Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-XX-86-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
T-XX-86-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
Pareiškėjas
Ž. A.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Saulės studijos“
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2010 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankui ir uždarajai akcinei bendrovei „Saulės studijos“, dėl sprendimo dalinio panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. T-586 „Dėl pastato Laisvės al. 54 paėmimo visuomenės reikmėms“, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio 8 punktu bei Civilinio kodekso 1.8 ir 4.100 straipsniais, nusprendė paimti visuomenės reikmėms 1098,77 kv. m bendrojo ploto pastatą Laisvės al. 54, Kaune, kurio 94/100 dalis nuosavybės teise valdo uždaroji akcinė bendrovė kino teatras „Romuva“ ir 6/100 dalis (suformuotas turtinis vienetas negyvenamoji patalpa - įstaiga, rūsio patalpos; plotas 61,76 kv. m) nuosavybės teise valdo Ž. A., savininkams atlyginant pinigais turto rinkos kaina ar šalių susitarimu perduodant jiems kitą daiktą (turtą).

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ž. A. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. T-586 „Dėl pastato Laisvės al. 54 paėmimo visuomenės reikmėms“ dalį, kuria visuomenės poreikiams paimtos jam nuosavybės teise priklausančios patalpos.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neteisėtai nusprendė paimti jam nuosavybės teise priklausančią patalpą - įstaigą ir rūsio patalpas, esančias pastate Laisvės al. 54, Kaune. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas. Jame nėra įvardintas konkretus visuomenės poreikis būtent pareiškėjui priklausančiam nekilnojamajam turtui bei nėra pateikta įrodymų, kad konkretaus visuomenės poreikio negalima patenkinti kitais būdais, nevaržant pareiškėjo teisių į nuosavybę. Toks atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų reikalavimų, keliamų administraciniam aktui. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį, ginančius nuosavybės teises. Atsakovo sprendime nėra pateikta jokių konkrečių nuorodų į visuomenės poreikio egzistavimą būtent pareiškėjo patalpoms, taip pat nėra pagrįstas viešojo intereso dominavimas prieš pareiškėjo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Be to, ginčijamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjui bus atlyginta pinigais pagal turto rinkos kainą arba kitu daiktu. Tačiau toks atlyginimo būdas nėra teisingas, nes, nacionalizavus pareiškėjo patalpas, jis patirs nuostolius, kurie bus žymiai didesni nei patalpų rinkos kaina ar kito analogiško daikto vertė. Šiuo atveju, paėmus ginčo patalpas visuomenės poreikiams, nutrūks pareiškėjo su UAB „Saulės studijos“ sudaryta šių patalpų nuomos sutartis, galiojanti iki 2014 m. birželio 14 d., dėl ko pareiškėjas negaus nuompinigių ir iškils jo civilinės atsakomybės prieš nuomininką klausimas. Taip pat pareiškėjas su AB SEB Vilniaus banku yra sudaręs 2007 m. gegužės 3 d. kreditavimo sutartį ir ginčo patalpas šios sutarties pagrindu yra įkeitęs minėtam bankui. Nacionalizavus ginčo patalpas, pareiškėjas ne tik turės grąžinti bankui paskolą ir palūkanas, bet jam galimai kils ir civilinė atsakomybė, susijusi su sutarties nutraukimu. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu nėra įstatymo, kuris reglamentuotų asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių paėmimą visuomenės poreikiams, todėl atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą dėl statinio paėmimo visuomenės poreikiams, peržengė savo diskrecijos ribas. Atsakovas šiuo atveju neturėjo teisės remtis Civilinio kodekso 1.8 straipsniu, numatančiu teisės ar įstatymo analogijos taikymą. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį ir Civilinio kodekso 4.100 straipsnio 1 dalį, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra leidžiamas tik įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tokią nuostatą, analogijos taikymas yra negalimas. Pareiškėjas nurodė, kad jis niekada nebuvo informuotas apie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų paėmimo visuomenės poreikiams klausimo svarstymą, niekada nebuvo kviestas pareikšti nuomonę dėl šio klausimo. Todėl atsakovas šiuo atveju pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punkte įtvirtintus objektyvumo ir proporcingumo principus.

Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjas, ginčydamas sprendimą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausančios patalpos paimamos visuomenės poreikiams, iš esmės kelia civilinio teisinio pobūdžio klausimus dėl jo, kaip savininko, teisių garantijų, dėl konkretaus visuomenės poreikio egzistavimo, dėl galimų nuostolių, dėl atlyginimo už paimamas patalpas dydžio. Keliamas ginčas yra susijęs su teisiniais santykiais, reguliuojamais privatinės teisės normomis, ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nors pareiškėjo skunde yra remiamasi tam tikromis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, tačiau iš esmės keliamas ginčas yra susijęs su privataus asmens turto paėmimu visuomenės poreikiams. Tuo tarpu nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra vienas iš civilinės teisės normų numatomų nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindų (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 9 punktas, 4.67 straipsnis). Turto paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas nustato, atitinkamo turto savininkų teisių apsaugos klausimus taip pat reglamentuoja civilinės teisės normos (Civilinio kodekso 4.100 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, ginčydamas sprendimą, kuriuo jo nekilnojamasis turtas (patalpos) paimamas visuomenės poreikiams, būtent ir kelia civilinio teisinio pobūdžio klausimus dėl nuosavybės teisės apsaugos, dėl konkretaus visuomenės poreikio egzistavimo, dėl atlyginimo už paimamą turtą dydžio. Taigi keliamas ginčas iš esmės yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsniai) (taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą byloje O. K., Z. R., K. K., G. K., T. B., J. Š. ir R. T. v. Kauno rajono savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija; 2008 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą byloje V. B. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2008 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą byloje L. K. Š. v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2005 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Ranga IV investicijos“ v. Vilniaus miesto savivaldybė).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankui ir uždarajai akcinei bendrovei „Saulės studijos“, dėl sprendimo dalinio panaikinimo perduoti Kauno miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Janina Stripeikienė Romanas Klišauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys