Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-394-197/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-21
Bylos Nr.: 1A-394-197/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laima Garnelienė, Valdimaras Bavėjanas, Linas Šiukšta
Nuteistasis: E. D.
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis

Kategorijos

1.2.17.1.2Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų kontrabanda (BK 199 str. 2 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-394-197/2018Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00262-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.2; 1.2.23.2.2.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei E. M.,gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. D. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. D. paskirta 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo I. K., laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. balandžio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas E. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – pakete Nr. 1 esančias CD-R laikmenas (prie 2015 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo (t. 5, b. l. 40-42), nuspręsta palikti saugoti prie bylos.

Priteista iš E. D. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 2 003,20 (du tūkstančius tris eurus, 20 centų) eurų jo ekstradicijos išlaidų, jas pripažinus proceso išlaidomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iš I. K. į L. R., t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su S. B., nuteistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, iš nenustatyto asmens už iš A. G., nuteisto Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, narkotinėms medžiagoms pirkti gautus 7 000 Lt (2 027,34 euro) ir iš A. J., nuteisto Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, narkotinėms medžiagoms pirkti gautus 4 000 eurų, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 3 032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias tą pačią dieną neteisėtai nugabeno į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) miesto, tiksli vieta nenustatyta, kur jas neteisėtai laikė, supakavo bei paruošė siuntimui į L. R. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą su S. B., 2014 m. balandžio 3 d., apie 18 val., neteisėtai įgytą ir laikomą labai didelį kiekį – 3 032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) S. B. neteisėtai atgabenus į (duomenys neskelbtini) miestą, prie parduotuvės „Lidl“, kur į L. R. vykstantį ir siuntinius gabenantį automobilį „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, įdėjus plastikinį kelioninį krepšį su jame supakuotu labai dideliu kiekiu – 3 032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) perdavė parvežti iš I. K. į L. R. Taip neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 3 032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią 2014 m. balandžio 7 d., apie 8.15 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 9-ame km 150 m, sustabdę automobilį „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu E. D. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį – 3 032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

2. Be to, E. D. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje su S. B., nuteistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, neteisėtai per L. R. sieną gabeno labai didelį kiekį – 3 032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), t. y. 2014 m. balandžio 3 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie parduotuvės „Lidl“, S. B. į L. R. vykstantį ir siuntinius gabenantį automobilį „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, įdėjus plastikinį kelioninį krepšį su jame supakuotu labai dideliu kiekiu – 3 032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), parvežti iš I. K. į L. R., 2014 m. balandžio 5 d., apie 19.45 val., automobiliui „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kertant L. R. valstybės sieną, per L. pasienio praleidimo punktą, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, slepiant narkotines medžiagas siuntinyje – kelioniniame krepšyje neteisėtai per L. R. valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį – 3 032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3. Nuteistasis E. D. apeliaciniu skundu prašo:

- pakeisti nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) ir priimti naują nuosprendį: jį BK 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

- pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir panaikinti BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punkto taikymą;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai priteista 2 003,20 (du tūkstančius tris eurus 20 centų) eurų jo ekstradicijos išlaidų.

4. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3-5 dalyse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo kasacinio teismo ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) suformuota teismo praktika dėl bendrakaltinamojo parodymų vertinimo, pripažino patikimais ir teisingais bendrakaltinamojo (nuteistojo) S. B. parodymus dėl E. D. dalyvavimo padarymo jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir grindė šiais įrodymais jo kaltę. Taip pat teismas apelianto kaltę grindė įrodymais, kurie neginčijamai nepatvirtina jo dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme. Tokiu būdu apygardos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas apie apelianto dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme bei nepagrįstai jį nuteisė, nepasisakė dėl BK 8 straipsnio nuostatų taikymo baudžiamojoje byloje, nepagrįstai priteisė ekstradicijos išlaidas.

4.1. Apygardos teismas, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojui S. B. atsisakius duoti parodymus, savo išvadas dėl E. D. kaltės grindė pastarojo parodymais, kuriuos šis davė 2014 m. balandžio 17 d. apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, 2014 m. spalio 3 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei apklausiamas kaip kaltinamasis nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Apelianto manymu negalima sutikti su teismo išvada dėl S. B. parodymų patikimumo. Bendrakaltinamojo (nuteistojo) S. B. parodymai buvo pripažinti patikimu įrodymų šaltiniu neatsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo ir EŽTT formuojamą praktiką dėl kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant tokių asmenų parodymų patikimumą. EŽTT nurodo, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų, nes jie duoda parodymus neprisiekę, todėl jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo. Tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto. Nors EŽTT praktikoje nesuformuota konkrečių reikalavimų tvarkai, kuria turėtų būti teikiami tam tikri privalumai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiaujančiam arba tiesiog kaltinimui palankius parodymus duodančiam asmeniui, taip pat nenurodomos imperatyvios tokio asmens parodymų panaudojimo ribos jų įrodomosios reikšmės (svarbos) nuteisiant kaltinamąjį aspektu, tačiau iš esmės svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą į pirmiau nurodytus pavojus bei kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokius parodymus ginčyti.

4.2. Apeliantas nurodo, kad nė vienoje iš pirmiau minėtų S. B. apklausų nedalyvavo nei jis, nei jo gynėjas. Pastarajam atsisakius duoti parodymus, gynybos teisė pateikti šiam liudytojui klausimus, kurie galėtų sukelti abejonių šio liudytojo parodymų patikimumu, išaiškinti prieštaravimus tarp liudytojo ir kaltinamojo nurodomų veikų padarymo aplinkybių, nebuvo įgyvendinta. Tuo labiau, kad E. D. kaltinantys parodymai, kaip seka iš S. B. parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, galėjo būti duoti siekiant bausmės sušvelninimo.

4.3. Be to, be akivaizdaus S. B. suinteresuotumo duoti E. D. kaltinančius parodymus tam, kad palengvinti savo teisinę padėtį, būtina atsižvelgti ir į S. B. parodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, prieštaringumą. Esant prieštaringiems S. B. parodymams dėl asmenų/asmens, kurie supakavo narkotinę medžiagą ir paruošė gabenimui į L. R., taip pat dėl pinigų sumos, kurią anot jo už narkotinės medžiagos įsigijimą sumokėjo E. D., dėl to, kas paėmė supakuotas narkotines medžiagas iš tos vietos, kur jos buvo laikomos, ir perdavė mikroautobuso vairuotojui, įvertinus tai, jog akistatos su kaltinamuoju E. D. metu S. B. nepatvirtino dalies savo anksčiau duotų parodymų, apelianto kaltės grįsti šio asmens parodymais nebuvo galima.

4.4. Apelianto manymu jo kaltė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat nepagrįstai grindžiama telefoninių pokalbių, įrašytų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, suvestinėmis. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog bylai reikšmingu laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. ir nuo 2014 m. balandžio 3 d., 18 val., iki 2014 m. balandžio 5 d., 19.45 val., neužfiksuota jokių jo telefoninių pokalbių nei su S. B., nei su A. G., nei su A. J., iš kurių būtų galima daryti išvadą apie jo dalyvavimą padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal kaltinime pateiktą šių nusikalstamų veikų aprašymą. Bylai aktualiu laikotarpiu užfiksuoti tik S. B. telefoniniai pokalbiai su E. V. bei A. J. pokalbiai su S. B., iš kurių galima spręsti, kaip vyko iš A. J. gautų pinigų, skirtų narkotinių medžiagų įsigijimui, pervedimas S. B.. Taip pat užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp S. B. ir jo tėvo bei motinos, iš kurių matyti, jog S. B. duoda nurodymus tėvui, kaip ir kada atsiimti siuntinį iš I., kalbama apie pinigų vairuotojui už siuntinio parvežimą sumokėjimą. Telefoninių pokalbių suvestinės, kuriose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, vykę laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. kovo 28 d. tarp E. D. ir S. B., S. B. ir A. J., S. B. ir A. G., net ir laikant, jog šių pokalbių metu užmaskuotai kalbama apie narkotinių medžiagų įgijimą ir pargabenimą į L., taip pat neginčijamai neįrodo, jog šį sumanymą, veikdamas būtent kaip vykdytojas (bendravykdytojas) tiesiogiai realizavo E. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Telefoniniuose pokalbiuose nėra tiesiogiai užfiksuota, jog E. D. būtų susitaręs su A. G. ir A. J. dėl kanapių įgijimo ir pargabenimo į L. už iš A. G. ir A. J. gautus pinigus, būtų detaliai su šiais asmenimis aptaręs narkotinės medžiagos įgijimo bei pargabenimo į L. aplinkybes.

4.5. Apeliantas taip pat teigia, jog nėra objektyvių įrodymų, kad automobilyje „F. T.“ aptiktą GPS siųstuvą, minimą E. D. ir S. B. telefoniniuose pokalbiuose, į automobilį įdėjo būtent E. D. ir kad jis per šį siųstuvą kontroliavo siuntos su narkotine medžiaga judėjimą. Iš 2014 m. lapkričio 18 d. specialisto išvados Nr. 140-(2431)-ISI-6050 matyti, jog ant dėžutės, kurioje buvo rasta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) aptikti tik S. B. rankos pirštų pėdsakai.

5. Nuteistasis E. D. pripažįsta, kad jis nurodė S. B., kur ir iš ko I. galima gauti narkotinės medžiagos – kanapių, davė pažįstamo bulgaro, su kuriuo susisiekė S. B. ir iš kurio įgijo narkotines medžiagas, telefono numerį, tačiau neigia bet kokį tiesioginį dalyvavimą įgyjant narkotinę medžiagą, ją laikant, ruošiant siuntimui ir gabenant į L. Apelianto manymu, jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip padėjimas įgyti narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis). Taip pat jis neigia žinojęs, kokį kiekį narkotinės medžiagos ketina įsigyti S. B.. Jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir jam turėtų būti paskirta minimali 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

6. Apeliantas nurodo, kad BK 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje ši veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrininkų veikė kitoje vietoje – jo veikimo vieta. Pirmosios instancijos teismas dėl bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vietos – kur nusikalstama veika pradėta, kur baigta, nepasisakė, o tai šioje byloje aktualu, taikant BK 4 straipsnio 2, 3 dalių, 8 straipsnio nuostatas. Pagal BK 8 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus BK 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Taigi, pripažinus E. D. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, turėtų būti sprendžiama, kaip ši nusikalstama veika apibūdinama I. K. baudžiamajame įstatyme, todėl prašoma bylą įvertinti BK 8 straipsnio kontekste.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai proceso išlaidomis pripažino jo ekstradicijos (pargabenimo) iš I. K. į L. R. išlaidas – 2 003,20 Eur ir nepagrįstai šią sumą priteisė iš jo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai. Ekstradicijos išlaidos kaip proceso išlaidos priteisiamos iš nuteistųjų tuo atveju, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų – pasislėpus po įtarimo pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemone ir pan. Jis gi iki nusikalstamos veikos padarymo (nuo 2005 m.) ir po jos nuolat gyveno I. K., ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, todėl negalima konstatuoti, kad į užsienį išvažiavo sąmoningai, stengdamasis pasislėpti nuo jam pareikštų įtarimų. Iki paieškos paskelbimo ir suėmimo (už akių) jam šaukimas atvykti į L. pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus nebuvo siunčiamas. Ta aplinkybė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą E. D. atžvilgiu ir nustačius jo gyvenamąją vietą užsienyje, policijos pareigūnams teko imti priemonių siekiant pristatyti įtariamąjį į L., neduoda pagrindo išvadai, kad ekstradicijos išlaidas lėmė paties E. D. veiksmai ir siekimas pasislėpti. Tokiu būdu ekstradicijos išlaidos iš jo negali būti išieškotos.

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

10. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuteistojo E. D. nusikalstamais veiksmais. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė įrodyta, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, o jam paskirtos bausmės yra tinkamos.

11. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo E. D. gynybinę poziciją, tiek byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji, jų gynėjai ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

12. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu, visuma. BK 260 straipsnio 3 dalies, pagal kurią E. D. pripažintas kaltu, dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-458/2013, Nr. 2K-43/2014). BK 199 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d. redakcija, pagal savo dispoziciją atitinkanti šiuo metu galiojančią BK 199 straipsnio 3 dalį) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kontrabandos nusikaltimo sudėtis taip pat yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiškinimus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistojo E. D. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei BK 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), motyvai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė liudytojų parodymų esmę, išsamiai juos analizavo bei vertino surinktų duomenų kontekste. Išvadą, kad nuteistasis E. D., veikdamas bendrininkų grupėje, įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir gabeno jas kontrabandos būdu iš I. K. į L. R., pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis ne tik liudytojo S. B. parodymais, kurių patikimumą ginčija apeliantas, bet ir liudytojų A. G., A. J. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.

14. Nuteistasis E. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad savo kaltę pripažįsta tik tiek, kad I., kur gyvena nuo 2005 m., padėjo broliui S. B. įsigyti narkotinių medžiagų. Tai tikriausiai vyko 2014 metais, mėnesio neatsimena. Brolis dėl narkotinių medžiagų įsigijimo kreipėsi į jį, nes jis I. gyveno ilgą laiką, žinojo, kur galima gauti žolės, nes ji I. yra pusiau legali. Anksčiau nėra niekam tarpininkavęs dėl žolės įsigijimo ir tai buvo pirmas kartas. Jis rado pažįstamą bulgarą, gyvenantį netoliese, kurį vadino M. Broliui S. B. jis davė šio bulgaro telefono numerį ir brolis pats su juo susisiekė, susitiko, o jis jų pokalbyje nedalyvavo. Nieko nežino apie pokalbio rezultatus ir to, ar broliui pavyko gauti žolės. Taip pat prašydamas pagalbos S. B. nesakė, kiek tiksliai narkotinių medžiagų jam reikia. Po brolio pokalbio su bulgaru jam nebeteko daugiau bendrauti su S. B.. Brolis tik sakė, kad viskas gerai, ir po kurio laiko išvyko. Su broliu apie tai, kaip jis gabens narkotikus, ar kur juos dės, nekalbėjo. Taip pat S. B. neminėjo ar narkotines medžiagas jis perka sau, ar nupirkti jo kažkas paprašė. Prie narkotinių medžiagų gabenimo į L. niekaip neprisidėjo ir nieko apie tai nežino. Tą kartą S. B. neinformavo, kokiu klausimu atvyksta, tiesiog atvažiavo ir viskas. Neprisimena, apie ką kalbėjo tada su broliu telefonu prieš jam atvažiuojant. Brolio atvykti neskubino. Neatsimena, ar prašė brolio iš namų atsivežti kokį nors daiktą. Tą kartą apie pinigus su broliu nekalbėjo, jokių pinigų neturėjo. Mano, kad juos duodamas S. B. norėjo išsukti savo uodegą, todėl ir apkalbėjo jį. Gali būti, kad kalbėjosi su broliu telefonu, tačiau neatsimena, apie ką ir kada. Jam nieko nežinoma apie tai, kaip S. B. turėjo atsiskaityti su žmonėmis už narkotines medžiagas. Nežino, iš kur brolis žinojo tų asmenų, kuriems siuntė pinigus, banko sąskaitas. Su A. G. galėjo kalbėti apie pinigus, susijusius su paskola. Tiksliai neprisimena, ar dėl pinigų su A. G. bendravo po to, ar prieš tai, kai brolis kreipėsi į jį. Jis buvo iš anksčiau skolingas A. G. maždaug 10 000, bet skolos negrąžino. Nekalbėjo su A. G. apie tai, kad skolą grąžins kokiu nors kitu būdu nei pinigais. A. J. I. yra matęs vieną ar du kartus, jį pažįsta tik iš matymo. Su A. J. neaptarinėjo jokių klausimų, susijusių su narkotinių medžiagų pirkimu ar pardavimu. Mano, kad A. J. jį šmeižia sakydamas, kad su broliu jau kurį laiką užsiiminėjo narkotikų prekyba. Neatsimena, apie kokius pinigus galėjo kalbėti su sese A. B.. Būdamas I. su artimaisiais ryšių beveik nepalaikydavo. L. buvo seserys A. B., R. B., mama ir tėtis. Brolio S. B. tėtis S. B. yra jo patėvis. Gali būti, kad su jais kažkiek bendravo kaltinime nurodytu laikotarpiu, tačiau piniginiai reikalai jo su šeimos nariais nesiejo. Nebuvo skolingas šeimos nariams ir jie jam nebuvo skolingi. Analogiškas aplinkybes E. D. nurodo ir savo apeliaciniame skunde, prašydamas jo veiką kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažinti kaltu tik už padėjimą broliui S. B. įgyti narkotinių medžiagų, kurių kiekio jis nežinojo.

15. Nuteistojo E. D. parodymai, kad jis S. B. įgyjant narkotines medžiagas, veikė tik kaip padėjėjas ir nežinojo įgyjamų narkotinių medžiagų kiekio paneigiami nusikaltimo bendravykdytojo liudytojo S. B. parodymais. Šis liudytojas iš tiesų pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, tačiau prašė vadovautis jo anksčiau duotais parodymais teisme, ikiteisminio tyrimo metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 6, b. l. 193). Šie visi jo parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimo metu (t. 6, b. l. 194-195). Tai atitinka BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Visi šio liudytojo parodymai labai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje.

15.1. Iš liudytojo S. B. parodymų duotų 2014 m. balandžio 17 d. apklausiant jį įtariamuoju, seka, kad 2014 m. kovo mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, pas jo tėvus atvažiavo A. G., kuris pasiūlė iš I. vežti „žolę“, t. y. kanapes, pasakojo, kad bus dideli pinigai. A. jam davė 100 litų, prašė paskambinti broliui E. D. ir jo paklausti, ar šis apsiimtų tokį darbą dėl kanapių I. A. jam pasakė, kad surinktų 6 000 litų, pasakė atvažiuoti pas jį į namus (duomenys neskelbtini), Draugystės gatvėje. A. susitikimo metu jis nurodė telefoną, kurio paskutiniai trys skaičiai buvo berods „346“. Todėl A. G. po to galėdavo jam rašyti ir skambinti į šitą numerį. Kai pasipildė sąskaitą, tą ar kitą dieną, paskambino E. į I. Paskambinęs E. papasakojo, kad buvo atvažiavęs A. ir ką siūlė. E. pasakė, kad jei A. duoda pinigų, tai jis iš A. juos paimtų, lygtai pasakė, kad suras A. G. ir viską sužiūrės, ar kažkaip panašiai. A. visą laiką jį skatino važiuoti į I. Per visą laiką iki jo išvažiavimo į I, jie buvo susitikę kokius šešis kartus, kol jis sutiko nuvažiuoti. A. jam pinigus parvežimui davė per du kartus, abu kartus pas savęs namuose. Tikslios datos ir laiko nepamena. Gal pirmą kartą – 4 000 litų davė pas A. namuose prieš kovo 7 d., gal dieną ar porą prieš, o antrą kartą – gal po savaitės, davė 3 000 litų. Pinigų perdavimo metu niekas jų nematė. A. jo prašė paimti tris ar keturis kilogramus, prašė, kad paprašytų į skolą, nes kai būtų pardavęs, būtų skolą atidavęs. Už tuos pinigus – 7 000 litų I. išeina 1 kilogramas, tiek jis jam I. ir nupirko. Tų pinigų dalį išleido pats, o dalį nusivežė prie savęs į I. Likę iš šios siuntos 2 kilogramai buvo skirti A. J.. A. jam pinigus padavė per du kartus. Pirmą kartą, likus savaitei iki jo išvažiavimo į I., pinigus jam davė prie P. viešbučio, kelyje (duomenys neskelbtini). Tada davė 5 000 eurų, pinigai buvo padėti ant jo automobilio galinės sėdynės. Po to, antrą kartą jam davė (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, apie 17 val., prieš jam išvažiuojant penktadienį. Pinigus – 5 000 eurų jam padavė maišelyje. Dalis duotų pinigų buvo skirta atiduoti skolai už prieš tai parvežtas kanapes. Tai buvo gal rudenį, kai jis su E. iš tokių čigonų I. paėmė 3 kilogramus kanapių, kažkiek buvo davęs pinigų, gal 200 eurų, o likusi suma buvo likusi skola, tada tas kanapes jis parvežė ir atidavė A. su B. Kiek tiksliai kartų A. su B. yra vežęs, tiksliai neprisimena. Dalį pinigų – 1 900 eurų iš A. duotų pirmųjų 5 000 eurų jis išsiuntė E. per „(duomenys neskelbtini)“, likus kelioms dienoms iki išvažiavimo. Grynais prie savęs išsivežė 6 800 eurų. Nuvažiavo į I. su autobusiuku, apsistojo pas E. Pačioje kovo mėnesio pabaigoje, nuo kovo 29 d. iki balandžio 1 d., tiksliai neprisimena, jis su savo automobiliu bei E. kitu automobiliu ir jam nepažįstamu bulgaru, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, dienos metu apie pietus, tiksliai valandos nepamena, kur susitiko su dar vienu bulgaru, su kuriuo suvedė tas bulgaras, kurio automobiliu važiavo E. Degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, jie susitiko su vienu vyru, kurį buvo nurodęs bulgaras. Jis liko laukti degalinėje, o E. su bulgarais nuvažiavo. Po to sugrįžo, bei jam parodė važiuoti iš paskos. Nusekė juos iš paskos. Sustojo prie kotedžo, jis laukė mašinoje, o E. nuėjo su bulgarais į kotedžą. E. turėjo nupirkti 3 kilogramus. E. D. parnešė ir įdėjo į bagažinę šiukšlių maiše esančius paketus su kanapėmis. Kiek buvo paketų nematė, nes sėdėjo automobilyje. Po to, parvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis su savo automobiliu, o E. su tuo bulgaru, taip pat kaip ir buvo atvažiavę. Kiek pinigų E. sumokėjo nežino, nes jis atsivežtus ir persiųstus pinigus buvo atidavęs E., kuris turėjo dalį atiduoti už skolą, ir dalį sumokėti už šitas kanapes. (duomenys neskelbtini) mieste su automobiliu jį pasitiko E. pažįstamas D., o tas bulgaras su E. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis nusekė D. Nuvažiavo į tokią vietovę prie (duomenys neskelbtini) miesto, prie pajūrio, į garažą įstūmė bagažinę ir sustojo. Kanapes iš bagažinės išsikėlė D., pavardės nežino, jį atpažinti galėtų, nes pažįsta iš matymo seniai. D. išsikėlus kanapes iš bagažinės, jis išvažiavo į E. namus, kur buvo apsistojęs. Kai parvažiavo E., jis pailsėjęs išvažiavo nusipirkti produktų. Tada nuvežė vėl pas D., jam padavė nupirktus daiktus. Po to, parvažiavo į namus, pasiėmė E. ir vėl nuvažiavo pas D. E. su D. supakavo, jis tuo metu buvo bute ir kaip pakavo, nematė. Po to su E. grįžo į namus, o krepšį su supakuotomis kanapėmis pasiėmė kitą dieną, prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) miestą, kur turėjo perduoti siuntinį autobusiuko vairuotojui. Į krepšį įdėjo dar keksų, kumpį, sausus pusryčius, kavą. Krepšyje jau buvo supakuoti milteliai ir avižiniai sausainiai. Siuntinį perdavė kartu su apelsinais. Ant krepšio buvo užrašęs „(duomenys neskelbtini)“ ir telefono numerį. Savo sugyventinei E. V. pasakė, kad nupirktų kortelę, įdėtų į jo telefoną ir padėtų pas save, kadangi jis planavo grįžti ir pats pasiimti siuntinį. Nebespėjus grįžti pačiam, paprašė, kad kortelę su telefonu nuvežtų jo tėvams, kurių jis buvo šeštadienį paprašęs siuntinį paimti. Tėvams pasakė, kad parveža kumpį ir apelsinus, daugiau nieko nesakė, todėl, kad tenai yra kanapės, jie nežinojo. Jis leido paimti iš siuntinio tiktai kumpį, daugiau nieko neleido imti, pasakė, kad viskas kitkas yra jo ir viską vešis į P. Grįžęs būtų nuvežęs kanapes ir atidavęs (duomenys neskelbtini) A. ir A. Su A. G. jau buvo susišnekėję, todėl jis būtų nuvežęs visą kiekį A. į namus prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, tiksliai gatvės nurodyti negali. Jie tada būtų atsiskyrę kiek kuriam. (t. 3, b. l. 141-142).

15.2. Analogiškus parodymus S. B. davė ir 2014 m. spalio 3 d. apklausiant jį įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Papildomai nurodė, jog I. pirkti narkotinių medžiagų važiavo trise – jis, jo brolis ir bulgaras J. Pirkti važiavo su dviem mašinomis. Jis vairavo vieną mašiną, o brolis su bulgaru važiavo kita mašina. Dieną prieš tai dar buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) ir susitarė, kad kitą dieną atvažiuos pirkti. Kai nuvažiavo antrą kartą, sumokėjo už 3 kilogramus kanapių apie 5 tūkstančius eurų. Jis kanapių pirkti nėjo, laukė mašinoje. Nuėjo brolis ir bulgaras, o grįžę kanapes įdėjo jam į bagažinę. Kanapės buvo sudėtos į juodą šiukšlių maišą. Grįžo į butą, kuris buvo nuomojamas dėl garažo, kad prieš kelionę galėtų susipakuoti kanapes ir vežti jas į kitas šalis. Butas nuomojamas buvo kauniečių, kuriuos brolis pažįsta. Nuvažiavę kanapes paliko bute, o vakare nuvažiavę nusipirko pleistrą ir dar maisto produktų, kad į tašę galėtų viską supakuoti. Iš viso buvo 15 kamuoliukų kanapių, supakuotų su pleistru. Jis juos išėmė iš juodo šiukšlių maišo, o D. jam viską supakavo tarp maisto produktų ir sudėjo į tašę. A. G. buvo davęs telefono numerį „mikriukų“, kurie veža siuntinius į L. S. B. susiskambino ir (duomenys neskelbtini) aikštelėje perdavė tašę, kurią parvežtų į L. Autobusiukas buvo pravažiuojantis, dar įdėjo apelsinų ir kumpį. Vairuotojo tik paklausė, kiek jam už parvežimą reikės mokėti, atsakė, kad 20-30 eurų, bet iš karto jis pinigų už parvežimą nesumokėjo. Ketvirtadienį padavė tašę, o pats galvojo sekmadienį parskristi ir pasiimti tašę. Lėktuvo bilietų sekmadieniui nebegavo, todėl bilietus nusipirko pirmadieniui. Paskambino tėvukui ir paprašė, kad paimtų tašę, nes jis nespėja grįžti. Tėvo tik paprašė, kad paimtų kumpį ir apelsinus, daugiau nieko neaiškino. Jis jau suprato, kad grįžus jo lauks pareigūnai, nes tėvas neatsakė, brolis sakė neskristi, bet tėvas juk „nepričiom“. S. B. būtų uždirbęs 750 eurų. Kanapių buvo 3 kilogramai. Pareigūnai sakė, kad namie dar buvo rasta narkotinių medžiagų. Dar jis parodė, kad su A. G. jis susitiko 2014 metais, kuris paprašė susiskambinti su E. ir susižinoti, iš kur gauti kanapių. Prašė brolio E. D. telefono numerio, bet jis A. G. nieko nedavė. Iki jam nuvykstant į I., mano, kad jo brolis su A. G. nebendravo, nes A. G. su E. D. paskutiniu laiku nebendraudavo. Į I. vežėsi iš A. G. ir A. J. gautus pinigus. A. J. jam eurus padavė, o kitus pinigus jis iškeitė į eurus. Kur pirkti kanapes surado brolis arba tas bulgaras, kiek ko reikia pasakė jis. Kai buvo I., A. G. jam parašė tik žinutę, palinkėjo sėkmės ir klausė, kada jis grįš, jis jam neatsakė. Nupirkus kanapes, D. važiavo iš priekio, pastarasis juos palydėjo iki to buto, kur galės supakuoti kanapes, pastarasis buvo to namo šeimininkas. Taip sutapo, kad A. J. ir A. G. vienu metu paprašė parvežti kanapių, jiedu pažįstami seniai, bet jis vežė kiekvienam atskirai. Jis mano, kad vežė kanapių apie 3 kilogramus. A. J. ir A. G. nežinojo, kad jis per brolį kanapes perka. Be brolio nebūtų kanapių nupirkęs. Pirmoje apklausoje šoke buvo, paskui niekuo neįtakotas pasakė teisybę, pareigūnai tik sakė, kad tai sušvelnins jo padėtį, jei jis prisipažins, to ir tikisi, lengvesnės bausmės. Po šoko parodymus davė savo valia, savo iniciatyva (t. 3, b. l. 149-151).

15.3. Nagrinėjant atskirtą baudžiamąją bylą teisme apklaustas kaip kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad esančius salėje kaltinamuosius A. G. ir A. J. pažįsta, jiems gabeno narkotines medžiagas. Dar 2013 metais A. G. pasiūlė vežti narkotines medžiagas, jis atvažiavo pas tėvus 2014 metų vasario–kovo mėnesį, ten su juo ir susitiko. A. G. pasiūlė parvežti narkotines medžiagas iš I. ir klausė, ar būtų įmanoma pargabenti taip, kad jam nereikėtų nieko daryti, nieko paimti, nes jis už tai buvo baustas. Kelis kartus iš jo gavo pinigų važiuojant į I., bei A. J. atsiuntė pinigų jam nuvažiavus į I., į jo persiųstų pinigų sumą tie du kilogramai įėjo. Prieš važiuodamas į I. paskambino broliui E. D., šis ir suorganizavo narkotinių medžiagų pirkimą. Nupirkę narkotines medžiagas, supakavo, nuvežė į autobusiuką ir padavė supakuotas, o jis pats turėjo parskristi ir paimti tą rankinę, tačiau negalėjo gauti bilietų grįžti pirmadienį. Ant pakuočių buvo surašytas svoris, po kiek yra: po 200 g, 250 g. Būtų paėmęs 4 gabaliukus po 250 g, arba 5 gabaliukus po 200 g ir A. G. pats būtų padavęs, A. J. taip pat būtų į butą nuvežęs. Narkotinės medžiagos buvo supakuotos į sausainių dėžutes ir sudėtos į rankinę. Pati narkotinė medžiaga buvo supakuota į kamuoliukus. Iš tų trijų kilogramų jam būtų likę apie 1 000 eurų, atskaičius kelionę. Prieš tą kartą kelis kartus yra parvežęs ir nuo to uždirbęs. Dar būdamas I. sužinojo apie tėvo suėmimą, nes jo prašė paimti įdėtą siuntinį. Tėvui nesakė apie siuntinyje esančias narkotines medžiagas. Toje kelionėje, I., išbuvo gal 2-3 savaites. Per tą laiką A. G. buvo parašęs trumpą SMS žinutę, klausė, kaip sekasi ir kada grįš. Į siuntinį rankinę įdėjo tokį kaip SIM kortelė sekimo aparatą, jį panaudojo siuntinio judėjimui sekti. Žino apie byloje esančias pokalbių šifruotes su A. G.. Narkotines medžiagas įvardydavo „mašina“, jis klausdavo „kokią čia mašiną pardavei“. Pakuotę įvardydavo mašinos „kapotu“. Jei prasta prekė, tai – „blogai traukia mašina“. Kalbėdavo užšifruotai. Jis iš tikrųjų užsiimdavo mašinų perpardavimu, todėl ne visada kalbos apie mašinas reiškė, kad kalbama apie narkotines medžiagas. Prieš išvažiuojant jam į I. A. J. padavė 5 000 Eur, o dar prieš tai 5 000 Eur buvo padavęs. 5 000 Eur jis buvo jau išsiuntęs su maisto produktų siuntiniu, o su savimi vežėsi tik 5 000 Eur. Tą kartą iš viso vežė 8 000 eurų. A. G. davė 7 000 litų kanapėms pirkti, bei A. J. davė pinigus kanapėms pirkti. L. A. J. buvo padavęs 5 000 eurų prieš išvažiuojant į I. skolą nuvežti, nes prieš tai, dar lapkričio mėnesį, buvo parvežęs iš I., bet nebuvo sumokėjęs pinigų. Vieną dieną paskambino A. J. apie pietus, pradėjo įkalbinėti : „Kam tu ten lauki be reikalo, aš pasiųsiu dviem kilogramais ir parveši tu man“. Iš pradžių kalbant telefonu A. J. sakė, kad 6 000 Eur atsiųs, kad paimtų 3 kilogramus, bet atsiuntė tik keturis tai paėmė 2 kilogramus. A. G. už 7 000 litų buvo skirtas 1 kilogramas, o likę buvo A. J.. Už paduotus pinigus turėjo būti 3 kilogramai. Jam A. G. neskolino 7 000 litų, o davė, kad parvežtų narkotinių medžiagų. Nei telefonu, nei susitikus su A. G. nebuvo kalbos apie brolio skolos parvežimą. Iš I. gal 3-4 kartus gabeno narkotines medžiagas, jas gaudavo asmeniškai iš brolio. A. B. bendras visų kaltinamųjų pažįstamas. A. B. supažindino jį su A. J. dėl narkotinių medžiagų. Yra turėjęs su A. B. reikalų, tačiau nežino, ar jis platino narkotines medžiagas, ar pats vartojo. Jis supažindino su A. J., o A. J. toliau platino, ne tik L.. Pažinties su A. J. tikslas buvo narkotinių medžiagų platinimas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus liudytojo S. B. parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad jie iš esmės yra nuoseklūs, logiški ir detalėse neprieštaraujantys. Iš šių parodymų seka, jo būtent E. D. I. surado ir nupirko narkotines medžiagas, o taip pat jas supakavo ir paruošė pervežimui į L., t. y. veikė kaip bendravykdytojas darant abi nusikalstamas veikas. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, dėl kurių S. B. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti E. D. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus, todėl nėra jokio pagrindo netikėti S. B. parodymais, tuo labiau, kad jis yra E. D. brolis ir, kaip matyti iš bylos duomenų, iki sulaikymo palaikė su juo labai gerus santykius.

17. Sutiktina su nuteistojo E. D. apeliacinio skundo argumentu, jog liudytojo S. B. kaip bendravykdytojo ir jau nuteisto už šias nusikalstamas veikas atskirai išnagrinėtoje byloje, duodančio nusikaltimo bendrininkams nepalankius parodymus, šie turi būti itin išsamiai ir visapusiškai patikrinami, kaip to reikalauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) ir EŽTT praktika, įvertinant tai, kad E. D. ir jo gynėjas nė karto nedalyvavo liudytojo apklausose ir negalėjo užduoti jam klausimų. Nuteistojo apeliaciniame skunde, cituojant LAT kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016, nurodoma, kad EŽTT praktikoje nesuformuota konkrečių reikalavimų tvarkai, kuria turėtų būti teikiami tam tikri privalumai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiaujančiam arba tiesiog kaltinimui palankius parodymus duodančiam asmeniui, taip pat nenurodomos imperatyvios tokio asmens parodymų panaudojimo ribos jų įrodomosios reikšmės (svarbos) nuteisiant kaltinamąjį, tačiau vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama į šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų buvimą. Bendriausia prasme siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami tokie parodymai, teisingumą, iš esmės svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą atsižvelgiant į, be kita ko pirmiau nurodytus pavojus, ir kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokiu parodymus ginčyti. Teisėjų kolegijos nuomone ši teisė buvo garantuota dar ikiteisminio tyrimo metu. 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo atlikta akistata tarp liudytojo S. B. ir įtariamojo E. D., dalyvaujant pastarojo gynėjui advokatui R. Dobrovolskiui (t. 6, b. l. 36-41). Gynėjas tam, kad patikrinti šio liudytojo parodymų patikimumą, pasinaudojo savo teise užduoti jam klausimus. Taigi, negalima teigti, jog nuteistajam ir jo gynėjui nebuvo užtikrinta dalyvauti minėto liudytojo apklausoje ir užduoti jam klausimus. Apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistasis E. D. ir jo gynėjas nė karto nedalyvavo liudytojo apklausose ir negalėjo užduoti jam klausimų, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog šios akistatos metu liudytojas S. B. nepatvirtino dalies savo anksčiau duotų parodymų. Jis patvirtino visas esmines aplinkybes, t. y. kad A. G. pasiūlymu vyko į I. užsidirbti pinigų gabenant narkotines medžiagas, tam atsivežė 6 000 ar 7 000 eurų, kuriuos atidavė E. D. ir už kuriuos pastarasis su dar vienu nepažįstamu asmeniu nupirko narkotines medžiagas, vėliau liudytojas bei E. D. ir dar vienas asmuo supakavo narkotikus į vakuumines pakuotes, o E. D. dar tas pakuotes apipurškė kažkokiu purškalu, kad šunys neužuostų narkotikų, paruošė jas pervežimui į L. Be to, šios akistatos metu E. D. teigė, jog nieko nežino apie narkotines medžiagas, tačiau vėliau, o ir apeliaciniame skunde, pripažino, kad padėjo savo broliui S. B. jas nupirkti, supažindindamas su asmeniu turinčiu narkotinių medžiagų.

18. Liudytojo S. B. parodymus patvirtina ir kiti pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo.

18.1. Liudytojai A. G. ir A. J. apklausiami apygardos teisme neigė ką nors žiną apie narkotinių medžiagų pirkimą I. Šie asmenys bei liudytojas S. B. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. įsiteisėjusius nuosprendžiu (t. 3, b. l. 159-176) pripažinti kaltais ir nuteisti: S. B. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, A. G. ir A. J. – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį bei BK 24 straipsnio 5 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. S. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iš I. K. į L. R., t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, I. K., (duomenys neskelbtini) kaime, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už iš A. G. narkotinėms medžiagoms pirkti gautus 7 000 Lt (2 027,34 euro) ir iš A. J. narkotinėms medžiagoms pirkti gautus 4 000 eurų neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 3 032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir jas tą pačią dieną neteisėtai nugabeno į garažą, esantį I. K., prie (duomenys neskelbtini) miesto, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ten jas neteisėtai laikė, supakavo bei paruošė siųsti į L. R. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2014 m. balandžio 3 d., apie 18 val., neteisėtai įgytą ir laikomą labai didelį kiekį – 3 032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai atgabeno į I. K. (duomenys neskelbtini) miestą, prie parduotuvės „Lidl“, ten į L. R. vykstantį ir siuntinius gabenantį automobilį ,,F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, įdėjo plastikinį kelioninį krepšį su jame supakuotu labai dideliu kiekiu – 3 032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) parvežti iš I. K. į L. R. Taip neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 3032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir jas 2014 m. balandžio 7 d., apie 8.15 val., kelio (duomenys neskelbtini) 9-ame km 150 m, sustabdę automobilį ,,F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) surado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, jis, paveiktas A. G. ir A. J. daryti nusikalstamą veiką – pargabenti jiems iš I. K. į L. R. didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), veikdamas pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai per L. R. valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį – 3 032,63 g minėtų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). A. G. ir A. J. nuteisti už tai, kad turėdami tikslą platinti, pasikėsino įgyti didelį kiekį būtent šių narkotinių medžiagų ir kad sukurstė jas kontrabandos būdu įvežti į L. R. Iš šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo A. G. parodymų seka, kad iš nuteistojo S. B. 10 000 Lt E. ir 7 000 Lt paties S. B. skolas jis sutiko susigrąžinti parvežama iš I. narkotine medžiaga. Jis nurodė, kad sakė S. B. tai, jog galėtų paimti jo skolą narkotine medžiaga. Už paskolintą sumą galėjo išeiti pusė kilogramo–kilogramas narkotinių medžiagų. Vienas kilogramas galėjo kainuoti 1 500 - 1 200 eurų, gali ir 3 000 eurų, kaina priklauso nuo kokybės. Įsivaizdavo, kad už skolą gali parvežti apie kilogramą. Gal jis ir vežė vieną kilogramą, nežino, ar jam vežė, gal ne jam. S. B. sakė, kad per vieną mėnesį jam atiduos tuos 7 000 litų. Su E. D. telefonu bendravo, gal 2-3 sykius jam skambino, kalbėjo apie skolą, prašė skolos pinigais arba narkotinėmis medžiagomis, bet ne platinti. Praktiškai buvo įsitikinęs, kad skolą jam parveš narkotikais, nes pinigais skolos nebūtų atsiėmęs. Iš nuteistojo A. J. parodymų seka, kad narkotinių medžiagų gabenimo jis neorganizavo, prisidėjo pinigais. Prieš keletą metų susipažino su S. B., E. D. ir jie kartu ar po vieną vežė tuos narkotikus, neturėjo kam parduoti, todėl S. B. atnešė 3 kilogramus „žolės“ – kanapių, gal 2014 metų vasario mėnesį, paliko jam tas narkotines medžiagas ir prašė pinigų. Su S. B. kartu pasvėrė tas kanapes, tai yra dėjo ant svarstyklių, svėrė, dėjo į maišelius. Jų konsistencija buvo kanapių lapeliai, ne milteliai. Tuo metu suprato, kad pastarieji užsiima narkotinių medžiagų verslu, nes prašė paskolinti pinigų. S. B. vieną dieną, atrodo, kovo pradžioje, vėl prašė paskolinti pinigų, tačiau tuo metu neturėjo pinigų, tik pasakė, jei galės padės. Paskui S. B. išvažiavo į I., jis vėl skambino, prašė paskolinti. Susitarė, kad jo „švogeriui“ nuveš į degalinę ir paduos tuos 4 000 Eur, o šis jam persiųs. Jis padavė pinigus, tačiau jie buvo skirti mašinai pirkti, o ne narkotikams, nes jis jau turėjo tuos tris kilogramus pasidėjęs kaip užstatą. Tuos 3 kilogramus narkotinių medžiagų išpylė į upę, atsikratė jų. Prieš tai su S. B. kalbos apie narkotinių medžiagų įgijimą ir prekybą nebuvo. Gal kokią dieną prieš tai kalbėjo su juo apie narkotikus, kad yra jų parsivežę ir neturi jų kam išduoti, kad reikia jiems būtinai pinigų, kad paliktų juos už užstatą. S. B. maldavo paskolinti pinigų ir brolis telefonu prašė paskolinti pinigų. Kadangi jis žiūri televizorių, žinias, mano, kad visas jaunimas vartoja tuos narkotikus, todėl žino kainas, mano, kad 3 kilogramų vertė buvo apie 60 000 litų, o jis paskolino 10 000 eurų. Pokalbiuose apie „šiukšles, šiukšlyną“ kalba apie tuos tris kilogramus, kur paliko užstatą pas jį, nes juk nesakytų telefonu, kad pas jį paliko narkotikus. Iš pinigų skolinimo gaudavo naudą, jei paskolindavo didesnę sumą, automatiškai nuo sumos ir procentai didesni. Apie A. G. žinojo tiek, kad yra toks žmogus A., su juo jokios priešpriešos neturėjo. Gal pokalbyje su S. B. buvo prasitaręs, kad jis su juo neprasidėtų, nes jau žinojo, kad A. G. buvo pakliuvęs su narkotikais. Taigi, šių asmenų parodymai patvirtina liudytojo S. B. parodymuose nurodomas aplinkybes dėl pinigų gavimo tikslu nupirkti narkotines medžiagas, nurodant apie galimos skolos susigrąžinimo iš E. D. ir S. B. narkotinėmis medžiagomis, dėl konspiracijos kalbant telefonu apie narkotines medžiagas („šiukšlės“, „šiukšlynas“). Apygardos teismas pagrįstai juos pripažino įrodymais pagrindžiančiais E. D. kaltę. Anksčiau S. B., A. G. A. J. atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad A. J. S. B. perduoti pinigai – 4 000 eurų, buvo skirti ne automobilio įsigijimui, o narkotinių medžiagų pirkimui. Perduodant šiuos pinigus apie tai buvo žinoma tiek juos perduodančiam A. J., tiek juos gaunančiam S. B., tiek S. B. skatinusiam kuo greičiau gauti pinigus E. D..

18.2. E. D. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta ir 2014 m. liepos 7 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, surašytame dėl S. B. telefoninių pokalbių kontrolės, vykdytos laikotarpyje nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. balandžio 6 d., o taip pat 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. liepos 18 d., 2014 m. liepos 21 d., 2014 m. liepos 23 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, surašytuose atitinkamai dėl E. V. telefoninių pokalbių kontrolės, vykdytos laikotarpyje nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2014 m. balandžio 7 d., dėl S. B. (gim. 1958 m.) telefoninių pokalbių kontrolės, vykdytos laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. balandžio 6 d., dėl P. P. telefoninių pokalbių kontrolės, vykdytos laikotarpyje nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2014 m. kovo 30 d., dėl A. G. telefoninių pokalbių kontrolės, vykdytos laikotarpyje nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. kovo 31 d., bei prie šių protokolų pridėtų pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai išanalizavo šiuos duomenis (nuosprendžio 6.1., 6.1.1.-6.1.107., 6.2.,6.2.1.-6.2.3. punktai) ir padarė pagrįstą išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti, kontroliuojant E. D. bei kitoje byloje jau už tą pačią veiką nuteistų S. B., A. G., A. J. ir kitų asmenų tarpusavio pokalbius, duomenys, patvirtina, jog būtent E. D. už iš A. G. narkotinėms medžiagoms pirkti gautus 7 000 litų, kas atitiktų 2 027,34 eurus ir iš A. J. gautus 4 000 eurų I. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 3 032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kartu su S. B. paruošė jas pervežimui į L. Iš šių pokalbių turinio matyti, kad E. D. aktyviai ir užmaskuotai bendravo apie didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą bei pargabenimą į L. su S. B., o per jį ir su A. J. bei A. G., taip pat, kad minėtų pokalbių metu apie automobilių pirkimą nebuvo kalbama. Iš šių pokalbių galima spręsti, kad jis suvokė narkotinių medžiagų savybes, žinojo narkotinių medžiagų kainas I. K., todėl aiškiai suprato, kad su S. B. tarėsi dėl pinigų sumos už kurią galima įgyti didelį šių medžiagų kiekį ir jas pargabenti į L. Nors telefoniniuose pokalbiuose nėra tiesiogiai užfiksuota, kad buvo kalbama dėl narkotinės medžiagos – kanapių pirkimo, tačiau iš šių pokalbio turinio bei tolesnių veiksmų matyti, jog buvo kalbama ne apie kokių nors skolų grąžinimą, ar automobilių bei kitų daiktų įsigijimą, o būtent apie narkotines medžiagas.

18.3. 2014 m. balandžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilyje ,,F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta įvairių maisto produktų, dėžių, krepšių. Į popierių suvyniota juodos spalvos dėžutė – prietaisas ,,GPS TRACKER“. Ten pat matomas raudonos–baltos–mėlynos spalvos juostelėmis – kvadratėliais polipropileninis krepšys, ant kurio skaidria lipnia juosta priklijuotas popieriaus lapas, ant kurio ranka parašyti skaitmenys 37062 (nesimato skaitmens) 62672 bei užrašas ,, (duomenys neskelbtini)“. Krepšyje keturios dėžutės su užrašais ,,(duomenys neskelbtini)“. Jas atidarius, kiekvienoje rasta po keletą sausainių ir po vieną paketą, apvyniotą plėvele, keturios dėžutės su užrašais ,,CAMPURIANAS“, iš kurių trijose rasta po keletą sausainių ir po vieną paketą, apvyniotą plėvele, ketvirtojoje dėžutėje rasti du paketai, apvynioti plėvele, dėžutė su užrašu ,,FORMIL ACTIVO“, kurioje rasti skalbimo milteliai, ir šeši paketai, apvynioti plėvele. Tyrimui reikšmingi daiktai supakuoti į specialius paketus ir paimti (t. 3, b. l. 159–176).

18.4. Iš 2014 m. gegužės 19 d. specialisto išvados Nr. 11-1243 (14) matyti, kad buvo ištirti įvykio vietos apžiūros metu paimti paketai. Pakete su užrašu „6 paketai iš dėžutės „FORMIL ACTIVO“ pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Atskiruose paketuose pateiktų kanapių masė yra 200,92 g, 206,10 g, 196,41 g, 202,69 g, 204,01 g ir 201,85 g. Bendra šiame pakete pateiktų kanapių masė – 1 211,98 g. Šiose kanapėse esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,8 %. Pakete su užrašu „4 paketai iš dėžučių „(duomenys neskelbtini)“ pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Atskiruose paketuose pateiktų kanapių masė yra 209,76 g, 200,06 g, 199,50 g ir 205,49 g. Bendra šiame pakete pateiktų kanapių masė – 814,81g. Šiose kanapėse esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,0 %. Pakete su užrašu „5 paketai iš dėžučių „CAMPURRIANAS“ pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys). Atskiruose paketuose pateiktų kanapių masė yra 199,03 g, 207,84 g, 199,73 g, 200,24 g ir 199,00g. Bendra šiame pakete pateiktų kanapių masė – 1 005,84 g. Šiose kanapėse esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,6 % (t. 3, b. l. 159–176). Tokiu būdu nustatyta, jog buvo įgytas, laikytas ir gabentas kontrabandos būdu labai didelis kiekis narkotinės medžiagos. Tai, kad nuteistasis suvokė šios medžiagos labai didelį kiekį patvirtina liudytojo S. B. parodymai bei rodo ir panaudota pinigų suma jos įsigijimui, pakavimas į atskiras dalis ruošiant jas pervežti iš I. į L.

18.5. Iš 2014 m. lapkričio 18 d. specialisto išvados Nr. 140-(2431)-IS1-6050 matyti, kad buvo tirti pirštų pėdsakai ir nustatyta, jog trys rankos pirštų pėdsakai ant dviejų dėžučių su užrašu ,,(duomenys neskelbtini)“, paimtų 2014 m. balandžio 7 d. vietos apžiūros metu, tinkami asmeniui identifikuoti. Taip pat ant tyrimui pateiktų objektų yra rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti. Rankos piršto pėdsakas ant dėžutės su užrašu ,,(duomenys neskelbtini)“ paliktas S. B. kairės rankos nykščiu ir du rankos pirštų pėdsakai ant dėžutės su užrašu ,,(duomenys neskelbtini)“, palikti S. B. kairės rankos didžiuoju ir mažyliu pirštais (t. 3, b. l. 159–176; t. 1, b. l. 123–126). Nuteistasis E. D., ginčydamas savo kaltę, nurodo, jog būtent ši specialisto išvada patvirtina, jog jis nepakavo narkotinių medžiagų ir nieko apie tai nežino. Liudytojas S. B. jau minėtos akistatos su E. D. metu šią aplinkybę paaiškino, jog pastarasis ir dar vienas asmuo buvo su pirštinėmis, o jis – be. Tokiu būdu aišku, kodėl buvo rasti tik liudytojo S. B. pirštų pėdsakai.

19. E. D. neigė, kad veikdamas pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje su S. B., neteisėtai per L. R. sieną gabeno labai didelį kiekį – 3 032,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tačiau tokia jo pozicija yra paneigiama kitais objektyviais byloje jau anksčiau aptartais įrodymais, t. y. kriminalinės žvalgybos metu vykdytos telefoninių pokalbių kontrolės metu gautais duomenimis, iš kurių matyti, kad jis primygtinai primena S. B. atvykstant į I. K. nepamiršti pasiimti GPS siųstuvo, kuris buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu kartu su per L. R. sieną gabentomis narkotinėmis medžiagomis. Tai patvirtina ir fiksuoti pokalbiai tarp S. B. ir E. D. dėl GPS siųstuvo duomenų apie siuntos buvimo vietą. Šie įrodymai patvirtina, kad E. D. aktyviai dalyvavo ir veikdamas bendrininkų grupėje su S. B. gabeno per L. R. sieną į L. R. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Siuntoje gabenamos narkotinės medžiagos buvo išsiųstos E. D. žinant, jog bus kertama L. R. valstybės siena. Taigi, jis žinojo bei suprato, jog neteisėtai kontrabandos būdu gabena narkotines medžiagas, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

20. BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų požymių, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Šiuo atveju išskirti bendrininkavimo rūšių, numatytų BK 24 straipsnyje, nėra galimybės, nes abu – tiek E. D., tiek S. B., kuris jau yra nuteistas už šias nusikalstamas veikas, veikė bendrais iš anksto suderintais veiksmais, nepasiskirstydami nusikalstamų veikų padarymo vaidmenimis. Taigi, jie veikė bendrininkų grupe kaip vykdytojai.

21. Tokiu būdu nuteistojo E. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pilnai įrodyta, o nusikaltimai teisingai kvalifikuoti.

Dėl baudžiamosios jurisdikcijos principų

22. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. D. kelia klausimą dėl abipusio veikos baudžiamumo tikrinimo. Apelianto nuomone, jo veiką perkvalifikavus į padėjimą neteisėtai įgyti narkotines medžiagas (kanapes (antžemines dalis)) (BK 24 straipsnio 6 dalis ir BK 260 straipsnio 1 dalis), turi būti įvertinama, kaip tokia veika baudžiama I. K.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai prašo tikrinti veikos abipusį baudžiamumą, nes jo nurodomas BK 8 straipsnis netaikytinas nagrinėjamoje byloje.

23. BK 8 straipsnyje numatytos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už užsienyje padarytus nusikaltimus sąlygos. E. D. yra nuteistas ne už užsienio valstybėje, bet Lietuvos Respublikoje padarytus nusikaltimus. Kaip aukščiau paminėta, jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). BK 260 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Viena iš minėtame straipsnyje numatytų alternatyvių veikų yra gabenimas. Paprastai įstatymo galiojimo erdvėje požiūriu gabenimas gali būti padaromas kelių valstybių teritorijoje ir priklausyti kelių valstybių jurisdikcijai. BK 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko. Nuteistasis E. D. pripažintas kaltu už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą (labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą), kuri nors buvo pradėta daryti I. K., tačiau nutrūko Lietuvos Respublikoje. Kontrabandos padarymo vieta taip pat yra Lietuvos Respublikos teritorija, nes šios veikos objektyvioji pusė pasireiškė neteisėtu narkotinių medžiagų gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų nusikaltimų padarymo vieta yra Lietuvos Respublika, baudžiamoji jurisdikcija nustatoma vadovaujantis teritoriniu principu, kurį taikant netikrinamas abipusis veikų baudžiamumas.

24. Nepaisant to, kad šioje byloje taikomas teritorinis jurisdikcijos nustatymo principas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis apskritai netinkamai aiškina baudžiamosios jurisdikcijos įgyvendinimo sąlygas dėl BK 260 straipsnyje numatytų nusikaltimų. Pagal BK 8 straipsnio 1 dalį abipusis veikos baudžiamumas turi būti tikrinamas tik tais atvejais, kai baudžiamoji jurisdikcija dėl užsienyje padarytų nusikaltimų nustatoma vadovaujantis BK 5 ir 6 straipsniuose numatytais personaliniu ir valstybės interesų apsaugos principais. Tačiau abipusis veikos baudžiamumas netikrinamas, kai Lietuvos Respublikos baudžiamoji jurisdikcija įgyvendinama taikant universalųjį principą. Šis principas taikomas nustatant jurisdikciją dėl į BK 7 straipsnyje pateiktą sąrašą įtrauktų veikų. Pagal šio straipsnio 12 punktą universalioji jurisdikcija numatyta už visus nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259–269 straipsniai). Vienintelė kliūtis taikyti minėtą principą yra dvigubos atsakomybės negalimumo sąlyga (non bis in idem), įtvirtinta BK 8 straipsnio 2 dalyje. Taigi, priešingai nei nurodo nuteistasis, net ir tuo atveju, kai BK 260 straipsnyje numatyta veika būtų padaryta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o kitoje valstybėje, abipusis jos baudžiamumas neturėtų būti tikrinamas, o taikant universalųjį jurisdikcijos nustatymo principą asmuo atsakytų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą.

Dėl bausmės

25. Apygardos teismas, skirdamas bausmes E. D. vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas pagrįstai nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad nuteistasis tik pripažino, jog davė S. B. asmens, iš kurio galima įsigyti narkotines medžiagas, duomenis, tačiau tokią jo poziciją vertinti kaip kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra pagrindo, nes narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo fakto jis nepripažino. E. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarę veikdamas bendrininkų grupėje su S. B. už šias nusikalstamas veikas jau nuteistu atskirai išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Teismas įvertino tai, kad E. D. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkiems (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir vieną – sunkiems (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimams, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, idealioje sutaptyje, o taip pat į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, iki sulaikymo dirbo I. K., yra vedęs ir turi nepilnamečių vaikų. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog jo padarytos nusikalstamos veikos negali būti priskirtinos atsitiktinėms veikoms.

27. Apygardos teismas taip pat išsamiai aptarė ir pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija su šiomis teismo išvadomis sutinka.

28. BK 260 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl nenustačius pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, apygardos teismas, atsižvelgė į pirmiau nurodytas E. D. teigiamai apibūdinančias aplinkybes, paskyrė jam minimalias minėtų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes E. D. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

29. Negali būti pagrindu mažinti nuteistajam bausmę ir tai, kad nusikaltimų bendravykdytojui S. B. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu buvo paskirtos bausmės nesusijusios su realiu laisvės atėmimu (t. 3, b. l. 177-183). Bausmė kiekvienu atveju yra individualizuojama įvertinant ne tik nusikaltimo pavojingumą, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Minėtu nuosprendžiu buvo pripažinta, jog S. B. yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Gi nuteistajam E. D., kaip ir buvo minėta pirmiau tokių sąlygų nėra.

30. Teisėjų kolegijos nuomone E. D. paskirta tinkamos bausmės, jos teisingai subendrintos ir jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

31. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai proceso išlaidomis pripažino jo ekstradicijos (pargabenimo) iš I. K. į L. R. išlaidas – 2 003,20 Eur, nes jis jau nuo 2005 m., t. y. dar iki nusikalstamų veikų padarymo ir po jų nuolat gyveno I. K., ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, todėl negalima konstatuoti, kad į užsienį išvažiavo sąmoningai, stengdamasis pasislėpti nuo jam pareikštų įtarimų. Iki paieškos paskelbimo ir suėmimo (už akių) jam šaukimas atvykti į L. pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus nebuvo siunčiamas, jokių kardomųjų priemonių sąlygų jis nepažeidė. Ta aplinkybė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu ir nustačius jo gyvenamąją vietą užsienyje, policijos pareigūnams teko imti priemonių siekiant pristatyti įtariamąjį į L., neduoda pagrindo išvadai, kad ekstradicijos išlaidas lėmė apelianto veiksmai ir siekimas pasislėpti. Tokiu būdu ekstradicijos išlaidos iš jo negali būti išieškotos.

32. Apygardos teismas nurodė, jog šios išlaidos buvo patirtos siekiant užtikrinti E. D. dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl jos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš pastarojo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

33. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. liepos 17 d. nutarime atkirti ikiteisminius tyrimus nurodoma, kad pranešimas apie įtarimą E. D. nebuvo įteiktas, nes iki šiol jis slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ir jo buvimo vieta nežinoma (t. 1, b. l. 1-3). Iš E. D. asmens duomenų matyti, jog jis dar 2011 m. lapkričio 16 d. deklaravo savo išvykimą į užsienio valstybę I., tačiau šie duomenys iš registro paimti tik 2015 m. rugpjūčio 17 d. (t. 5, b. l. 57), t. y. jau po ikiteisminio tyrimo atskyrimo. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2014 m. gegužės 22 d. rašto Nr. NA/03230/028/LT/14 seka, jog šioje valdyboje buvo gautas I. K. ryšių pareigūnų padalinio Europole atsakymas (SIENA 1095629-1-2), kuriame nurodoma, kad E. D. vardu išduota užsieniečio – ES piliečio kortelė ir kad jo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 105). Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo pareigūnams jau nuo 2014 m. gegužės 22 d. buvo žinoma nuteistojo gyvenamoji vieta. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas kreipėsi į I. K. teisėsaugos institucijas dėl teisinės pagalbos. Buvo prašoma anksčiau minėtu adresu įteikti jam šaukimą atvykti 2014 m. rugpjūčio 25 d., 10 val., į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą apklausai, o jeigu tokios galimybės nebus, tai prašoma pranešti, kokiu adresu E. D. gyvena. Šis šaukimas E. D. žmonai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas 2014 m. rugpjūčio 18 d., 13.45 val., ir ji įsipareigojo šaukimą jam perduoti. Tuo pačiu buvo nurodytas jo naujas adresas (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 107-164). E. D. 2014 m. rugpjūčio 27 d. telefonu pranešė, jog į apklausą atvykti negalėjo, nes per vėlai gavo šaukimą, o 2014 m. rugsėjo 9 d. ir 2014 m. rugsėjo 22 d. advokatas (duomenys neskelbtini), nurodęs, jog bus gynėju ikiteisminiame tyrime, telefonu pranešė, kad E. D. planuoja grįžti spalio mėnesio pradžioje (t. 5, b. l. 165). 2014 m. lapkričio 12 d. advokatas (duomenys neskelbtini) pranešė, kad negali pasakyti, kada jo ginamasis grįš į L., ir kad galimai jo nėra ir I. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo pareigūnė vyresnioji tyrėja A. B. konstatavo, jog E. D. vengia atvykti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui, jo buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, todėl tikslinga E. D. pripažinti įtariamuoju ir skelbti jo paiešką (t. 5, b. l. 167). 2015 m. birželio 22 d. buvo priimtas nutarimas pripažinti E. D. įtariamuoju, 2015 m. rugsėjo 4 d. paskelbta jo paieška, 2015 m. spalio 30 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2016 m. kovo 9 d. išduotas Europos arešto orderis (t. 5, b. l. 168-169, 170-171; t. 6, b. l. 1-12). Be to, nuteistasis E. D. 2017 m. birželio 3 d. apklausiamas įtariamuoju (t. 6, b. l. 22-23) nurodė, jog būdamas I. žinojo, kad jo ieško Lietuvos policija, tačiau, kaip nurodė, nežinojo dėl ko, manė, kad jo parvykimas į L. nėra svarbus, o išvažiuoti iš I. negalėjo, nes bijojo prarasti darbą, turėjo išlaikyti tris vaikus. Šie jo teiginiai laikytini deklaratyviais, nes jau kaip jau buvo minėta, jis ne kartą derino atvykimo į L. datą, net gi turėjo gynėją.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog E. D. iš tiesų slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, neatvyko apklausai net ir gavęs šaukimą, dėl to buvo išduotas Europos arešto orderis ir pagal jį apeliantas po sulaikymo I. buvo pargabentas į L., todėl apygardos teismas pagrįstai iš jo priteisė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėtas proceso išlaidas, t. y. jo pargabenimo iš I. K. į L. pagal Europos arešto orderį išlaidas.

35. Taigi, darytina išvada, jog keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasLaima GarnelienėLinas Šiukšta