Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta - Kauno miesto savivaldybė, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas 10 kartų, paskutinį kartą - Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmę - 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė - 40 (keturiasdešimties) parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 2 d. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo (Raseinių rūmų) 2019 m. sausio 3 d. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė - 3 (treji) metai 2 ( du ) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. Z. 2024 m. gegužės 1 d. apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) parke, prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, iš ant žemės paliktos nepilnamečiui O. V. priklausančios kuprinės pagrobė mobilaus ryšio telefoną "iPhone 11" su dėkliuku bendros 270 Eur vertės, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš karto po nurodytos vagystės, iš toje pačioje vietoje ant žemės paliktos nepilnamečiui R. J. priklausančios kuprinės pagrobė juodos spalvos piniginę 20 Eur vertės su joje buvusia R. J. vardu, 2020 m. rugpjūčio 10 d. išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. vardu išduota SEB banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. vardu išduota Europos sveikatos draudimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurie materialinės vertės neturi, bei 45 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu nukentėjusiosioms padarė turtines žalas: I. C. – V. - 270 Eur, E. J. - 45 Eur.

Šiais veiksmais M. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kadangi kaltinamasis M. Z. kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, kaltinamajam, teisiamajame posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Liudytojos E. J. parodymais nustatyta, kad 2024 m. gegužės 1 d. apie 18.00 val., jai paskambino sūnus R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir pasakė, kad jis su draugu O. V. buvo nuėję į (duomenys neskelbtini) parką ir, prie medžio pasidėję kuprines, važinėjosi po parką dviračiais. Važinėdami jie pamatė, kad prie kuprinių stovi asocialios išvaizdos vyriškis, kuris, pamatęs, kad jie jį pastebėjo, atsitraukė nuo kuprinių ir pradėjo eiti tolyn. Jie privažiavo prie savo kuprinių ir R. pasigedo jo kuprinėje buvusios juodos spalvos odinės piniginės, kurioje buvo jo LR pasas, SEB banko mokėjimo kortelė, Lietuvos sveikatos draudimo kortelė ir 40 Eur, kokiomis kupiūromis, nurodyti negali, nes nežino. O. V. pasigedo mobilaus ryšio telefono. Tuomet R. pasakė, kad jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu "112". Bendraudamas su pareigūnais, važiavo paskui tą asocialios išvaizdos vyriškį kartu su O., kol jį sulaikė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam parodė piniginę, ir jis atpažino, kad ta piniginė yra jo. Piniginėje jau nebuvo 40 Eur, o visa kita buvo. Ji jam pasakė, kad jis paprašytų policijos pareigūnu kontaktų, o jis atsakė, kad pareigūnai užsirašė jo kontaktus ir susisieks patys, o jis jau važiuoja namo. Piniginės vertė 20 Eur, įsigijimo dokumentų neturi ir pateikti negali. Jai padaryta turtinė žala- 60 Eur (T 1, b.l. 123-126). Papildomi liudytojos E. J. parodymai apie tai, kad ankstesnėje apklausoje davė teisingus parodymus, juos prisimena ir tvirtina. Papildo, jog iš sūnaus kuprinės buvo pavogta jam priklausanti piniginė, kurios vertė 20 Eur. Piniginėje buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, SEB banko kortelė ir Lietuvos sveikatos draudimo kortelė. Šie dokumentai jai yra beverčiai, jų pinigine verte ji negali ir nenori įkainoti. Taip pat buvo nurodžiusi, jog piniginėje buvo 40 Eur grynaisiais pinigais. Vėliau pakalbėjusi iš sūnaus sužinojo, jog piniginėje buvo 40 Eur popieriniais pinigais ir 5 Eur metalinėmis monetomis, iš viso 45 Eur. Piniginę su dokumentais pareigūnai grąžino, tačiau pinigų joje nebebuvo. Iš viso padaryta žala yra 65 Eur, tačiau, kadangi piniginė su dokumentais grąžinta, dėl jų pretenzijų neturi, negrąžinti yra tik pinigai - 45 Eur (T 1, b,l. 127-130).

Liudytojo T. T. parodymais nustatyta, kad 2024 m. gegužės 1 d. apie 15.45 val., būnant su šeima "(duomenys neskelbtini)", artimiausias adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, jis pastebėjo einantį vyrą, kuris su savimi turėjo juodos spalvos kuprinę ir baltos spalvos maišelį. Vyras vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kepurę, tamsias kelnes. Vyras buvo vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio. Atsisukęs dar kartą į vyrą, pastebėjo, kad jis rankose laiko juodos spalvos kuprinę su užrašu "VANS". Netrukus iš rankose laikytos kuprinės jis išsitraukė juodos spalvos daiktą. Ištraukęs padėjo kuprinę ant žemės ir pasišalino nuo parko esančiu pramintu takeliu (duomenys neskelbtini) gatvės link. Maždaug už 5 min. pastebėjo prie ant žemės paliktos kuprinės "VANS" prieinančius du nepilnamečius asmenis. Vienas iš nepilnamečių užsidėjo kuprinę ant pečių, sėdo ant dviračio ir ėmė važiuoti. Paklausė, ar kuprinė priklauso jam. Nepilnametis patvirtino. Taip pat jis nurodė, kad kažkas, jam būnant (duomenys neskelbtini) parke, pavogė jam priklausantį mobilųjį telefoną. Nepilnamečiui nurodė pasitikrinti kuprinę, ar iš jos niekas nedingo, kadangi prieš 5 min. matė, kaip vyras, kurį apibūdino anksčiau, laikė ją rankose ir iš jos kažką išsitraukė. Nepilnametis jo akivaizdoje patikrino jam priklausančią kuprinę "VANS" ir nurodė, kad iš jos yra pagrobta piniginė. Jis užsirašė vieno iš vaikų telefono numerį ir nurodė jiems važiuoti ieškoti asmens, kuris pagrobė jiems priklausančius telefoną ir piniginę. Jis pats taip pat nusprendė ieškoti asmens. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo gatve einantį vyrą, kurį matė ir (duomenys neskelbtini) parke. Išlipo iš mašinos ir bandė sulaikyti jį, tačiau jis pradėjo bėgti. Pribėgus prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, iš kito automobilio išlipo vairuotojas, su kuriuo kartu sulaikė vyrą. Vyrą atpažinti galėtų (T 1, b.l. 116-120).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. Z., jam padarius BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino visiškai. Kaltinamasis M. Z. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiškai, jo parodymus patvirtino aukščiau nurodyta teismo posėdyje ištirta bylos medžiaga. Kaltinamojo M. Z. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais –nukentėjusių pareiškimais bei civiliniais ieškiniais, tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais bei kitų objektų apžiūros protokolais.

Taigi, byloje teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad M. Z. 2024 m. gegužės 1 d. apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) parke, prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, iš ant žemės paliktos nepilnamečiui O. V. priklausančios kuprinės pagrobė mobilaus ryšio telefoną "iPhone 11" su dėkliuku bendros 270 Eur vertės, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš karto po nurodytos vagystės, iš toje pačioje vietoje ant žemės paliktos nepilnamečiui R. J. priklausančios kuprinės pagrobė juodos spalvos piniginę 20 Eur vertės su joje buvusia R. J. vardu, 2020 m. rugpjūčio 10 d. išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. vardu išduota SEB banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. vardu išduota Europos sveikatos draudimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurie materialinės vertės neturi, bei 45 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu nukentėjusiosioms padarė turtines žalas: I. C. – V. - 270 Eur, E. J. - 45 Eur.

M. Z., būdamas suaugęs asmuo, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad pasiimdamas svetimus, jam nepriklausančius daiktus, elgiasi neteisėtai, daro žalą daiktų savininkams ir norėjo taip elgtis, to siekė – tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, o baudžiamoji atsakomybė už šios veikos padarymą kyla tada, kai pagrobtas nedidelės vertės turtas. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Kadangi pagrobto turto vertė neviršija 15 MGL vertę, t.y. nukentėjusiajai I. C. – V. - 270 Eur padaryta turtinė žala, o nukentėjusiajai E. J. padaryta turtinė žala yra 45 Eur, ir nėra jokių kitų kvalifikacijai reikšmingų aplinkybių, todėl M. Z. ši įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. Z. teistas, administracine tvarka baustas (T 2, b.l. 44-47). Psichiatrinis gydymas, įskaita Gydytas VšĮ LSMU KL PK Aleksoto sektoriuje (T 2, b.l. 31-32). Pagal VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024-05-15 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kad įtariamasis M. Z. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu jis būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (T 2, b.l. 40). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita -duomenų nėra (T 2, b.l. 35). Jis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nėra duomenų apie pastovią gyvenamąją vietą.

Kaltinamojo M. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybę laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Vertinant M. Z. pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad praeityje jis teistas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei. Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla M. Z. atžvilgiu. Įvertinus kaltinamojo teistumus, darytina pagrįsta išvada, kad ankstesnės švelnios nuosprendžiais paskirtos bausmės M. Z. neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir kaltinamasis nepateisino teismo rodyto pasitikėjimo. Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir rodo, jog toks nusikalstamas M. Z. elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška, rodanti ypatingai cinišką požiūrį į visuotinai priimtinas ir nusistovėjusias gyvenimo normas, elgesio taisykles, nuosavybės neliečiamybę. Kaltinamasis M. Z. yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas, švelnesnės bausmės kaltinamojo elgesiui įtakos neturi. Atsižvelgiant į virš nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti M. Z. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, nustatytina kiek didesnė, nei jos vidurkis.

Kadangi kaltinamasis kaltę prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama sumažinta bausmė.

IV. Dėl civilinių ieškinių

BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusioji I. C.-V. pripažinta civiline ieškove, byloje ikiteisminio tyrimo metu pareikštas jos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, suma 270 Eur (T 1. b.l. 85, 86-88).

Nukentėjusioji E. J., pripažinta civiline ieškove, byloje byloje ikiteisminio tyrimo metu pareikštas jos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, suma 45 Eur (T 1, b.l. 139, 140-142).

Kaltinamasis M. Z. su jam pareikštais civiliniais ieškiniais teismo posėdžio metu sutiko, jų dydžių neginčijo. Civiliniuose ieškiniuose detalizuojama kokiu pagrindu jie pareikšti, pareiškimuose dėl vagystės detalizuojama, kokia turtinė žala padaryta, nurodomos žalos padarymo aplinkybės. Civilinių ieškovų prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinių ieškovų patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniams ieškovams buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo M. Z. neteisėtais veiksmais. Civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini visiškai.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą

M. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (T 2, b.l. 10-13), ir įpareigojimas periodiškai - kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. - registruotis policijos įstaigoje - Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK adresu Radvilėnų pl. 1C (T 2, b.l. 14-17), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti yra panaikintinos.

Esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte (kaltinamajam teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi buvo skyręs prievartos priemonę – 30parų arešto už teismo teisėtų reikalavimų nevykdymą ir trukdymą bylos nagrinėjimui (2 t., b.l. 114-115)), šioje byloje kaltinamajam M. Z. teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi (2 t., b.l. 124) buvo paskirtas gynėjas advokatas. Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažymos, kaltinamąjį teisme gynė advokatė Ramutė Budrytė. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu suimtas kitoje byloje, nedirbantis, sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, gynėjo dalyvavimo byloje išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: visi kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti bausmę - 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti M. Z. galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

M. Z. paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

M. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomas priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusios I. C.-V. civilinį ieškinį tenkinti, ir jos naudai iš M. Z. priteisti 270 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios E. J. civilinį ieškinį tenkinti, ir jos naudai iš M. Z. priteisti 45 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. Z. nepriteisti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: visus kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).