Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „A.“ kurjeriu, teistas:

1. 2006 m. balandžio 20 d. Lazdynų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 6 MGL dydžio (750 Lt) bauda,

2. 2006 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 8 MGL dydžio (1 000 Lt) bauda;

3. 2016 m. kovo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio (376,6 Eur) bauda;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. laikė ir panaudojo žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Nusikaltimas padaryta tokiomis aplinkybėmis: D. S. 2019 m. tiksliai nenustatytu metu ir vietoje įsigijo žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai laikė iki 2024 m. spalio 7 d. kuomet apie 8.50 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuotojų dokumentų tikrinimo metu, Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus vyresniajam specialistui V. K. sustabdžius automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. S., šiam specialistui pateikė lenkišką, suklastotą, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. S. vardu.

2024 m. spalio 8 d. įtariamuoju apklaustas D. S. parodė, kad sutinka būti apklausiamas ir atsakyti į klausimus, lietuvių kalbą moka, vertėjo jam nereikia, psichinėmis ligomis nesirgo, priklausomybės ligų centruose nėra registruotas. Jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Dirba kurjeriu UAB „A.“. 2024 m. spalio 7 d. buvo tik pradėjęs darbą, apie 8.30 ryte, (duomenys neskelbtini) g., jį sustabdė policijos pareigūnai, kaip suprato, vyko reidas, kur tikrina visus, todėl sustabdė ir jį. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, buvo blaivus ir paprašė jo pateikti jiems dokumentus. Padavė pareigūnams vairuotojo pažymėjimą, pasą ir asmens tapatybės kortelę. Grįžę pareigūnai, jam atidavė pasą ir tapatybės kortelę, pasakė, kad vairuotojo pažymėjimą pasiims ir išrašė šaukimą ateiti pas tyrėją. Lietuviško vairuotojo pažymėjimo neturi, neturi ir teisės vairuoti. Pateikė pareigūnams Lenkišką vairuotojo pažymėjimą. Jį nusipirko prieš 5 metus, nes reikėjo teisių, norėjo vairuoti automobilį, taip pat, dėl darbo, o jų kaip minėjo neturi. Nežinojo kur parduoda lietuviškus vairuotojų pažymėjimus, todėl pasišnekėjęs su savo teta L. S., ji jam pasakė, kur gali kreiptis, kad nusipirktų Lenkišką vairuotojo pažymėjimą. Nežino kas buvo pardavėjas, tikrai nepamena vardo ar pavardės, bet susisiekė su juo telefonu, mano, kad jis lenkas, nėra tikras, pokalbis vyko rusų kalba. Už pažymėjimą pervedė 400 Eur, kurį jam atsiuntė per kurjerį. Pažymėjimas tikrai gali būti suklastotas, nes jį pirko iš visiškai nepažįstamo asmens. Savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Jeigu yra galimybė, sutiktų užbaigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 69-72).

2024 m. spalio 28 d. įtariamuoju apklaustas D. S. parodė, kad sutinka būti apklausiamas ir atsakyti į klausimus, lietuvių kalbą moka, vertėjo jam nereikia, psichinėmis ligomis nesirgo, priklausomybės ligų centruose nėra registruotas. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, su juo sutinka. 2024 m. spalio 7 d., kai jį sustabdė policijos pareigūnai, pateikė jiems netikrą vairuotojo pažymėjimą, žinojo kad jis netikras, teisės vairuoti neturi, todėl ir turėjo suklastotą pažymėjimą. Lieka prie anksčiau duotų parodymų, pripažįsta savo kaltę ir tikrai gailisi. Jeigu būtų galimybė, pageidautų užbaigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 109-111).

2024 m. spalio 7 d. liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Jis dirba Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 1-ame skyriuje. 2024 m. spalio 7 d. apie 8.00 val. kartu su specialistu D. A. vykdė policinę priemonę (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kurios metu tikrino vairuotojų dokumentus. Apie 08.40 val. pastebėjo (duomenys neskelbtini) g. važiuojantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė patikrinti. Priėjus prie automobilio, vairuotojo pusėje sėdėjo vyras, kurio paprašius pateikti dokumentus, šis jam pateikė lenkišką vairuotojo pažymėjimą išduotą D. S. vardu, bei Lietuvos Respublikos pasą išduotą D. S. vardu. D. S. vairuotojo pažymėjimas sukėlė įtarimą, kad yra suklastotas, kadangi buvo atspausdintas ant paprastos plastikinės kortelės, o ne ant daugiasluoksnės polikarbonato kortelės, duomenų kortelės ir reversinėje pusėse mikrotekstas nėra aiškiai įskaitomas, clim-li apsauga nekeitė teksto, bei dokumentas neturėjo kitų apsaugų. Paklausė vairuotojo iš kur šis gavo vairuotojo pažymėjimą, D. S. paaiškino, jog jį atvežė jam teta L. S.. Taip pat patikrinus asmenį POLIS II naršyklėje nustatyta, kad asmuo neturi teisės vairuoti, bei patikrinus interneto svetainėje Gov.pl nustatyta, jog Lenkijos Respublikoje toks dokumentas nėra registruotas. Įvykį procesiniams veiksmams atlikti perdavė atvykusiems tyrėjams (b. l. 24-27).

2024 m. spalio 7 d. tyrėjo A. L. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. spalio 7 d., apie 8.50 val. Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus vyresniajam specialistui V. K. sustabdžius automobilį Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio vairuotojas D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), šis pateikė galimai suklastotą, D. S. vardu, išduotą vairuotojo pažymėjimą. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 straipsnio 2 dalį (b. l. 1-7).

2024 m. spalio 7 d. tyrėjo A. L. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SPOC skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. K. buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame yra pranešimas iš Lenkijos Interpolo nacionalinio biuro, kuriame patikinama, kad patikrinus Lenkijos duomenų bazes, D. S. vairuotojo pažymėjimas nebuvo rastas (b. l. 55-57).

2024 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra atvira vietovė (gatvė) esanti adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilnius. Apžiūros metu yra šviesus paros metas, naudotas natūralus apšvietimas. Į apžiūros objektą atvykus nuo (duomenys neskelbtini) g., po kaire matome pastatą su užrašu ,,Impuls“, taip pat po kairę puse yra matomas miškelis. Žiūrint priešais save link (duomenys neskelbtini) g., matome keturių eismo juostų važiuojamąją kelio dalį, elektros stulpus ir kitą infrastruktūrą. Žiūrint į dešinę pusę matome šaligatvį už šaligatvio yra miškinga vietovė. Tai pat po dešine pusę prie šaligatvio stovi mėlynos spalvos AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį iš išorės yra matomi smulkūs kėbulo pabraižymai ir korozijos pažeistos vietos. Daugiau žymių kėbulo pažeidimų ant automobilio išorės nėra. Apžiūros objektas nėra aptvertas, nėra saugomas. Vaizdo stebėjimo kamerų tai pat nėra. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nėra, nieko nepaimta (b. l. 12-19).

2024 m. spalio 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro gauta specialisto išvada Nr. 11-2680(24), jog tirti pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. vardu išspausdintas ne pagal tokių dokumentų reikalavimus ir yra netikras.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 300 straipsnio 2 dalyje nustato atsakomybę tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nagrinėjamo straipsnio saugoma vertybė (objektas) – dokumentų teisinės apyvartos patikimumas, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas. BK 300 straipsnio 2 dalis, priešingai nei 1 dalis, pateikia išsamų nusikalstamos veikos dalyko sąrašą, t. y. suklastota ar netikra asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad netikras dokumentas yra pagaminamas asmens neturinčio teisės gaminti dokumentą, o suklastotas dokumentas paprastai yra pagaminamas pakeičiant tikrojo dokumento bent vieną rekvizitą. Iš nagrinėjamo straipsnio dispozicijos matyti, kad pavojingos veikos požymis gali būti įgyvendintas alternatyviais būdais: 1) pagaminimu; 2) suklastojimu; 3) laikymu; 4) gabenimu; 5) siuntimu; 6) realizavimu. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl padariniai ir priežastinis ryšis nenustatomi. Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras – 16 metų sulaukęs, pakaltinamas asmuo. Už minėta nusikaltimą taip pat atsako juridiniai asmenys. Kaltės požymis įgyvendinamas tiesioginę tyčia (asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti). Tikslas ir motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, kurie pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, o būtent: kaltinamojo D. S. ir liudytojo V. K. parodymai, ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas, specialisto išvada Nr. 11-2680(24), konstatuoja, kad kaltinamasis D. S. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Byloje įrodyta, kad D. S. 2019 m. tiksliai nenustatytu metu ir vietoje įsigijo suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai laikė iki 2024 m. spalio 7 d., kol apie 8.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), D. S. vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams pateikė minėtą vairuotojo pažymėjimą.

Jau nuo pirminės apklausos kaltinamasis D. S. prisipažino, kad minėtą vairuotojo pažymėjimą įsigijo prieš 5 metus. Teisių variuoti motorines transporto priemones niekada neturėjo. Taip pasielgė dėl to, nes norėjo vairuoti transporto priemones ir dirbti su šia veikla susijusį darbą. Vairuotojo pažymėjimą įsigijo už 400 Eur iš jam nepažįstamo asmens.

Surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis D. S. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė tiesioginę tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. S. suvokė, kad laikė ir pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, suprato tokio elgesio pavojingą pobūdį bei neteisėtumą, bet nepaisant to norėjo taip veikti.

Įvertinęs nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius D. S. padaryto nusikalstamo sudėties požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

Įstatymų leidėjas BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: areštas ir laisvės atėmimas iki ketverių metų. Nagrinėjamoje byloje, išnagrinėjęs visas su nusikalstama veika ir bausmės paskyrimu susijusias aplinkybes, kurios išsamiau aptariamos paskesnėse pastraipose, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. spalio 28 d. D. S. informuotas apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 116-127). Prokuroro sprendimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. S. neprieštaravo, su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 128-130). Asmenų nukentėjusių nuo kaltinamojo veikos ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaidas ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, t. y., ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įvertinęs nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad D. S. padarytas nusikaltimas, dėl laikotarpio, kuriuo jis laikė ir naudojo suklastotą dokumentą, negali būti pripažintas nedidelio pavojingumo laipsnio. Byloje nustatyta, kad D. S. veiką padarė tiesiogine tyčia. Teismo manymu, nusikaltimą kaltinamasis padarė dėl asmeninių paskatų, vengdamas įgyti teises vairuoti transporto priemones įstatymų nustatyta tvarka. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis D. S. anksčiau teistas (t. l. 40-43). Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jo atžvilgiu yra priimtas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimo (b. l. 141-142). Sodros duomenimis D. S. nuo 2022 m. lapkričio 23 d. dirba UAB „A.“ (b. l. 44-45). Dėl jam pareikštų įtarimų kaltinamasis prisipažino ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma švelniausia bausmės rūšis ir jos dydis – 45 parų arešto, yra teisėta ir pagrista. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. S. skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 30 parų arešto.

Byloje esantys duomenys iš esmės patvirtina, kad D. S. nėra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymų saugomas vertybes, nes po ankstesnių teistumų jis sugebėjo prieiti teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio ir jo pasekmių. Kaltinamasis turi nuolatinį darbą ir gyvenamąją vietą, paskutinį kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn 2016 m. kovo 25 d. Taigi, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, prokuroro siūlomas skirti 1 metų arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra pagrįstas.

Kaltinamasis D. S. laikinai sulaikytas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)– palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. galutinę – 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalimi paskirti D. S. 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti šią sumą per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti D. S. bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti D. S., kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, paskirtą įmoką 10 MGL (500 Eur) (penkių šimtų eurų) sumą pervedant į LT14 4040 0636 1000 0390 sąskaitą, nurodant SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens vardą, pavardę, asmens kodą.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.