- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-25
- Bylos Nr.
- 2A-875-492/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Jolitai Bražinskienei
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-875-40/2007
Teisėja Bronislava Todesienė Procesinio sprendimo kategorija:
42.5.; 42.11.1.; 45.5.;
121.15.; 121.18.;121.21.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. rugsėjo 25 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-238-129/2007 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei Jolitai Bražinskienei dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vilniaus energija“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 542,43 Lt skolos už šildymą už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d., 110,47 Lt delspinigių, 51,06 Lt žyminio mokesčio, 10 Lt išlaidų už pažymas iš gyventojų registro tarnybos, 3,00 Lt už VĮ Registrų centras duomenų banko išrašą, iš viso – 1 716,96 Lt. Nurodė, kad Vilniuje, J.Jasinskio g. 7, esančio buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai buvo prijungti prie centralizuotos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal CK 6.384, 1.71 straipsnių nuostatas ieškovas konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovę neterminuotą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodė, kad atsakovė už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2006-10-31 liko skolinga 1 542,43 Lt. Ieškovė, nuosavybes teise 2005-02-15 įsigijusi butą, neiškvietė šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“, daugiabutį namą eksploatuojančios bendrovės UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovų bei nepranešė šioms bendrovėms apie esamą nepatenkinamą šildymo ir karšto vandens sistemos būklę. Nei policija, nei jokia komisija vamzdžių ar radiatorių vagystės fakto nenustatė. Atsakovė taip pat privalo mokėti ir už bendro naudojimo patalpų šildymą, proporcingai atsakovės buto plotui pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas. Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas savaime neįrodo, kad atsakovė butą šildėsi dujomis. VĮ „Registrų centras“ 2006-08-01 įraše pažymėta, kad minėto buto šildymas yra centrinis, iš centralizuotų sistemų, todėl atsakovė pirkdama butą žinojo, kad buto šildymas yra centrinis. 2006-11-07 akte, kuri surašė UAB „Vilniaus energija“, UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovai, pasirašė atsakovė, pažymėta, kad bute atjungti šildymo radiatoriai. Savavališkas radiatorių atjungimas savaime nereiškia šildymo sistemos atjungimo nuo bendros namo centralizuoto šildymo sistemos. Be to, atsakovė nepateikė šildymo sistemos rekonstrukcijos projekto, kurį privaloma pateikti norint vartotojo iniciatyva atsijungti nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, ir taip pažeidė Ūkio ministro 2006-06-30 įsakymo Nr. 4-258 183 punkte nustatytas vartotojo pareigas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta. Ieškovas nurodė, kad Vilniuje, J.Jasinskio g. 7, esantis 18 butas, kurio bendras plotas yra 99,77 kv. m, buvo padalintas ir iki nuosavybės teisės perėjimo atsakovei momento 2005-05-12 priklausė atskiriems savininkams. Už šilumos energiją buvo atsiskaitoma pagal dvi atskiras atsiskaitymo knygeles – Nr. 046019-0 ir Nr. 046064-5. Atsakovė, įsigijusi visą butą, nepateikė prašymo sujungti abi atsiskaitymo knygeles ir skaičiuoti pagal vieną. Nuo 2005-05-01 iki 2006-10-01 mokestis atsakovei buvo skaičiuojamas nuo 73,45 kv. m buto ploto, tuo tarpu nuo 2006-03-02, t.y. nuo Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, paskaičiavimai buvo atliekami pagal išmatuotą 97,77 kv. m sąlyginį šildomą plotą, tenkantį atsakovės butui.
Atsiliepimas
Atsakovė Jolita Bražinskienė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas buvę buto savininkai iš jo išsikėlė 2005 m. gegužės mėn. ir butą paliko labai apleistą, jame nebuvo radiatorių. Nurodė, kad iki 2005 m. gruodžio mėn. bute buvo atliekami kapitalinio remonto darbai ir visą tą laiką ieškovo šildymo paslaugomis atsakovė nesinaudojo, nes bute nebuvo radiatorių nei jokio kito vamzdžio, apart dviejų stovų, kurie remonto metu buvo apdengti izoliacija ir paslėpti už gipso kartono ir apdailos. Prasidėjus šildymo sezonui butas buvo šildomas elektros energiją naudojančiais buitiniais prietaisais, o 2006 m. kovo 2 d. buvo pasirašyta Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis su AB „Lietuvos dujos“. Mano, kad sutarčiai su ieškovu sudarymui konkliudentiniais veiksmais nebuvo jokių sąlygų ir jos valios, ieškovo teikiama energija ji nesinaudojo, todėl negali būti jam skolinga. Pažymėjo, kad VĮ „Registrų centras“ įrašas neįrodo, jog į butą realiai buvo tiekiama šilumos energija. Be to, atsakovė neprivalėjo kreiptis į ieškovą bei policiją, nes tokio pobūdžio vagystės praktiškai netiriamos. Taip pat nurodė, kad atsakovė neprivalėjo vykdyti 2006-06-30 Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-258 nuostatų ir pateikti šilumos sistemos rekonstrukcijos projekto, kadangi jis tuo metu dar nebuvo priimtas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė UAB ,,Vilniaus energija” naudai iš Jolitos Bražinskienės 306,15 Lt skolos ir 11,86 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 318,01 Lt (tris šimtai aštuoniolika litų). Nurodė, kad nuo 2005 m. vasario 22 d. atsakovė yra buto, esančio J. Jasinskio g. 7-18, Vilniuje, savininkė. 2006 m. kovo mėn. bute buvo atlikta bendro naudojimo dujotiekio rekonstrukcija ir pasirašyta gamtinių pirkimo – pardavimo sutartis su AB „Lietuvos dujos“ (l. 30-33), t.y. įvestas autonominis dujinis šildymas. Ieškovas įvesto dujinio šildymo teisėtumo neginčijo. Teismas konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė energijos pirkimo – pardavimo santykiai, nes daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės – yra šildomos ieškovo teikiama šilumos energija, atsakovė kaip daugiabučio namo bendraturtė šia energija naudojasi (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, iki gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo 2006-03-02, atsakovei skaičiuodavo mokestį už šildymą nuo jos buto ploto 97,77 kv. m, vėliau, pagal išmatuotą 14,09 kv. m. sąlyginį šildomą plotą, tenkantį atsakovės butui (l. 76, 78). Atsižvelgiant į tai, kad šildymo kiekis tenkantis atsakovės butui laikotarpiu nuo 2005-05-01 iki 2006-10-31, t.y. ieškovo prašomo priteisti įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, nepasikeitė, 2005 metais rudenį prasidėjus šildymo sezonui atsakovės bute buvo tik du stovai (tai patvirtina ne tik liudytojo Jono Galkevičiaus paaiškinimai, bet ir 2006-11-07 aktas, kurio surašyme dalyvavo ieškovo atstovas), kurie liko ir po sutarties pasirašymo su AB „Lietuvos dujos“, teismas laikė nepagrįstu ieškovo paskaičiavimų už šildymą iki dujų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nuo viso buto ploto. Atsakovė išmatuoto sąlyginio šildomo ploto dydžio neginčijo ir sutiko su ieškovo atstovo argumentais, kad ji privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, todėl įsiskolinimas už visą ieškovo prašomą laikotarpį skaičiuotinas nuo 14,09 kv. m. Tokiu būdu, bendras atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2006-10-31 yra 306,15 Lt (208,16 Lt + 97,99 Lt). Teismas pažymėjo, kad pagal 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 “Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” nuostatas, ieškovo bendrovė nepatenka į įstatymo išvardintų asmenų ratą, todėl ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovo delspinigius atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai dėl 1 236,28 Lt skolos, 110,47 Lt delspinigių ir dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas neteisingai vertino 2006-11-07 akto išvadas bei liudytojo Jono Galkevičiaus parodymus. Akte konstatuotos aplinkybės negali būti vertinamos atgaline data, t.y. iki įsiskolinimo pradžios 2005-05-01. Ieškovė neįrodė, kad jos bute nebuvo radiatorių, nepateikė šilumos sistemos reorganizavimo projekto, nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę dėl šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo bei šildymo būdo pakeitimo. Teismas nesiaiškino, ar ieškovė teisėtai sudarė Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat ar nepažeidė 2003-06-30 Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 183-197 punktų. Teismas turėjo įvertinti ieškovo įrodymus dėl mokesčio už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2006-03-01 skaičiavimo už visą buto plotą ir įrodymus dėl mokesčio už šilimos energiją už laikotarpį nuo 2006-03-02 iki 2006-10-03 skaičiavimo pagal 14,09 kv. m sąlyginį šildomą plotą, tenkantį 97.77 kv. m. Teismas neįvertino 2007-03-09 AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ rašto, kuriame nurodyta, kad pagal mokėtojo kodus 046019-0 ir 046064-5 buvo atsiskaitoma už šilumos energiją, ieškovei jau esant buto savininkei, todėl tai įrodo, kad šilumos energija buvo tiekiama. Teismas nepagrįstai nepriteisė delspinigių, nes 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 “Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skaičiuojami savivaldybių įmonių tiekiamų komunalinių mokesčių delspinigiai.
Atsiliepimas
Atsakovė Jolita Bražinskienė atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, jog 2005 m. rudenį, prasidėjus šildymo sezonui, atsakovės bute buvo tik du šilumos stovai, todėl iki gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovas nepagrįstai skaičiavo už šildymą nuo viso buto ploto, bet ne nuo sąlyginio. Kadangi per visą įsiskolinimo laikotarpį buvo tiekiamas toks pats šilumos kiekis, todėl teismas pagrįstai priteisė už bendro naudojimo patalpų šildymą, bet ne už viso buto šildymą. Aplinkybės, kad nuo 2005-05-01 iki 2006-10-31 buvo tiekiamas vienodas šilumos kiekis ir jis nesikeitė, ieškovas neginčijo. Teismas rėmėsi liudytojo parodymais, kuriuos patvirtino 2006-11-07 ieškovo atstovų surašytas aktas, todėl pagrįstai konstatavo, kad 2005 m. rudenį atsakovės bute buvo tik du stovai. Pažymėtina, kad ieškovas neginčijo gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo teisėtumo, todėl teismas pagrįstai šios aplinkybės nevertino.
Ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Byloje nustatyta, kad nuo 2005 m. vasario 22 d. atsakovė yra buto, esančio J. Jasinskio g. 7-18 /A. Rotundo g. 7-18, Vilniuje, savininkė (l. 6-8). 2006 m. kovo 2 d. bute buvo atlikta bendro naudojimo dujotiekio rekonstrukcija ir pasirašyta gamtinių pirkimo – pardavimo sutartis su AB „Lietuvos dujos“, įvestas autonominis dujinis šildymas (l. 30-33). 2007 m. lapkričio 7 d. UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai, UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovė apžiūrėjo atsakovei priklausantį butą ir konstatavo, kad bute atjungti šildymo radiatoriai (l. 39). Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už šildymą už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė UAB ,,Vilniaus energija” naudai iš Jolitos Bražinskienės 306,15 Lt skolos ir 11,86 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Apeliantas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog 2005 m. jos bute nebuvo centralizuotos šilumos energiją vartojančių prietaisų, o tik du stovai, ji nesikreipė į ieškovą ar kitą instituciją dėl suniokotos šilumos energijos tiekimo sistemos, nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę dėl šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo. Teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai vadovavosi liudytojo parodymais bei 2006-11-07 aktą vertino retrospektyviai, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmesti.
CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apelianto argumentas, jog atsakovei, 2005 m. vasario 22 d. tapus buto Vilniuje, J.Jasinskio g. 7-18/ A.Rotundo g. 7-18 savininke, minėtose patalpose buvo centralizuotos šilumos energiją vartojantys prietaisai (radiatoriai), yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-05-03 teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas Jonas Galkevičius parodė, jog 2005 m. birželio mėn., pradėjus remonto darbus atsakovei priklausančiame bute, radiatorių nebuvo (l. 88-91). Liudytojo parodymai apie jam žinomas bylos aplinkybes yra viena iš įrodinėjimo priemonių, numatytų CPK. Pagrindo vertinti liudytojo parodymus kritiškai nėra, nes byloje nenustatyti jo ir atsakovės giminystės ryšiai ar kitos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą abejoti liudytojo parodymais. Vertinant UAB „Vilniaus energija“ atstovo 2006-11-07 surašytą aktą, kuriame konstatuota, kad „bute atjungti šildymo radiatoriai“, negalima daryti išvados, jog šis patvirtina, kad atsakovė savavališkai atjungė radiatorius nuo centralizuotos šildymo sistemos, nes aktas nepaneigia atsakovės teiginių bei liudytojo parodymų, o juos patvirtina. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (l. 6-8), kuriame nurodyta, kad bute yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, yra formalaus pobūdžio, nurodantis šildymo sistemos pobūdį, bet ne jos techninę būklę bei funkcionalumą. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovei priklausančiame bute nebuvo prijungti radiatoriai (bute buvo tik du stovai), nes UAB „Vilniaus energija“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo reikalavimus ar paneigiančių atsakovės ir liudytojo parodymus.
Apeliacinio skundo argumentas, jog tarp ieškovo ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154, 6.159 straipsniai), kurio buvimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai (CK 1.71 straipsnis). Sutartinių santykių nebuvimą būtų galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu įstatymas imperatyviai reikalautų, kad šalys savo susitarimą įformintų tam tikra specialia forma, ir imperatyviai nustatytų, kad formos reikalavimų nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančia. Nagrinėjamu atveju tokių imperatyvių reikalavimų šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties formai ir sutarties formos nesilaikymo padarinių aukščiau minėtos CK normos nenustato, todėl sutartinių santykių tarp ginčo šalių buvimą gali patvirtinti ir konkliudentiniai šalių veiksmai. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 32 punkte nustato, kad šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Atsakovė nurodė, jog įsigijus butą 2005-02-22, jame gyveno buvę savininkai, kurie iš buto išsikėlė 2005 m. gegužės – birželio mėn. Butas buvo išgrobstytas, jame nebuvo radiatorių. Atsakovė nesikreipė į šilumos tiekėją ar namą eksploatuojančią įmonę dėl centralizuotos šilumos energiją vartojančių prietaisų remonto ar sutarties dėl šilumos tiekimo sudarymo, jokių pretenzijų nereiškė, 2006-03-02 sudarė sutartį su AB „Lietuvos dujos“ dėl gamtinių dujų pirkimo – pardavimo (l. 30-31). Darytina išvada, jog atsakovė neišreiškė valios sudaryti šilumos energijos pirkimo – paradavimo sutartį, jos bute nebuvo prijungti radiatoriai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Esant nesudarytai šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarčiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai perskaičiavo įsiskolinimą už visą laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2006-10-30, įvertinant 14,09 kv. m sąlyginį šildomą plotą tenkantį 97,77 kv. m, t.y. įsiskolinimą už bendro naudojimo patalpų šildymą. Likusio žalos dydžio UAB „Vilniaus energija“ neįrodė, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti visa apimtimi. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ raštas patvirtina, jog buvę buto savininkai bei gyventojai 2005-05-26 atsiskaitė už tiektą šilumos energiją, tačiau neįrodo pačių radiatorių buvimo fakto bei atsakovės neteisėtų veiksmų.
UAB „Vilniaus energija“ įvesto dujinio šildymo teisėtumo neginčijo, todėl teismas nepasisako dėl atsakovės ir AB „Lietuvos dujos“ sudarytos Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties bei šildymo sistemos įrengimo teisėtumo.
Apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįstai nepriskaičiuotų delspinigių atmestinas, nes nepagrįstas. 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 “Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 1 straipsnis apibrėžia ratą asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Pagal šį įstatymą gali būti skaičiuojami Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio delspinigiai ir valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigiai. UAB „Vilniaus energija“ nepatenka į įstatymo išvardintų asmenų ratą, nes nėra nei valstybės nei savivaldybės įmonė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius atmestinas.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo sprendimą keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.