- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-764-425/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- T. D.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-764-425/2016
Teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04196-2016-2
2016 m. rugsėjo 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. D., T. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5248-956/2016 pagal pareiškėjų T. D., T. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai T. D., T. D. prašė teismo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą ir išaiškino pareiškėjams teisę kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą.
3. Konstatavo, kad pareiškėjai kartu su nepilnamečiais vaikais faktiškai gyvena Jungtinėje Karalystėje, kuri pripažintina jų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.
4. Sprendė, jog pagal 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 8 straipsnį bylos jurisdikcija priklauso Jungtinės Karalystės teismams, kurioje yra pareiškėjų ir nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė neteismingu Panevėžio miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį ir prašymą priimti.
6. Nurodo, kad T. D. ir T. D. savo gyvenamąsias vietas deklaravo Panevėžio mieste, todėl šios vietos turi būti laikomos jų nuolatine gyvenamąja vieta. Tas faktas, jog pareiškėjai išvyko į užsienį, nereiškia jų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu.
7. Teigia, jog laikant pareiškėjų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, byla, susijusi ir su išlaikymu, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 nagrinėtina Lietuvos teismuose, nes šalių nepilnametės dukros gyvena su pareiškėja, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003), 3 straipsnio 1 dalį bylose dėl santuokos nutraukimo jurisdikciją turi valstybės narės teismai, kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta ir kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai. Valstybės narės teismas turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje (Reglamento Nr. 2201/2003 8 str.).
9. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjų ir nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą esant Jungtinėje Karalystėje, todėl atsisakė priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjai Lietuvoje neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, 2011-07-23 deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Iš Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, jog T. D. nepilnamečių dukterų išlaikymui iki jų pilnametystės skirtas lėšas sutinka pervesti į T. D. priklausančią sąskaitą banke, esančiame Jungtinėje Karalystėje. Minėtos aplinkybės nepatvirtina apeliantų teiginių apie jų nuolatinės gyvenamosios vietos buvimą Lietuvos Respublikoje (CPK 12 str., 178 str.). Pateikti gimimo liudijimai nepaneigia, kad nepilnametės L. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. (gim. (duomenys neskelbtini)) D. gimė Didžiojoje Britanijoje ir iki bylos iškėlimo ten gyvena. Duomenų, kad šalių nepilnametės dukros Lietuvoje lankė ar ketina lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nepateikta (CPK 178 str.). Įvertinus tėvų – pareiškėjų, buvimą bei darbinį užimtumą Didžiojoje Britanijoje nuo 2011-07-23, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Jungtinė Karalystė yra pareiškėjų ir jų nepilnamečių dukterų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos aiškinimas neprieštarauja ir ES Teisingumo Teismo formuojamai teismų praktikai ((ES Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Nr. C-523/07 Korkein hallinto-oikeus – Suomija, ECLI:EU:C:2009:225).
11. Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio nuostatos valstybės narės teismui, kuriam pagal 3 straipsnį yra suteikta jurisdikcija nagrinėti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, suteikia jurisdikcijos teisę bet kurioje byloje dėl su tėvų pareigų, susijusioje su tuo pareiškimu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir tokiai teismo jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas paaiškino pareiškėjams jurisdikcijos prorogacijos esmę ir sprendė klausimą dėl pasiūlymo pareiškėjams sudaryti susitarimą dėl jurisdikcijos, kuriuo teismui, į kurį kreiptasi dėl santuokos nutraukimo, suteikiama jurisdikcija spręsti ir dėl tėvų pareigų, nėra.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, neįvertino jurisdikcijos prorogacijos taikymo galimybių pagal Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnį, todėl sprendžia esant pagrindui skundžiamą nutartį naikinti ir perduoti jurisdikcijos klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kaip neturint esminės teisinės reikšmės teismo sprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.