- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- 1-210-373/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00538-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Kaltinamasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- R. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.3.6.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Mačerauskui, nukentėjusios atstovei pagal įstatymą Utenos VTAS vyresniajai specialistei Svetlanai Priščepai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustato
M. V. 2011 m. liepos 8 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), R. T. priklausančiame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažametei R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), spyrė į nugarą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir dėl kraujosruvų dešinėje pomentinėje srityje, juosmens dešinėje mažametei R. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis 2011-07-08, apie 21.30 val., būdamas neblaivus, kilus ginčui tarp jo ir R. T., nukentėjusiajai R. Č. nespyrė, o du – tris kartus trenkė delnu per sėdmenis, galėjo kliūti ir į nugarą.
Motyvuojamoji dalis
Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusios atstovė pagal įstatymą Svetlana Priščepa parodė, kad R. T. šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. 2011 m. liepos mėn. buvo konfliktas tarp girtų R. T. ir M. V., po kurio jos vaikai apgyvendinti vaikų paramos ir ugdymo centre.
Liudytoja R. T. parodė, kad kartu gyveno su kaltinamuoju. 2011-07-08 vakare kilus konfliktui tarp neblaivių jos ir kaltinamojo, jis spyrė R. Č. ir ši atsitrenkė į sieną.
Liudytoja J. G. parodė, kad matė R. Č. verkiančią, kuri sakė, kad mušėsi R. T. su M. V., o ją kaltinamasis pastūmė ar spyrė ir ji atsitrenkė į sieną.
Nukentėjusioji R. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad tarp girtų R. T. ir M. V. kilus barniui, kaltinamasis spyrė jai vieną kartą į nugarą, o ji atsitrenkė į sieną (b.l. 21-22).
Iš specialisto išvados Nr. G 189/11(14) matyti, kad R. Č. padaryti sužalojimai, atitinkantys įvykio laiką: kraujosruvos dešinėje pomentinėje srityje, juosmens dešinėje, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 17-18).
R. Č. asmens duomenys patvirtina, kad ji gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l.11).
Kaltinamasis nepripažino spyręs nukentėjusiajai į nugarą, o nurodė kelis kartus sudavęs jai ranka per sėdmenis. Ši kaltinamojo versija paneigta kitais byloje surinktais įrodymais. Įvykį mačiusi R. T. parodė, kad kaltinamasis spyrė R. Č. ir ši atsitrenkė į sieną. Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nukentėjusioji R. Č. taip pat parodė, kad kaltinamasis spyrė jai vieną kartą į nugarą ir ji atsitrenkė į sieną. Apie tokį kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą iš karto po įvykio ji papasakojo liudytojai J. G.. Specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai pagal lokalizaciją atitinka minėtų liudytojų ir nukentėjusios parodymus ir paneigia kaltinamojo aiškinimą, kad jis sudavė nukentėjusiajai per sėdmenis, nes ant sėdmenų sužalojimų nerasta. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nukentėjusiąją sužalojo įspirdamas jai į nugarą. Jo iškelta versija apie prieš nukentėjusiąją panaudotą smurtą atmestina kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kuria siekiama sušvelninti savo padarytus nusikalstamus veiksmus.
Kaltinamasis mažametei nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. R. Č. gimusi (duomenys neskelbtini). Todėl kaltinamojo veiksmai pagal kvalifikuojantį veikos padarymo mažamečiui požymį atitinka LR BK 140 str. 2 d. sudėtį.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkina, kad veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai.
Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, teigiamai charakterizuojamas, registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, neįtrauktas į priklausomybių ir psichiatrinę įskaitas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi.
LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kuri ir skirtina kaltinamajam. Įvertinus iš esmės teigiamus kaltinamo asmenybę apibūdinančius duomenis bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad jis smurtavo prieš mažametę, negalinčią apsiginti mergaitę, jam skirtina sankcijos vidurkiui artima bausmė (LR BK 61 str.), kurios vykdymas, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, atidėtinas (LR BK 75 str.) skiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303 str. 4 d., 304 – 305 str., 307str., teismas
nusprendžia
M. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.
Remiantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 7 p., 72¹str., 72²str., skirti baudžiamojo poveikio priemones: draudimą prisiartinti prie nukentėjusios R. Č., uždraudžiant kaltinamajam bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam M. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.