- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- e1-2965-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35139-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- G. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:
1) 2013 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, jam paskirta 96 MGL dydžio bauda;
2) 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 6 mėnesiai laisvės apribojimo;
3) 2018 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 8 mėnesiai laisvės apribojimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G. 2021 m. spalio 9 d. apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Skoda Fabia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu pirmuoju pūtimu jam nustatė 1,91 prom. girtumą, antruoju pūtimu nustatė 1,90 prom. girtumą.
G. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. G. savo kaltę pripažino visiškai ir labai gailėjosi. Parodė, kad jis psichinėmis ligomis neserga ir ligoninėse nesigydė. Jis turi vairuotojo pažymėjimą (B, C, E kategorijas), bet kur yra vairuotojo pažymėjimas, jis nežino. Jis vairavo girtas automobilį ir padarė eismo įvykį. 2021 m. spalio 9 d. būdamas namuose vartojo alkoholinius gėrimus, susipyko su savo žmona, vaikų nebuvo. Jis kartais naudojasi savo dukros vyro automobiliu ,,Skoda Fabia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paėmęs minėto automobilio raktelius, nutarė išvažiuoti iš namų. Jis dirba krovininio automobilio vairuotoju. Automobilio kabinoje yra vieta, kur gali atsigulti, todėl norėjo nuvažiuoti į darbą ir ten permiegoti (krovininio automobilio kabinoje). Kai išvažiavo iš namų buvo girtas, bevažiuojant primigo ir atsitrenkė į stulpą. Po eismo įvykio sulūžo automobilio ratas. Po to prie jo priėjo vaikinas ir mergina, kurie neleido jam išvažiuoti. Važiuoti su automobiliu nebuvo galima, kadangi po eismo įvykio jis buvo sugadintas. Paskui į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Jam nustatytas 1,90 prom. girtumas ir jis buvo sulaikytas bei uždarytas į areštinę (b. l. 78-79).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Č. R. parodė, kad jis turi jo vardu registruotą automobilį ,,Skoda Fabia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį duoda savo uošviui G. G.. Jis gyvena kartu su K. G.. G. G. turi minėto automobilio raktelius ir jis automobiliu naudojasi, kadangi gyvena atskirai, jo neinformuoja. 2021 m. spalio 10 d. sužinojo, kad G. G. vairavo jo automobilį neblaivus. Tuo metu, kai G. G. paėmė automobilį, jo nebuvo, tikrai būtų neleidęs vairuoti automobilį. Jokių pretenzijų G. G. dėl paimto ir apgadinto automobilio jis neturi (b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad ji 2021 m. spalio 9 d. apie 21.40 val. važiavo su savo draugu Liepkalnio gatve, Vilniuje, nuo Minsko plento į miesto centrą. Liepkalnio gatvėje nusileidus nuo kalno prie sankryžos, pastebėjo į elektros stulpą atsitrenkusį automobilį ,,Skoda Fabia“. Ji su draugu sustojo ir nuėjo pažiūrėti, ar nereikalinga pagalba eismo dalyviams. Automobilyje, vairuotojo vietoje sėdėjo pagyvenęs vyras, kuris buvo galimai girtas ir nesiorientavo aplinkoje. Tada ji iš karto paskambino 112. Vyras bandė užvesti savo automobilį, bet automobilis nesivedė. Tada vyriškis išlipo iš savo automobilio ir bandė jį nustumti nuo šaligatvio, t. y. nuo stulpo. Po to G. G. vėl bandė užvesti automobilį ir vienu momentu automobilis užsivedė. Tada jos draugas atidarė dureles ir jam neleido važiuoti. Tada sustabdė dar vieną automobilį, kad jiems padėtų sulaikyti galimai girtą vairuotoją, kuris norėjo pabėgti iš įvykio vietos. Prie jų sustojo automobilis ir iš jo išlipęs vaikinas iš minėto automobilio vairuotojo paėmė užvedimo raktelius. Atvyko policijos pareigūnai ir jie toliau bendravo su vairuotoju, o jie iš įvykio vietos išvažiavo. Vairuotojas buvo vienas, keleivių jokių nebuvo (b. l. 44-45).
Be G. G. prisipažinimo ir liudytojų parodymų jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2021 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo duomenimis (b. l. 1), 2021 m. spalio 9 d. tarnybinio pranešimo duomenimis (b. l. 11), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 13-17), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 18), alkotesterio kvitų rodmenimis (b. l. 19), 2021 m. spalio 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis (b. l. 21-30) ir kita rašytine bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. G. 2021 m. spalio 9 d. apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Skoda Fabia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu, pirmuoju pūtimu jam nustatė 1,91 prom. girtumą, antruoju pūtimu nustatė 1,90 prom. girtumą.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad G. G. vairavo automobilį neblaivus, taip pat patvirtina liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė pagrindų abejoti šiais liudytojais). Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkoholio matuoklių kvitų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi G. G. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. G. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo jam skiriamos baudos mokėjimą išdėstyti per 24 mėn. (b. l. 115-117, 119).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
G. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. anksčiau teistas (b. l. 99-106), administracine tvarka baustas (b. l. 95-96), dirbantis (b. l. 111-113). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
G. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
G. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 10 d. 00.05 val. iki 2021 m. spalio 10 d. 9.43 val. (b. l. 56-57, 59). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo prašymą, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, G. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad G. G. vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai pirmuoju pūtimu jam nustatė 1,91 prom. girtumą, antruoju pūtimu nustatė 1,90 prom. girtumą, vairavo vakaro metu, sukėlė eismo įvykį, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 10 d.
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo G. G. atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. G. vairuota transporto priemonė ,,Skoda Fabia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), priklauso Č. R. (b. l. 32). Be to, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad automobilio savininkui buvo žinoma, kad G. G. jam priklausantį automobilį vairavo, būdamas neblaivus, ar jis būtų leidęs jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo G. G. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės, kurią vairavo G. G., rinkos vertė su PVM Lietuvoje 2021 m. spalio mėn. – 1180,00 Eur (b. l. 34), todėl ši suma išieškotina iš kaltinamojo.
G. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 82-83). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. paskirti 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 10 d. 00.05 val. iki 2021 m. spalio 10 d. 9.43 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio.
Paskirti G. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. spalio 10 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. G. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio Skoda Fabia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1180,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.
G. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, jas panaikinti.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, gavėjo kodas 188659752, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.