Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-06 · Administracinė byla Nr. I-4521-629/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-06
Bylos Nr.
I-4521-629/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02422-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4521-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02422-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) viršininko 2017 m. birželio mėn. įsakymo Nr. 10-TE-686 (atsakovas patikslino, jog skundžiamo įsakymo data – 2017 m. liepos 3 d.) dalį dėl pareiškėjo perkėlimo į Vilniaus AVPK patrulių rinktinę ir įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui dirbti pasirinktose pareigose pagal Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 10TE-566.

Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 3 d. susitikimo su Vilniaus AVPK viršininku metu jis ir kiti Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio (toliau – ir Vilniaus m. 2 PK OUP) pareigūnai buvo įkalbinėjami eiti dirbti į Vilniaus AVPK Patrulių rinktinę, tačiau 2017 m. gegužės 18 d. gavęs informacinį lapelį apie naikinamą jo užimamą pareigybę Vilniaus m. 2 PK OUP bei laisvų pareigybių sąrašą Vilniaus AVPK, pareiškėjas išsirinko ir parašė sutikimą nuo 2017 m. liepos 1 d. eiti naujas pareigas Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyboje (toliau – ir Vilniaus AVPK KPV). Pareiškėjo teigimu, 2017 m. birželio 9 d. jis gavo oficialų raštą dėl perkėlimo į Vilniaus AVPK KPV nuo 2017 m. liepos 1 d., tačiau 2017 m. birželio 30 d. pradėjęs aiškintis, kur jam eiti dirbti 2017 m. liepos 1 d., iš Vilniaus AVPK 2 PK viršininko sužinojo, kad turi vykti ne į naują darbovietę Vilniaus AVPK KPV, o eiti dirbti į Vilniaus AVPK Vilniaus patrulių rinktinės 2 kuopą. Pareiškėjo teigimu, tik 2017 liepos 3 d. jis gavo pavėluotą oficialų rašytinį įsakymą Nr. 10TE-686, kuriuo jis laikinai, ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, perkeliamas į Vilniaus AVPK Patrulinę rinktinę. Anot pareiškėjo, toks Vilniaus AVPK viršininko elgesys ir sprendimas privertė pareiškėją jaustis pažemintu. Pabrėžė, kad niekas teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto nesupažindino jo apie laikiną perkėlimą į Vilniaus AVPK Patrulių rinktinę. Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus AVPK viršininkas manipuliuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 22 straipsnio l dalimi ir galimai bandys toliau pratęsti laikiną perkėlimą dar 3 mėnesiams. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog nei Vilniaus m. 2 PK viršininko tarnybiniame pranešime, nei Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės viršininko tarnybiniame pranešime nedetalizuota ir nepaaiškinta, koks tarnybinis būtinumas šiuo atveju yra. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. liepos 14 d. Vilniaus oro uostas uždaromas remontui ir sustabdo savo veiklą, taigi tarnybinis būtinumas saugoti tuščią oro uostą yra nesuvokiamas.

Atsiliepimas

Vilniaus AVPK atsiliepime (b. l. 19–21) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus AVPK buvo gautas Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vado tarnybinis pranešimas, kuriuo buvo prašoma, vadovaujantis Statuto 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis (esant tarnybinei būtinybei), į jo vadovaujamo padalinio – Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrį laikinai perkelti nuo 2017 m. liepos 1 d. trijų mėnesių laikotarpiui aštuonis pareigūnus, dirbusius naikinamame Vilniaus m. 2 PK OUP. Reaguojant į šį tarnybinį pranešimą ir objektyviai įvertinus faktinį pajėgų trūkumą Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje bei šio padalinio vykdomų funkcijų reikšmę ir svarbą, Patrulių rinktinės vado prašymas buvo tenkintas ir pareigūnai perkelti nuo 2017 m. liepos 1 d. į Patrulių rinktinę trijų mėnesių laikotarpiui. Laikinas perkėlimas įformintas pareiškėjo skundžiamu 2017 m. liepos 3 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-686.

Vilniaus AVPK pabrėžė, jog Statuto 22 straipsnis nustato, kad tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje (padalinyje) ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai. Teisės aktuose nėra eksplicitiškai įtvirtinta tarnybinio būtinumo sąvoka bei sąlygos tarnybiniam būtinumui, tačiau atitinkamo valstybės tarnautojo laikino perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui instituto paskirtis yra atskleidžiama sistemiškai analizuojant teisės aktus, teismų praktiką bei teisinę doktriną. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2147/2012 teisėjų kolegija tarnybinį būtinumą siejo su siekiu užtikrinti proporcingą darbuotojų santykį, organizuoti ir užtikrinti kokybišką institucijos darbą. Mokslinėje doktrinoje teigiama, jog tarnybinio būtinumo konstatavimas galimas tik tuo atveju, kai institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas perkeliamas, vidinių personalo išteklių nepakanka kvalifikuotai užtikrinti institucijos ar įstaigos funkcionalumo, o ankstesnėje institucijoje ar įstaigoje dėl tokio valstybės tarnautojo perkėlimo veikla nesutrikdoma. Laikinas perkėlimas dėl tarnybinio būtinumo yra siejamas su siekiu užtikrinti kvalifikuotą ir tinkamą institucijos veiklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą bei funkcionalumą, proporcingai paskirstant vidinius personalo išteklius.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, Vilniaus AVPK ir jo padaliniai atlieka uždavinius ir funkcijas įtvirtintus Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, įstaigos nuostatuose, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Atitinkamai pareigūno perkėlimas iš vieno įstaigos padalinio į kitą, motyvuojant tarnybiniu būtinumu, uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti, proporcingai paskirstant vidinius personalo išteklius, turėtų būti vertinamas kaip pagrįstas. Pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 29 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-300 patvirtintų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatų 22 punktas apibrėžia Vilniaus AVPK viršininko kompetenciją, kuri be kita ko, apima planavimą, organizavimą, kontrolę ir atsakomybę už vyliausiojo policijos komisariato veiklą, policijos įstaigos žmogiškųjų išteklių valdymą, taip pat asmeninę atsakomybę už vyriausiajam policijos komisariatui pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą vykdymą visoje apskrityje. Taigi esamas teisinis reglamentavimas suteikia policijos įstaigos vadovui, esant tarnybiniam būtinumui ir tam tikroms kitoms teisės aktų numatytoms sąlygoms, diskreciją sprendžiant dėl konkretaus pareigūno laikinojo perkėlimo iš vienų pareigų į kitas toje pačioje įstaigoje.

Nurodė, jog buvo kreiptasi į Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vadą, kad plačiau paaiškintų tarnybinį būtinumą, lėmusį poreikį laikinai perkelti pareiškėją iš jo pasirinktų pareigų į Patrulių rinktinę. Išanalizavus gautą atsakymą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvus tarnybinis būtinumas, nes Patrulių rinktinėje 2017 m. liepos 1 d. buvo susidaręs apie 40 pirminės grandies pareigūnu nekomplektas (policijos įstaigos personalo posistemės duomenimis — 38 neužimti etatai). Tai labai didelis kiekis, nes iš viso šiame padalinyje yra 271 etatas, o pirminės grandies pareigūnų (vyriausiųjų patrulių ir postinių) etatų – 233. Taigi, trūkumas beveik 17 procentų pareigūnų tikrai turi didžiulės įtakos padalinio (o kartu ir viso Vilniaus AVPK) uždavinių ir funkcijų tinkamam vykdymui. Pažymėjo, kad buvę Vilniaus m. 2 PK OUP pareigūnai yra susipažinę su tarnybos ypatumais Vilniaus oro uosto teritorijoje ir prieigose, turi išduotus specialius leidimus ir reikiamą patirtį, todėl esant poreikiui užtikrinti viešąją tvarką Vilniaus oro uoste, būtent šie pareigūnai buvo optimaliausias pasirinkimas. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas yra pirminės grandies pareigūnas, į kurio kompetenciją neįeina disponavimas informacija apie policijos įstaigos personalo struktūrą, laisvų, užimtų, planuojamų komplektuoti etatų įstaigoje skaičių, policijos įstaigai keliamas konkrečias užduotis pagal tuo metu įgyvendinamas programas, taip pat atskirų padalinių, tarp jų ir Patrulių rinktinės, darbo organizavimas ir planavimas, todėl pareiškėjo svarstymai apie tarnybinio būtinumo formalumą yra neparemti realios situacijos žinojimu, o tik prielaidomis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui dar 2017 m. gegužės 3 d. susitikimo metu buvo pabrėžta esama problema, todėl konstatuoti, kad tarnybinis būtinumas ne realus, pagrindo nėra. Be to, atsakovo teigimu, pareigos, į kurias laikinai perkelti buvę Vilniaus m. 2 PK OUP pareigūnai, tarp kurių ir pareiškėjas, yra lygiavertės jų eitoms pareigoms, taip pat jiems palikti anksčiau nustatyti pareiginės algos koeficientai – t. y. finansine prasme pareigūnų padėtis nebuvo pabloginta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 10-TE-686 dalies, kuria pareiškėjas laikinai dėl tarnybinio būtinumo perkeltas į Vilniaus AVPK Patrulių rinktinę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK 2017 m. gegužės 18 d. informaciniu lapeliu Nr. 10-S-87370(3.55-10) buvo informuotas, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. naikinama jo užimama Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK OUP vyriausiojo patrulio pareigybė. Pareiškėjui buvo pateiktas laisvų pareigybių sąrašas Vilniaus AVPK ir pareiškėjas paprašytas informuoti apie savo pasirinkimą (b. l. 11–15).

2017 m. gegužės 18 d. raštu pareiškėjas prašė būti perkeltas į Vilniaus AVPK KPV Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio pareigas (b. l. 10).

Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 10-TE-566 pareiškėjo prašymas buvo tenkintas ir pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 1 d. iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK OUP vyriausiojo patrulio pareigų perkeltas į Vilniaus AVPK KPV Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio pareigas (b. l. 8).

Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vadas 2017 m. birželio 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-26243 kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas dėl tarnybinio būtinumo 3 mėn. laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 1 d. į Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio pareigas perkelti 8 Vilniaus AVPK pareigūnus, tarp kurių buvo nurodytas ir pareiškėjas (b. l. 6).

2017 m. liepos 3 d. Vilniaus AVPK viršininkas priėmė skundžiamą įsakymą Nr. 10-TE-686, kuriuo, vadovaujantis Statuto 22 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vado 2017 m. birželio 28 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-26243, pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 1 d. ne ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui buvo perkeltas į Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio pareigas (b. l. 3–4).

Teismas pažymi, kad pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais reglamentuoja Statuto 22 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje (padalinyje) ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai. Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be rašytinio sutikimo pareigūnai pagal šio straipsnio 1 dalį perkeliami į tos pačios apskrities teritorijoje esančią vidaus reikalų įstaigą (padalinį). Kitais atvejais pareigūną laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik turint jo rašytinį sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejus. Minėto straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad draudžiama pareigūną perkelti į pareigas vidaus reikalų įstaigoje (padalinyje), kurioje (kuriame) pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.

Nors Statute nenurodyta tarnybinio būtinumo sąvoka, nenurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti, ar yra tarnybinis būtinumas laikinai pareigūną perkelti į lygiavertes pareigas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus AVPK viršininkas ginčijamą įsakymą priėmė, atsižvelgdamas į Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vado prašymą (b. l. 6). Kaip matyti iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vado 2017 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 24), 2017 m. liepos 1 d. Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje buvo susidaręs 40 vyriausiųjų patrulių nekomplektas, todėl, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, iškilo poreikis papildyti Patrulių rinktinės pajėgas. Be to, Vilniaus AVPK Patrulių rinktinei buvo pavesta vykdyti viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas Vilniaus oro uoste, o pagal tarnybinį būtinumą perkelti pareigūnai buvo dirbę Oro uoste, todėl yra susipažinę su tarnybos ypatumais aptariamame objekte, turi darbo patirtį bei išduotus specialius leidimus dirbti Vilniaus miesto oro uoste. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo įvertintas pareigūnų trūkumas Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje, kurį, be kita ko, patvirtina ir Vilniaus AVPK Valdymo organizavimo skyriaus pažyma (b. l. 26), taip pat pareiškėjo iki tol vykdytos tarnybos pobūdis bei Vilniaus AVPK Patrulių rinktinei pavestos vykdyti funkcijos Vilniaus oro uoste, todėl Vilniaus AVPK viršininkas nustatė, jog yra tarnybinis būtinumas perkelti pareiškėją į kitas pareigas.

Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgus į tai, kad Vilniaus AVPK viršininkas, be kita ko, yra atsakingas ir už policijos įstaigos žmogiškųjų išteklių valdymą bei vyriausiajam policijos komisariatui pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą vykdymą, bei į tai, kad tarnybinės būtinybės atsiradimo fakto konstatavimas yra darbdavio, šiuo atveju Vilniaus AVPK viršininko diskrecija, suponuota atsakomybės už Vilniaus AVPK pavestų funkcijų tinkamą įgyvendinimą, atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą laikinai perkelti pareiškėją į lygiavertes Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Kaip minėta, pagal Statuto 22 straipsnio 1 dalį tokiam sprendimui priimti pareiškėjo sutikimas nėra reikalingas. Šiuo atveju taip pat nenustatyta Statuto 22 straipsnio 9 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo perkėlimas būtų negalimas, todėl nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamą Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 10-TE-686 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas įsakymas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, be to, pareiškėjas Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 10-TE-1292 (b. l. 37–38) nuo 2017 m. spalio 1 d. grąžintas į Vilniaus AVPK KPV Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio pareigas, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui dirbti pasirinktose pareigose pagal Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 10TE-566.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė