Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Y. S. (Y. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20202-2023 (ROIK: 23206397939).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Y. S. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20202-2023 (toliau – ir nutarimas) buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 3 dalyje, padarymą, 120 Eur bauda už tai, kad 2023 m. balandžio 30 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad jam priklausantys šunys mišrūnai, kurie nėra čipuoti, ženklinti ir skiepyti neišeis iš privačios kiemo valdos ir nekels grėsmės asmenų teisėms ir interesams. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500) 6 straipsnio, 7 straipsnio, 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. B1-336, dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo 38 punkto ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. A27(1)-3344 dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo 8.9 punkto reikalavimus, t. y. įvykdė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje pareiškėjas Y. S. parodė, kad teritorija nei kaimynų, nei jo neaptverta. Kaimynai turi kalytę, kuri žymi teritoriją ir jo šunys patinai bėga ten. Jo šunys po kaimą nebėgioja, buvo nutrūkę tik vieną kartą. Jo vienas šuo „Džekas“ mišrūnas, o kitas „Bulia“ yra vidurinės Azijos aviganis. Balandžio mėnesį jo vienas iš šunų buvo nutrūkęs nuo grandinės. Jis tuo metu buvo Valkininkų sanatorijoje, turėjo reabilitaciją po infarkto. Balandžio 23 d. jį ištiko infarktas ir jį išvežė Greitoji medicinos pagalba, gulėjo ligoninėje ir po ligoninės jį išvežė į Valkininkų sanatoriją reabilitacijai. Kai jis buvo Valkininkuose, jo šunis maitino jaunas vyras, kaimynas, jis padeda jam, kai reikia, kai paprašo jo. Balandžio mėnesį, kai šuo nutrūko, kaimyno vaikas jam paskambino ir jis iš Valkininkų pats atvažiavo namo. Šuniui nutrūko antkaklis, dėl to šuo lakstė palaidas. Jis šunį uždarė namuose, nuvažiavo iki parduotuvės, nupirko naują antkaklį ir pririšo. Nuo Valkininkų iki jo namų (duomenys neskelbtini) kilometrai, važiavo pats, nes tai jo šunys ir jis už juos atsakingas. Vaizdo įrašuose matosi, kad bėgioja ne tik jo šuo, bet ir kitų žmonių augintiniai, bet baudžia tik jį. Jo šuo yra tas didesnis, dėmėtas. Šita teritorija, kurioje nufilmuotas lakstantis šuo, net ne tų kaimynų, kurie jį apskundė, čia visai kitų kaimynų teritorija. Šis šuo, užfiksuotas vaizdo įraše, yra jo, bet tik vienas. Kiti ne jo šunys. Tai yra „Džekas“. Balandžio 30 d. jo šuo nutrūko ryte ir jis po 1,5 valandos jau atvažiavo iš Valkininkų iki namų. Jo šuo lakstė valandą su kitais šunimis, o pareiškimą parašė tik dėl jo. Prašo teismo panaikinti baudą, niekas nenukentėjo, jis viską suprato. Kad jo šuo buvo išbėgęs, jis šito neginčija. Nurodo, kad jo šunys vakcinuoti buvo ankščiau, bet jis persikraustė ir tų dokumentų nerado. Šunys prižiūrėti, tai ne vienkartinis vakcinavimas, nes tie šunys pas jį jau daug metų. Jis turi tik du šunis, šeimos neturi, tai jam šuniukai, kaip vaikai. Pažymi, kad žiūrėtoje filmuotoje medžiagoje matosi, kad ten, ne vien jo šuo bėgiojo. Visi šunys renkasi pas tuos kaimynus, jo nutrūko atsitiktinai ir jam iškarto iškėlė bylą. 120 eurų jam dideli pinigai. Prašo jo pasigailėti, jam dar gydytis reikia. Gyvena vienas. Prašo teismo neskirti jam baudos.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktus. Minėta teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. ANK 346 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia; 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; šio straipsnio 2 dalis nustato, jog katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas; 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. B1-336 dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo 38 punktas nustato, kad žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. A27(1)-3344 dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo 8.9 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad Y. S. pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai. Be paties pareiškėjo paaiškinimų, kuris, teigdamas, kad jo šunys yra paženklinti mikroschema ir skiepyti, kartu pripažino, jog 2023 m. balandžio 30 d. vienas iš jam priklausančių šunų buvo išėjęs iš jam priklausančios privačios teritorijos, bėgiojo nepririštas po kaimo teritoriją, Y. S. kaltę patvirtina V. P. pareiškimas, K. P. paaiškinimai, byloje esantys teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai, nuotrauka. Filmuotoje medžiagoje matyti du įrašai, viename matosi kieme palaidi lakstantys šunys, kitame – palei kelią bėgiojantis palaidas šuo (b. l. 39). Fotonuotraukose matomas kieme esantis nepririštas šuo (b. l. 25, 26). Teismo posėdžio metu Y. S. vaizdo įrašuose ir fotonuotraukoje atpažino vieną iš savo šunų vardu Džekas, kurį, sužinojęs, jog jis pabėgo iš kiemo ir bėgioja nepririštas, iš karto pririšo, sugrįžęs namo iš reabilitacijos. Po to išvyko toliau tęsti reabilitaciją.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus nustatyta, kad Y. S. 2023 m. vasario 7 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad 2023 m. vasario 2 d. 16.46 val. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, o būtent neužtikrino namo kieme laikomo šuns tinkamos priežiūros, dėl ko šuo išbėgo iš privataus kiemo į kito kaimyno kiemo teritoriją, lakstė, be antsnukio ir pavadėlio. Šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą nustatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje.

Pirmiau aptartų duomenys papildo vieni kitus ir patvirtina, kad Y. S. veiksmai atitinka ANK 346 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl ji skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio nusižengimo padarymo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė savo augintinių pasus, kuriuose nurodomi jų mikroschemų numeriai ir skiepų datos. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvūno augintinio pasai nauji, nurodyti mikroschemų numeriai ir vakcinacijos datos 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 52, 53). O administracinio nusižengimo padarymo data – 2023 m. balandžio 30 d. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2023 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 17). Y. S. pateikti dokumentai patvirtina, kad jis ėmėsi veiksmų tam, kad jo augintiniai būtų laikomi laikantis teisės aktų reikalavimų ir tai vertintina teigiamai. Tačiau teismas neturi objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jam priklausantys šunys buvo vakcinuoti ir paženklinti mikroschemomis ir prieš tai, t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl pirmiau aptartų dokumentų pateikimas neturi esminės reikšmės sprendžiant Y. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.

Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad filmuotame vaizdo įraše užfiksuoti laisvai bėgiojantys be antsnukių ne tik jo šuo, bet ir kitų žmonių augintiniai, tačiau nepaisant to, baudžia tik jį. Atsakydamas į šį pareiškėjo argumentą ir iš dalies su juo sutikdamas, teismas visgi pažymi, kad ta aplinkybė, jog vaizdo įraše yra užfiksuoti keli be priežiūros palikti šunys, t. y. ne tik pareiškėjo šuo, bet ir kitų asmenų augintiniai, savaime nepaneigia Y. S. atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Y. S. priklausantis šuo savo dydžiu, svoriu (paties Y. S. teigimu jo šuo sveria apie 22 kg) skiriasi nuo kitų vaizdo įraše užfiksuotų šunų. Esant šioms aplinkybėms, suprantama, kad tas faktas, jog tokio dydžio šuo laisvai bėgioja gatvėje be pavadėlio ir antsnukio, aplinkiniams pagrįstai kelią baimę ir nesaugumo jausmą ne tik dėl savęs, bet ir dėl jų vaikų.

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad skirtingai nei tai yra nurodoma tiek skundžiamame nutarime, tiek Y. S. surašytame administracinio nusižengimo padarymo protokole, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad iš Y. S. privataus kiemo valdos 2023 m. balandžio 30 d. buvo išėjęs tik vienas jam priklausantis šuo (o ne du, kaip tai nurodoma minėtuose procesiniuose dokumentuose), kuris kėlė grėsmę asmenų teisėms ir interesams. Esant šioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės tikslintinos, nurodant, kad 2023 m. balandžio 30 d., 7.00 val., (duomenys neskelbtini), Y. S. neužtikrino, kad jam priklausantys šunys mišrūnai būtų paženklinti mikroschemomis ir skiepyti, taip pat neužtikrino, kad jam priklausantis šuo (mišrūnas) neišeitų iš privačios kiemo valdos ir nekeltų grėsmės asmenų teisėms ir interesams. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500) 6 straipsnio, 7 straipsnio, 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. B1-336, dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo 38 punkto ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. A27(1)-3344 dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo 8.9 punkto reikalavimus, t. y. įvykdė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 3 dalyje.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018 2AT-48-719/2020). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo Y. S. ir jam skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo, teismas atsižvelgia į tai, kad, atvykęs į teismą, pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi dėl susidariusios situacijos, nurodė, kai vienas iš jo šunų nutrūko nuo grandinės, jis tuo metu buvo Valkininkų sanatorijoje, turėjo reabilitaciją po patirto infarkto. Teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. gegužės 13 d. Y. S. buvo hospitalizuotas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvykdytam administraciniam nusižengimui, jo padarymo aplinkybėms galimai turėjo įtaką ir įvykio dieną pareiškėjo nebuvimas namuose, dėl ko pareiškėjas negalėjo laiku pamatyti bei užkirsti kelią, kad jam priklausantis šuo nepabėgtų iš kiemo ir nekeltų grėsmės ir pavojaus aplinkiniams. Pareiškėjas paaiškino, kad vos tik sužinojęs apie tai, kad jam priklausantis šuo bėgioja be priežiūros, jis iš karto automobiliu grįžo namo, nupirko naują antkaklį ir jį pririšo. Byloje nėra duomenų paneigiančių šiuos Y. S. teiginius.

Nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių − (duomenys neskelbtini) metai, o tai, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu, laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri nebuvo nustatyta skundžiamo nutarimo priėmimo metu. Be to, teismo vertinimu, reikšmingomis aplinkybėmis vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą nuobaudą, jos dydį ir proporcingumą padarytam nusižengimui, laikytina tai, kad jis pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad šiuo metu jam priklausantys šunys yra paženklinti mikroschemomis ir vakcinuoti, Y. S. yra senyvo amžiaus, jo sveikatos būklė yra prasta (asmuo serga cukriniu diabetu, neseniai patyrė infarktą), gyvena vienas tik iš gaunamos senatvės pensijos,

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda (120 Eur bauda), šiuo konkrečiu atveju laikytina pernelyg griežta, prieštaraujanti teisingumo, protingumo principams poveikio priemonė, kuri yra neproporcinga įvykdytam administraciniam nusižengimui. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės – Y. S. gaunamų pajamų dydį (pensininkas), tą aplinkybę, kad šuniui pabėgus iš kiemo, jis, nors ir gydėsi reabilitacijoje, visgi skubiai sugrįžo namo, pašalino pažeidimą, dėjo pastangas išvengti didesnių pasekmių ir kt. – sudaro pagrindą manyti, kad ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai pareiškėjo atžvilgiu bus pasiekti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus jam administracinę nuobaudą − 50 Eur baudą. Teismo vertinimu, įvykdęs šią jam skirtiną administracinę nuobaudą, pareiškėjas tinkamai įvertins padaryto nusižengimo pasekmes, padarys reikiamas išvadas dėl savo elgesio. Kartu teismas pažymi, kad asmenims skiriama administracinė nuobauda siekiama minėtų ANK 22 straipsnyje nustatytų tikslų pasiekimo, tačiau ji neturėtų tapti asmeniui nepakeliama finansine našta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Y. S. (Y. S.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20202-2023.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti Y. S. (Y. S.) už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 346 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Likusią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20202-2023 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.