Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui O. V. (O. V.), išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėta teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovės paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas AF Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė šiuo metu jau pilnametė dukra A. V., (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. V., kuri yra nepilnametė.

Ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės paaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad šalių santuoka turi būti nutraukta, nes šalių šeima yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Ieškovė, sąžiningai įvertinusi šalių bendrą gyvenimą ir abiejų šalių elgesį šeimoje, prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys nesugyveno dėl skirtingų charakterių, interesų, poreikių, požiūrių į bendrą gyvenimą, abiejų sutuoktinių pareigas šeimoje. Atsakovas nedirba, nesiekia išlaikyti šeimos, neprisideda prie šeimos, kuri patiria finansinius sunkumus, materialinės gerovės sukūrimo. Dėl susiklosčiusių sudėtingų tarpusavio santykių šalys konfliktuoja, atsakovas elgiasi agresyviai, naudoja fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu. Ieškovė pripažįsta ir savo kaltę dėl šeimos iširimo, bylos nagrinėjimo eigoje pripažinusi, kad galimai nebuvo sutuoktiniai reikiamai dėmesinga. Atsižvelgiama, kad šalių šeima 2015-12-09 įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Šalys, gyvendamos viename bute, faktiškai jau daugiau nei metus negyvena bendro gyvenimo, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Šalių šeima yra faktiškai iširusi. Byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl šeimos iširimo, nes abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno sutuoktinio galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šalys gyvena atskirus gyvenimus ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.3 str., 3.5 str., 3.27 str., 3.61 str.). Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė – V., pažymint, kad atsakovas tam prieštaravimų nepareiškė (CK 3.69 str.).

Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas ieškovei yra reikalingas (CK 3.72 str.).

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepareiškė prieštaravimų ieškovės reikalavimui nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, nepareiškė reikalavimo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Tarp šalių nekilo ginčo dėl jų nepilnametės dukros gyvenamosios vietos po šalių santuokos nutraukimo. Dėl nurodyto nekyla klausimo, su kuriuo iš tėvų turi būti nustatyta šalių nepilnametės dukros K. V. gyvenamoji vieta. Nepilnametė K. V. nuo gimimo gyvena su motina, nuo gimimo yra prižiūrima motinos, kuri žino ir supranta visus vaiko poreikius. Ieškovė siekia tinkamai vaiką prižiūrėti ir auklėti, rūpintis visų dukros poreikių įgyvendinimu, tinkamai vykdyti savo pareigas dukrai, siekia sudaryti reikiamas vaikui gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiama į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą į bylą išvadą, jog skyrius neturi pagrindo prieštarauti tam, kad nepilnametės K. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių nepilnametės dukros interesus geriausiai atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Nepilnamečio vaiko K. V. gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. V. (CK 3.3 str., 3.155 str., 3.161 str., 3.163 str., 3.169 str., 3.174 str.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaikų poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas išlaikymo savo nepilnametei dukrai neteikia. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą su motina, iš vaiko tėvo priteistinas išlaikymas vaikui.

Ieškovės bylos nagrinėjimo eigoje išreikštas prašymas nepriteisti nepilnametei dukrai išlaikymo iš tėvo yra nepagrįstas, neatitinka įstatymų, nepilnamečio vaiko teisių. Nepilnamečio vaiko motinos atsisakymas nuo vaiko tėvo išlaikymo vaikui negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (LR Konstitucijos 38 str.), kituose valstybės įstatymuose. Nei vienas iš vaiko tėvų negali atsisakyti savo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesinė alga, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644, sudaro 380,00 EUR per mėnesį. Preziumuojama, kad toks vaiko išlaikymo dydis, teiktinas abiejų tėvų, garantuoja minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Aplinkybė, kad atsakovas turi neįgalumą ir nedirba, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti nepilnametei dukrai išlaikymą. Teismas atsižvelgia, kad atsakovas nepateikė į bylą atsiliepimo, įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl turimo neįgalumo jis negali dirbti ar siekia dirbti, bet neranda darbo.

Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dukrai dydžio, teismas atsižvelgia, kad ieškovei dėl onkologinės ligos taip pat nustatytas neįgalumas, jos darbingumo lygis sudaro 40 procentų. Sunkiai sirgdama ir būdama tik iš dalies darbinga, ieškovė, siekdama užsidirbti sau ir vaikui pragyvenimui, dirba, tačiau jos uždirbamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos – apie 350,00 EUR per mėnesį bei ieškovės gaunamos 224,99 pensijos nepakanka tam, kad ieškovė galėtų viena be atsakovo materialinės vaiko paramos patenkinti visus dukros poreikius. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas dukrai K. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 EUR kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2017-04-27 iki vaiko pilnametystės (CK 3.155 str., 3.156 str., 3.159 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str.). Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko motina ieškovė S. V. (CK 3.185 str., CK 3.190 str.). Vadovaujantis CK 3.208 str., jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsižvelgiant, kad šalys su nepilnamete dukra gyvena viename bute, nėra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kadangi gyvenant viename bute su dukra, atsakovas turi netrukdomą galimybę nuolat, kiekvieną dieną, bendrauti su dukra, atsižvelgiant, kad ieškovė nedraudė ir nedraudžia atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra, maksimaliai dalyvauti jos auklėjime.

Šalys santuokoje neįgijo nekilnojamojo, kito turto, kuris turėtų būti padalintas nutraukiant šalių santuoką (CK 3.59 str., 3.62 str.). Ieškovės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, t.y. 3/16 dalys buto adresu (duomenys neskelbtini), 3/32 dalys žemės sklypo, 3/32 dalys gyvenamojo namo ir 3/32 dalys kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2014 m. paveldėjimo būdu ir todėl priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo vardu registruota ½ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), įgyta 1993-11-12 pirkimo-pardavimo sutartimi, t.y. iki šalių santuokos sudarymo, todėl priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovė turi finansinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „General Financing“ pagal 2012-12-11 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra vartojimo kredito suma – 5000,00 Lt, t.y. 1448,10 EUR) ir kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal 2015-11-26 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito suma 1210,00 EUR). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad nurodyti vartojimo kreditai panaudoti ieškovės asmenių poreikių tenkinimui, šalims nevedant bendro ūkio ir negyvenant bendro gyvenimo. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes apie vartojimo kreditų panaudojimą, jos finansinės prievolės kreditoriams UAB „General Financing“ ir UAB „SB lizingas“ pripažintinos ieškovės asmeninėmis prievolėmis. Atsižvelgiama, kad šiems kreditoriams yra tinkamai praneštą apie iškelta bylą, nusiunčiant jiems ieškinio kopiją, kreditoriai nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams pripažinimo asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Pagrįstas yra ieškovės reikalavimas pripažinti, kad atsakovo įsiskolinimas kreditoriui UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ (UAB „Vilniaus energija“) už atsakovui ir jo motinai L. V. lygiomis dalimis asmeninės nuosavybės teise valdomam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktą šilumos energiją pripažintinas asmenine atsakovo prievolę, kurią vykdyti po šalių santuokos nutraukimo tenka atsakovui asmeniškai, nes įsiskolinimas susidarė už šilumos energiją, patiektą bute, kurio dalį atsakovas valdo asmeninės nuosavybės teise. Kreditorius apie bylą informuotas, nusiunčiant ieškinį, prieštaravimų nepareiškė.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys neturi bendrų kreditorių.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl ieškinys yra neapmokėtas 31,00 EUR dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017-07-01). Šalių santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovo į valstybės biudžetą turi būti išieškota ½ dalis žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį, t.y. 15,50 EUR. Iš atsakovo taip pat turi būti priteista 27,00 EUR (100,00x12:100x3:100x75) žyminis mokestis už iš atsakovo priteisiamą išlaikymą dukrai. Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą turi būti priteista 42,50 EUR žyminio mokesčio ir 2,66 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t.y. ½ dalis 5,32 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 45,16 EUR bylinėjimosi išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į atsakovo neįgalumą, jo gaunamos pensijos ir kitų išmokų dydį, teismas sprendžia, kad nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš atsakovo iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, todėl atsakovas iš dalies atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 str.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 15,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Šalių santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui tenka pareigą atlyginti valstybei ½ dalį, t.y. 145,46 EUR (290,92:2) antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų, kurios visos sudaro 290,92 EUR. Tačiau dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apie atsakovo neįgalumą, gaunamos pensijos ir kitų išmokų dydį, teismui sprendžiant, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš atsakovo iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, atsakovas iš dalies atleidžiamas nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteisiant iš atsakovo į valstybės biudžetą 15,00 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp S. V. (iki santuokos – A.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir O. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. V. palikti pavardę – V., atsakovui O. V. palikti pavardę – V..

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. V., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 EUR (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki K. V. pilnametystės.

Priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną S. V., a.k. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti asmeninėmis ieškovės S. V., a.k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis jos įsipareigojimus kreditoriui UAB „General Financing“ pagal 2012-12-11 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti asmeninėmis ieškovės S. V., a.k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis jos prievoles kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal 2015-11-26 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti asmeninėmis atsakovo O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis visas jo turimas prievoles ir įsiskolinimus kreditoriui UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ (UAB „Vilniaus energija“).

Ieškinį nepatenkintoje dalyje atmesti.

Atleisti iš dalies atsakovą O. V. nuo bylinėjimosi išlaidų ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 15.00 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Priteisti iš atsakovo O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 15.00 EUR (penkiolika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.