Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutarties, kuria tenkintas nukentėjusiosios R. G. prašymas ir kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, pakeista į kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 29 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei R. G., o būtent: 2021 m. liepos 24 d. dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajai R. G. į akį, dėl to ji nugriuvo ir į konstruojamo lėktuvo dalis susipjaustė dešinį žastą, dešinę pilvo pusę ir krūtinės ląstos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, A. G. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei R. G. ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2024 m. sausio 11 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), antro aukšto laiptų aikštelėje tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją R. G. į krūtinės sritį, dėl to ji nugriuvo, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies dešinėje, dešinio peties sąnario srityje, dešiniame žaste, dešinio dilbio – dešinio riešo sąnario – dešinės plaštakos srityje, dešinėje šlaunyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, A. G. buvo laikinai sulaikytas 2024 m. sausio 20 d. 15.20 val. (2 t., b. l. 157-161). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. sausio 21 d. nutartimi kaltinamajam (tuo metu įtariamajam) A. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. G., įpareigojant nesiartinti prie jos arčiau kaip per 10 metrų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. G. tiesiogiai ar bet kokiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 190-192). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 12 d. ir 2024 m. gegužės 13 d. nutartimis kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios terminas pratęstas iki 2024 m. liepos 21 d. (3 t., b. l. 4-6, 12-14). Kaltinamajam (įtariamajam) A. G. pažeidus kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios sąlygas, to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. birželio 14 d. nutartimi kaltinamajam (įtariamajam) A. G. sugriežtintos šios kardomosios priemonės sąlygos: A. G. įpareigotas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini); nebendrauti su ja, nesiartinti prie jos arčiau kaip per 100 metrų, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nustatant terminą iki 2024 m. rugsėjo 14 d. (3 t., b. l. 20-22).

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. liepos 19 d. gautas nukentėjusiosios R. G. 2024 m. liepos 18 d. prašymas, kuriuo ji prašė pakeisti kaltinamajam A. G. taikomą kardomąją priemonę į griežtesnę bei ją taikyti iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Prašymą grindė tuo, kad kaltinamasis ir toliau pažeidinėja švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas: jis artinosi prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš namo ir garažo dingo daiktai; 2024 m. birželio 25 d. galėjo būti įėjęs į kiemą ir garažą bei sugadinti signalizaciją. Teigė, kad po šių įvykių nukentėjusioji įsirengė namuose vaizdo stebėjimo kameras ir jų vaizdo įrašai patvirtina, kad kaltinamasis 2024 m. liepos 16 d. 16.05 val. įėjo į kiemą ir namą, policijos pareigūnai 2024 m. liepos 16 d. 16.22 val. jį sulaikė. Taip pat nukentėjusioji akcentavo, kad 2024 m. birželio 3 d. kaltinamasis vėl prieš ją smurtavo, dėl šio įvykio kaltinamojo ir jos atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 t., b. l. 148-149).

5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartimi kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios pakeista į kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 29 d. Apylinkės teismas akcentavo, kad A. G. nepateikė duomenų, patvirtinančių jo teiginius, jog nukentėjusioji negyvena (duomenys neskelbtini), o tuo atveju, jei kaltinamajam reikėjo pasiimti asmeninių daiktų iš namo (duomenys neskelbtini), jis juos galėjo pasiimti parašęs apylinkės teismui prašymą ir dalyvaujant policijos atstovams bei nukentėjusiajai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Nuteistasis A. G. skundu aukštesniojo teismo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nukentėjusiosios R. G. prašymą atmesti.

6.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į priežastis, lėmusias neatidėliotiną poreikį kaltinamajam atvykti į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose iki 2024 m. sausio 21 d., kuomet jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. G., daugiau nei 20 metų gyveno kartu su žmona R. G.. Tai yra, (duomenys neskelbtini) A. P. G. (kaltinamojo tėvui) išduota epikrizė patvirtina, jog A. P. G. „Epizodiškai krūtinę skauda keli mėn., apie 1 sav. jautė intensyvesnio skausmo epizodus, nuo 07-18 skausmas pastovus, nepraeinantis, aštrus“, 2024 m. liepos 19 d. pagrindinė diagnozė: ūminis transmuralinis apatinės miokardo sienelės infarktas. Pasak kaltinamojo, šiuo rašytiniu įrodymu patvirtinamos jo apylinkės teismo posėdyje išsakytos aplinkybės, kad tėvui besiskundžiant krūtinės skausmais, jis pats, būdamas gydytoju ir žinodamas, kad namuose (duomenys neskelbtini), yra tėvui nuo širdies skausmų reikalingi vaistai, taip pat fonendoskopas, kuriuo klausomasi širdies garsų, 2024 m. liepos 16 d. atvyko į namus jų pasiimti. Akcentuoja, kad aplinkės teismo posėdžio metu jis taip pat nurodė, jog šiuo metu jis vienintelis po motinos mirties rūpinasi tėvu ir neįgaliu suaugusiu broliu, pats perka jiems vaistus, kurių dalis buvo likusi patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Be to, tai, kad kaltinamojo tėvas jautė stiprius krūtinės skausmus ir jam buvo būtini medikamentai, patvirtina ir faktas, jog vos po dviejų dienų nuo kaltinamojo patekimo į namą (duomenys neskelbtini) (2024 m. liepos 16 d.), A. P. G. ištiko miokardo infarktas (2024 m. liepos 19 d.). Taigi, kaltinamasis pažeidė jam taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. G. – vieną iš sąlygų (nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)) ne turėdamas ketinimą daryti naujas nusikalstamas veikas, bet siekiu skubiai pasirūpinti tėvo sveikata, kurio būklė negerėjo. Tvirtina, kad dėl tų pačių priežasčių jis nesikreipė į teismą su prašymu leisti atvykti į gyvenamąją vietą pasiimti asmeninių daiktų, kadangi prašymo išsprendimas, taip pat atvykimo suderinimas su teritorinės policijos įstaigos pareigūnu ir nukentėjusiąją būtų užtrukęs gana ilgą laiko tarpą.

6.2. Pabrėžia, kad apylinkės teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo faktą, jog nukentėjusioji adresu (duomenys neskelbtini), apskritai nebegyvena ir piktnaudžiauja poreikiu taikyti kardomąsias priemones būtent šiuo adresu. Apylinkės teismui jis paaiškino, kad pateikė namo signalizacijos valdymo nuotoliu trumpąsias žinutes, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji name nenakvoja ir atvyksta į jį tik epizodiškai pamaitinti akvariume laikomų žuvyčių. Be to, nukentėjusioji teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad dažnai miega nuomojame bute, nes ten neva gyvena jų duktė I. G.. Tačiau iš 2024 m. gegužės 13 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad I. G. mokosi (duomenys neskelbtini), pas tėvus į namus grįžta retai, atskirai nuo tėvų gyvena jau apie 3 metus. Todėl nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad jis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusioji negyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat akcentuoja, kad siekdamas išvengti bet kokio kontakto su nukentėjusiąją, į namus (duomenys neskelbtini), parvyko darbo valandomis, kuriomis žinojo, kad R. G. dirba (duomenys neskelbtini).

6.3. Nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog teismas nukentėjusiosios prašymu jam iki šiol taikytą švelnesnę kardomąją priemonę keičia į griežtesnę – intensyvią priežiūrą, siekdamas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Akcentuoja, kad yra kaltinamas padaręs du nesunkius nusikaltimus, šiuo metu gyvena tėvui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ten prižiūri kartu gyvenantį senyvo amžiaus, ligotą tėvą bei neįgalų brolį, gydytoju chirurgu dirba viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), taigi turi pastovų darbą bei pajamas. Kviečiamas visada ir laiku atvyksta į bet kokių proceso veiksmų atlikimą. Pasak kaltinamojo, atsižvelgiant į visa tai, intensyvi priežiūra, kuri yra antroji pagal griežtumą kardomoji priemonė, ir kuria, vykdant kaltinamojo kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, ribojama asmens laisvė, yra aiškiai per griežta kardomoji priemonė jo atžvilgiu.

6.4. Pažymi ir tai, kad tame pačiame pastate, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kurioje jam uždrausta lankytis, yra jam bei R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas ((duomenys neskelbtini)). Šiame bute jis turi teisę būti, esant poreikiui pailsėti. Tačiau kaltinamajam nuvykus į policijos įstaigą dėl elektroninio stebėjimo įtaiso pritvirtinimo, įgaliotas policijos įstaigos pareigūnas paaiškino, jog dėl techninių stebėjimo įtaiso savybių, jo atvykimas į butą bus fiksuojamas kaip atvykimas į (duomenys neskelbtini). Taigi, šios kardomosios priemonės skyrimas nepagrįstai išplės jos taikymo sąlygas, į jas įtraukiant papildomus objektus, kuriuose kaltinamasis negalės lankytis. Akcentuoja ir tą faktą, kad yra gydytojas chirurgas, kuriam operuojant pacientus privaloma dėvėti specialią chirurgo aprangą, kurią sudaro kelnės ir palaidinė. Dėvint elektroninio stebėjimo įtaisą, prie asmens, įprastai kišenėje, turi būti nešiojamas specialus įtaiso daviklis. Minėta chirurgo apranga dažnu atveju neturi kišenių, kuriose būtų galima laikyti šį daviklį, be to, daviklio turėjimas gali trukdyti atlikti profesines pareigas.

7. Atsiliepimų į nuteistojo A. G. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo A. G. skundą ir įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 29 d., yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, pakeisdamas kardomąją priemonę, BPK 119, 131¹ straipsnių reikalavimų nepažeidė.

9. BPK 131¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad intensyvią priežiūrą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi, o bylą perdavus į teismą dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriama, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

10. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamajame akte (3 t., b. l. 130-144). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo (pratęsimo), asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir surinkti duomenys asmens kaltės aspektu nevertinami, nes tai padarys pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą, tačiau vertinant šių duomenų pakankamumą intensyvios priežiūros taikymo pagrįstumo aspektu, konstatuojama, jog jų pakanka tam, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra.

11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl švelnesnės kardomosios priemonės pakeitimo į griežtesnę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo į griežtesnę kardomąją priemonę, atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybės. Nustatyta, kad kaltinamasis A. G. kaltinamas padaręs du nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu (BK 11 straipsnio 3 dalis), turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, yra vedęs, neteistas, aukštojo išsilavinimo, prižiūri neįgalų brolį ir senyvo amžiaus tėvą. Tačiau taip pat nustatyta, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. liepos 16 d. be pateisinamos priežasties ne kartą pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios sąlygas. Aukštesniajam teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. sausio 21 d. nutartimi kaltinamajam (tuo metu įtariamajam) A. G. paskyrus kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. G. ir nesiartinti prie R. G. arčiau nei 10 metrų atstumu, nebendrauti su R. G. tiesiogiai ar bet kokiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis ir nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 12 d. iš nukentėjusiosios R. G. buvo gautas pranešimas apie A. G. paskirtos kardomosios priemonės pažeidimą, kadangi jis tą dieną lankėsi jos kabinete, kuomet ji buvo su asistente, kalbėjo pakeltu tonu ir ją išgąsdino (1 t., b. l. 183). 2024 m. balandžio 4 d. nukentėjusioji R. G. pateikė prašymą įspėti A. G., nes jis 2024 m. balandžio 3 d. pakartotinai pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, kadangi A. G. jai grasino, vėl lankėsi jos kabinete, šaukė ant jos, dėl to buvo iškviesta policija, o tyrėja buvo įpareigota A. G. įspėti dėl kardomosios priemonės sąlygų nesilaikymo (2 t., b. l. 99, 103). Po tyrėjos įspėjimo 2024 m. balandžio 11 d. R. G. pakartotinai informavo, jog A. G. kėlė konfliktą UAB „(duomenys neskelbtini)” pašalinių asmenų akivaizdoje (2 t., b. l. 106), o 2024 m. gegužės 22 d. R. G. pateikė prašymą dėl kardomosios priemonės sąlygų sugriežtinimo A. G., kadangi 2024 m. gegužės 21 d. jis, atvykęs į kliniką, jai grasino, gąsdino, ėjo į jos kabinetą, kėlė triukšmą bei persekiojo darbo vietoje (2 t., b. l. 126). 2024 m. birželio 4 d. R. G. taip pat pateikė informaciją, jog A. G. apsilankė klinikoje, kur galimai įvykdė smurtą artimoje aplinkoje R. G. atžvilgiu (dėl šio įvykio pradėti priešpriešiniai ikiteisminiai tyrimai) (2 t., b. l. 135-136). Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. birželio 14 d. nutartimi kaltinamajam (įtariamajam) A. G. sugriežtintos paskirtos kardomosios priemonės sąlygos, papildomai jį įpareigojant nesilankyti UAB „(duomenys neskelbtini)” patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), bei padidinant nesiartinimo prie R. G. atstumą iki 100 metrų. Visgi, nukentėjusiosios R. G. pateikti vaizdo įrašai neginčijamai patvirtina, kad A. G. ir toliau pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, kadangi 2024 m. liepos 16 d. lankėsi R. G. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios teigimu, iki šio įvykio kaltinamasis taip pat artinosi prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš namo ir garažo dingo daiktai; 2024 m. birželio 25 d. galėjo būti įėjęs į kiemą ir garažą bei sugadinti signalizaciją.

13. Proceso įstatymas numato, jog kardomosios priemonės būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Nagrinėjamu atveju matyti, kad švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų sugriežtinimas teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo, kaltinamasis ir toliau pažeidinėjo jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas. Tai patvirtina, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonės nėra galimybės užkirsti kelią galimai naujų nusikalstamų veikų darymui. Todėl, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai švelnesnę kardomąją priemonę pakeitė į griežtesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Tuo tarpu kaltinamojo skunde ir apylinkės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys apie tėvo ir brolio sveikatos būklę, daiktų paėmimo iš namų reikalingumą, nukentėjusiosios buvimo vietą (3 t., b. l. 174-185), nepatvirtina realios būtinybės kaltinamajam nesilaikyti paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų bei nustatytos daiktų pasiėmimo tvarkos.

14. Taip pat atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, jog bet kurios kardomosios priemonės taikymas yra neatsiejamai susijęs patiriamais nepatogumais ir suvaržymais. Visgi šie suvaržymai nėra savitiksliai, jais siekiama konkrečių procesinių tikslų, šiuo konkrečiu atveju visapusiškai apsaugoti nukentėjusiojo interesus, eliminuoti bet kokią galimybę prieš nukentėjusįjį panaudoti neleistiną poveikį ar atlikti neteisėtus veiksmus, kas visgi yra svarbiau už kaltinamajam tenkančius patirti kardomosios priemonės sukeliamus laikinus nepatogus. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos griežtesnės kardomosios priemonės sąlygos neprieštarauja nei proporcingumo, nei teisėtumo principams, nei tarptautiniuose teisės aktuose ginamoms asmenų teisėms. Todėl konstatuojama, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 131¹ straipsniu, 440-441 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.