtino, kad nebuvo filmuojama (b. l. 185), liudytojai V. P., R. V. ir N. V. negalėjo pasakyti, ar buvo filmuojama (b. l. 177, 180, 181).

Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad apžiūrą atliko neįgalioti asmenys: šautuvus rado policijos pareigūnai N. B. ir N. V., aparatą, panašų į naminei degtinei gaminti, – N. U. Anksčiau minėta, kad pagal BPK 207 straipsnio 1 dalį apžiūrą atlieka prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Tačiau tai nereiškia, kad apžiūrą gali atlikti tik vienas asmuo, nes tam tikrais atvejais tai padaryti gali būti sudėtinga. Pagal BPK 179 straipsnio nuostatas, atliekant tyrimo veiksmą gali dalyvauti ir kiti asmenys. Dalyvavimas atliekant tyrimo veiksmą reiškia taip pat ir aktyvius veiksmus, o tai šiuo nagrinėjamu atveju kasatoriaus minimi ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai ir atliko, rasdami minėtus daiktus.

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad buvo atlikta ne įvykio vietos apžiūra, o krata, todėl buvo pažeista BPK 44 straipsnio 9 dalis, kurioje įtvirtinta asmens teisė į būsto neliečiamybę, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis. Pagal BPK 206 straipsnio 4 dalį asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Liudytojų parodymais nustatyta, kad šiuo atveju į namą pareigūnai įėjo su sodybos savininkės sūnaus A. P., kuris taip pat ten gyvena (b. l. 86, 87), leidimu. Pastebėję kambaryje šaunamąjį ginklą ir paklausę, ar A. P. turi leidimą laikyti šį ginklą, bei gavę neigiamą atsakymą, pareigūnai sprendė, kad yra nusikalstamos veikos požymių. Taigi, esant tokiai situacijai, kai yra nustatyta konkreti nusikalstamos veikos padarymo vieta, šiuo atveju asmens būstas, pagal BPK 206 straipsnio 4 dalį šios vietos tyrimas galėjo būti atliekamas ir nesant būsto savininko sutikimo. Vadinasi, buvo atlikta ne krata, kuri yra atliekama, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų ar pan., bet nusikalstamos veikos padarymo vietos apžiūra.

Dėl kasatoriaus argumentų apie faktinių bylos aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis (BPK 255 straipsnis)

Kasatorius tvirtina, kad kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos padarymo būdas (ginklo radimas ir paslėpimas po lova) apeliacinės instancijos teismo buvo pakeistas kitu neapibrėžtu nusikalstamos veikos padarymo būdu – ginklo radimu ir paslėpimu padedant jį matomoje vietoje kambaryje, ir tai pažeidė jo teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą, nes apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pakeitimą jam iš anksto nebuvo pranešta.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs, kad A. P. 2005 m. rugpjūčio mėn. savo motinos namo palėpėje radęs pasiėmė ir taip neteisėtai įgijo medžioklinį šautuvą IŽ KB Nr. X 06358 bei prie jo buvusius du 16 kalibro medžioklinius šovinius, kuriuos paslėpęs laikė kambaryje po lova. Apeliacinės instancijos teismas patikslino nuosprendžio aprašomąją dalį ir nustatė, jog A. P. neteisėtai įgijo medžioklinį šautuvą IŽ KB Nr. X 06358 bei prie jo buvusį vieną 16 kalibro medžioklinį šovinį, kuriuos paslėpęs neteisėtai laikė D. S. gyvenamojo namo kambaryje. Pagrįstai kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl šovinio radimo aplinkybių neatitinka faktinės bylos medžiagos. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, liudytojų parodymai patvirtina, kad su šoviniu buvo rastas ne medžioklinis šautuvas IŽ KB Nr. X 06358, bet medžioklinis šautuvas IŽ-5 Nr. 2095 ?. Taigi tiek apylinkės, tiek apeliacinės instancijos teismai neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad šautuvas IŽ KB Nr. X 06358 buvo rastas su šoviniu, todėl apylinkės teismo nuosprendis ir apygardos teismo nutartis yra keistini.

Taip pat pritartina ir kitam kasatoriaus argumentui, jog apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad medžioklinis šautuvas IŽ KB Nr. X 06358 buvo laikomas matomoje vietoje – D. S. namo kambaryje tarp seifo ir spintos, atremtas į sieną, nepagrįstai konstatavo, kad šį šautuvą A. P. laikė paslėpęs, todėl ši aplinkybė taip pat šalintina iš teismų sprendimų.

Tačiau nepritartina kasatoriaus tvirtinimui, kad apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog medžioklinis šautuvas IŽ KB Nr. X 06358 buvo paslėptas, nors jis buvo laikomas atvirai kambaryje, pakeitė kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytą nusikalstamos veikos padarymo būdą iš esmės skirtingu, nes konstatavo, kad ginklas buvo paslėptas padedant jį matomoje vietoje kambaryje. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Pagal teismų praktiką pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis laikomas iš esmės skirtingu nuo pagrindinio kaltinimo, kai žymiai pasikeičia nusikaltimo, pagal kurį pareikštas kaltinimas, faktinės aplinkybės: prisideda to paties nusikaltimo epizodai; iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 32 7 punktas). Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas be reikalo konstatavo, kad medžioklinį šautuvą IŽ KB Nr. X 06358 A. P. laikė paslėpęs, nors jis buvo padėtas atvirai kambaryje, tačiau tai nereiškia, jog iš esmės pasikeitė nusikalstamos veikos padarymo būdas. Be to, pažymėtina, kad veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo būdas nėra būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis. Taigi, kokiu būdu kaltininkas neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą, veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės. Jis taip pat neturi reikšmės ir bausmės skyrimui bei nesuvaržė teisiamojo teisės į gynybą. Kadangi kaltinamajame akte išdėstytos faktinės veikos padarymo aplinkybės dėl pirmosios nusikalstamos veikos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš esmės nebuvo pakeistos, todėl nuteistajam neturėjo būti iš anksto pranešta apie tokio pakeitimo galimybę.

Kasatorius taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados ir dėl medžioklinio šautuvo IŽ-5 Nr. 2095 ? neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs, kad A. P. medžioklinį šautuvą IŽ-5 Nr. 2095 ?, jį neteisėtai įsigijęs iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai laikė D. S. namo palėpėje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. P. šautuvą laikė namo kambaryje po lova. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisinga, nes ją patvirtina byloje surinkti įrodymai. Tačiau abiejų instancijų teismai neteisingai nustatė, kad antrasis medžioklinis šautuvas buvo rastas be šovinio, nes tai prieštarauja įvykio vietos apžiūros duomenims bei apžiūros metu dalyvavusių policijos pareigūnų parodymams. Todėl teismų nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės tikslintinos, nustatant, kad A. P. laikė medžioklinį šautuvą IŽ-5 Nr. 2095 ? su šoviniu.

Kasatorius taip pat nepagrįstai mano, kad neteisingai inkriminuota, jog jis radęs namo palėpėje pasiėmė ir taip neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą, nes „bet kokio daikto radimas ir paėmimas į rankas – dar negali būti kvalifikuojamas kaip rasto daikto pasisavinimas“. Tačiau kasatorius teisingai pastebi, kad jam inkriminuotas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas privalo suvokti, kad įgyja ginklą kartu su galimybe juo laisvai disponuoti. Ta aplinkybė, kad nuteistasis įgijo šaunamąjį ginklą IŽ KB Nr. X 06358 yra įrodyta pirmiausia liudytojų V. P., N. B. parodymais, jiems patvirtinus, kad į klausimą, ar yra leidimas laikyti medžioklinį šautuvą, A. P. atsakęs, kad tokio leidimo jis neturi. Taigi A. P. pripažino, kad šautuvas yra būtent jo, t. y. kad jis turi teisę juo visiškai disponuoti. Kokiu būdu jis šį šautuvą įgijo, esminės reikšmės šiam požymiui nustatyti neturi.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Kasatorius taip pat nepagrįstai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų jo apeliacinio skundo argumentų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimo teisėtumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą bylos faktinėms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino bei apsvarstė, nepadarydamas kasaciniame skunde nurodytų pažeidimų. Nuteistojo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas, laikantis BPK 320, 324 straipsnių reikalavimų. Skunde minimos aplinkybės apeliacinio teismo išanalizuotos, pasisakant dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos atlikus papildomą įrodymų tyrimą ir apklausus dar kartą liudytojus, kurių parodymais pirmosios instancijos teismas pagrindė savo išvadas dėl A. P. kaltės (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

Be to, kasatorius tvirtina, kad apygardos teismas nemotyvuodamas atmetė jo prašymą pavesti Panevėžio apygardos prokuratūrai atlikti Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų, atliktų 2006 m. sausio 27 d. D. S. namuose, teisėtumą. Tačiau tai neatitinka bylos medžiagos, nes iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, pasisakydamas dėl apelianto skundo argumentų apie ikiteisminio tyrimo metu padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir juos paneigdamas, kartu išdėstė ir savo poziciją dėl šio apelianto prašymo.

Nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas apribojo teisę į gynybą ir teisę skųsti teismo nuosprendį, anot kasatoriaus, savo nutartyje pažymėdamas, kad nuteistojo A. P. pozicija dėl šautuvų įgijimo nėra nuosekli, nes apeliacinio skundo argumentai negali būti vertinami kaip parodymai. Iš tikrųjų apeliaciniame skunde nuteistasis gali laisvai dėstyti įvairias aplinkybes ir jų negalima laikyti parodymais, nes jie nebuvo užfiksuoti ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis ir tvarka.

Dėl kasacinio skundo teiginių, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas

Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad jis nekvietė pareigūnų užeiti į namą, pareigūnams nieko neprisipažino ir nieko nenurodė, kad tvirtino, jog nežino, iš kur jo motinos namuose yra ginklai, tik įtaria, kad jie gali būti mirusio tėvo, kad nelaikė aparato naminei degtinei gaminti, todėl negalėjo ir pasikėsinti pagaminti ne mažiau kaip 10 litrų naminės degtinės, kad nesiruošė gaminti degtinės, o tik naminį alų. Tokiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisiamajame posėdyje ištyrė kaltinančius ir teisinančius įrodymus bei jų visumos pagrindu nuosprendyje išdėstė išvadas dėl A. P. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas ir jo kaltės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 3 dalyje, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nustatė remdamasis šiais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, pagal kuriuos iš įvykio vietos buvo paimta keturi metaliniai indai, du plastikiniai indai su žarnomis, liudytojų V. P., N. B., R. V., N. V., R. S., N. U. parodymais, specialisto išvadomis. Be to, ir pats A. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis naudojosi surastu įvykio vietos apžiūros metu aparatu, tik tvirtino, kad juo jis gamindavo ne naminę degtinę, bet naminį alų (b. l. 172).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje. Nagrinėjant kasacinę bylą nauji įrodymai nerenkami, bylos faktinės aplinkybės nenustatinėjamos, todėl minėti kasacinio skundo argumentai, kuriais yra neigiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl A. P. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.