Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės „Turto bankas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., M. P. ir L. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. K., mirusio palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika. Nurodė, kad po palikėjo mirties liko nekilnojamasis turtas, registruotas Lietuvoje. Nors palikėjas buvo deklaravęs išvykimą į Ispaniją, ten jis tik uždarbiaudavo, nuolatinės gyvenamosios vietos ir turto Ispanijoje neturėjo. Atkreipė dėmesį, kad visas palikėjo nekilnojamasis turtas likęs Lietuvoje, į Ispaniją palikėjas vykdavo tik dirbti, reguliariai grįždavo į Lietuvą, jo sutuoktinės A. K. gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje. Visa tai liudija, kad palikėjo ekonominių ir asmeninių interesų vyraujanti vieta buvo Lietuvoje.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. K. mirė santuokoje, kuri sudaryta Suinteresuotas asmuo M. P. yra mirusiojo S. K. sūnus, o suinteresuotas asmuo A. K. – S. K. sutuoktinė. S. K. mirties vieta – Ispanija, išvykimas deklaruotas 2010 m. kovo 24 d., paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), (t. 1, 11 b. l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, S. K. vardu registruotas 1997 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esantis (duomenys neskelbtini),, o S. K. sutuoktinės A. K. vardu 1992 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esantis (duomenys neskelbtini),. (duomenys neskelbtini), rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini),, leidimas laidoti S. K., buvo išduotas suinteresuotam asmeniui L. G.. Palaikai urnoje palaidoti (duomenys neskelbtini), senosiose kapinėse 2016 m. balandžio 10 d. (t. 1, 17; 45 b. l.). 2025 m. sausio 9 d. notarė informavo pareiškėją, kad S. K. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Ispanijoje, todėl paveldėjimo byla turėtų būti užvesta Ispanijoje. Testamentų registro duomenimis, po S. K. mirties palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų neregistruota.

Byloje sprendžiami paveldėjimo klausimai, susiję su Europos Sąjungos valstybės elementu, todėl aktualūs Europos Sąjungos teisės aktai paveldėjimo teisės srityje. Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo bylų, turinčių užsienio elementą, vedimui taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (toliau – Reglamentas). Reglamento preambulės 9 punkte nurodyta, kad reglamentas turėtų būti taikomas visiems civilinės teisės aspektams, susijusiems su palikėjo palikimo paveldėjimu, būtent – visoms turto, teisių ir pareigų perdavimo dėl mirties formoms, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra savanoriškas perdavimas pagal paskutinę valią dėl turto palikimo, ar perdavimas netestamentinio paveldėjimo atveju. Jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi tos valstybės narės, kurioje mirties dieną buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai (Reglamento 4 straipsnis).

Reglamento preambulės 23 punkte nurodyta, kad nustatant tiek jurisdikciją, tiek taikytiną teisę, bendras siejamasis veiksnys turėtų būti įprastinė palikėjo gyvenamoji vieta mirties dieną. Siekdama nustatyti įprastinę gyvenamąją vietą, paveldėjimo klausimą nagrinėjanti institucija turėtų įvertinti visas palikėjo gyvenimo aplinkybes kelerius metus prieš mirtį ir mirties dieną, atsižvelgdama į visus aktualius faktinius aspektus, visų pirma palikėjo buvimo atitinkamoje valstybėje trukmę bei reguliarumą ir to buvimo aplinkybes bei priežastis. Tokiu būdu nustatyta įprastinė gyvenamoji vieta turėtų atspindėti glaudų ir stabilų ryšį su atitinkama valstybe, atsižvelgiant į konkrečius šio reglamento tikslus. Reglamento preambulės 24 punkte numatyta, kad tam tikrais atvejais nustatyti palikėjo įprastinę gyvenamąją vietą gali būti sudėtinga. Taip gali atsitikti, visų pirma, jei palikėjas dėl profesinių arba ekonominių priežasčių, kartais ilgam laikui, išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, tačiau su kilmės valstybe išlaikė glaudų ir stabilų ryšį. Tokiu atveju atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti laikoma, kad palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta lieka jo kilmės valstybėje, kurioje buvo jo šeimos ir socialinio gyvenimo interesų centras. Kiti sudėtingi atvejai galėtų būti, kai palikėjas gyveno keliose valstybėse paeiliui arba keliavo iš vienos valstybės į kitą nė vienoje iš jų neįsikurdamas nuolat gyventi. Jei palikėjas buvo vienos iš tų valstybių pilietis arba visą savo pagrindinį turtą turėjo vienoje iš tų valstybių, jo pilietybė arba to turto vieta galėtų būti specialus veiksnys bendrai vertinant visas faktines aplinkybes.

S. K. nors ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Ispanijoje, tačiau jo visi artimieji: sūnus M. P., L. G., kuri prašyme leisti laidoti (duomenys neskelbtini), kapinėse nurodė esanti palikėjo sesuo, sutuoktinė A. K. gyvena Lietuvoje. S. K. palaikai su urna pargabenti į Lietuvą, jis palaidotas (duomenys neskelbtini), senosiose kapinėse. Paskutinė S. K. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2002 m. vasario 21 d. iki 2010 m. kovo 23 d. buvo (duomenys neskelbtini),, jo vardu 1997 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu registruotame nekilnojame turte. Lietuvos Respublikoje taip pat yra jo sutuoktinės vardu registruotas nekilnojamasis turtas. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad palikėjo ekonominių ir asmeninių interesų vyraujanti vieta buvo Lietuvoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog S. K. įprastinė gyvenamoji vieta liko jo kilmės valstybėje – Lietuvoje, kurioje buvo jo šeimos ir socialinio gyvenimo interesų centras.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., mirusio, palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjai atlikti palikimo, atsiradusio po S. K. mirties, perėjimo valstybei procedūras (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, mirusio, palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai atlikti palikimo, atsiradusio po S. K. mirties, perėjimo valstybei procedūras.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.