- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- I-496-428/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjui A. Š. , jo atstovui advokatui R. M. , atsakovo Alytaus pataisos namų atstovui S. Š. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau - Alytaus PN) direktoriaus 2013-05-21 nutarimą Nr. 49-1601, kuriuo už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimo pažeidimą jam paskirta nuobauda papeikimas bei Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) 2013-06-25 sprendimą Nr. 25-2646, priimtą išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (b.l. 15- 18).
Pareiškėjas savo skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad skundžiamu Alytaus PN direktoriaus 2013-05-21 nutarimu Nr. 49-1601 pareiškėjas nepagrįstai buvo nubaustas. Pareiškėjas nepadarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, už kurį jam paskyrė nuobaudą. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad 2013-03-25, apie 19.30 val. prieš nuteistąjį V. B. nuteistasis pareiškėjas naudojo fizinį smurtą. Tarnybinio tyrimo "Dėl konflikto tarp nuteistųjų V. B. ir A. Š. " 2013-05-15 išvadoje Nr. 264, taip pat nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nors neprisipažino naudojęs fizinį smurtą nuteistojo V. B. atžvilgiu, tačiau pats patvirtino, kad konflikto metu išstūmė jį iš gyvenamosios patalpos. Kalėjimų departamentas nagrinėdamas nuobaudos skyrimo teisėtumo klausimą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir faktinės aplinkybės, neanalizavo įkalinimo įstaigos pareigūnų veiksmų. Tai lėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą. N. V. B. įsiveržęs į gyvenamąją patalpą (sekciją) pradėjo agresyviai kabinėtis, lįsti ir kalbėti nesuprantamus dalykus. Pareiškėjas tiesiog gražiai paprašė jo išeiti ir palikti gyvenamąją sekciją. N. V. B. nesutiko, į prašymą visiškai nereagavo, jo elgesys buvo neprognozuojamas. Pareiškėjas siekdamas, kad būtų išvengta konfliktinių situacijų, nenaudodamas jokio fizinio smurto, rankomis išstūmė (išvedė) jį pro duris. Sveikatos priežiūros tarnyboje V. B. buvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojos, kuri išorinių kūno, galvos odos bei kaulų pažeidimų nepastebėjo. N. V. B. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pareiškėjo veiksmai V. B. atžvilgiu negali būti vertinami kaip fizinis smurtas ir reikalavimų, nustatytų BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu panašiai paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-21 nutarimu Nr. 49-1601 pareiškėjas buvo nubaustas papeikimu už tai, kad naudojo fizinį smurtą prieš kitą nuteistąjį V. B. . Atlikus tarnybinį tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas prieš nuteistąjį V. B. naudojo fizinę prievartą, t.y. prievarta išstūmė jį gyvenamosios patalpos, o tai yra vertinama kaip fizinio smurto panaudojimas. Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pareiškėjas, matydamas, kad kitas nuteistasis neadekvačiai elgiasi, privalėjo informuoti pataisos įstaigos pareigūnus apie jo elgesį, kurie būtų ėmęsi įstatymų nustatytų priemonių, kuriomis palaikoma pataisos įstaigos vidaus tvarka ir režimas. Vadovaujantis BVK 12 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais pareiškėjui buvo paskirta nuobauda - papeikimas. Fizinio smurto panaudojimas įrodytas paties pareiškėjo paaiškinimu bei kitų nuteistųjų paaiškinimais, todėl įrodo pažeidimo faktą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui A. Š. buvo paskirta nuobauda atitinkanti jo padaryto teisės pažeidimo sunkumą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime (b.l. 37 – 41) nurodė, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos papeikimo teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu atsakovo nutarimu pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, o būtent už tai, kad nuteistasis pareiškėjas Alytaus pataisos namuose 2013-03-25 apie 18.00 val. naudojo fizinį smurtą prieš kitą nuteistąjį V. B. , t.y. prievarta jį išstūmė iš Alytaus pataisos namų 6 būrio 5 miegamojo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą, draudžiantį nuteistiesiems prieš kitus asmenis naudoti fizinį smurtą (b.l. 42).
Byloje nustatyta, jog tarp pareiškėjo ir nuteistojo V. B. 2013-03-25 apie 18.00 val. Alytaus pataisos namuose 6 būrio 5 miegamajame vyko žodinis konfliktas (b.l. 53, 54, 55, 56-57, 62, 63, 64). N. V. B. 2013-03-25 pareiškime Alytaus pataisos namų direktoriui nurodė, jog pareiškėjas prieš jį naudojo smurtą, rėkė ant jo, griebė už krūtinės trenkė į sieną, dėl to jam apsvaigo galva (b.l. 56-57). Pareiškėjas pirminiame 2013-03-27 paaiškinime Alytaus pataisos namų direktoriui nurodė, jog 2013-03-25 apie 18.00 val. įvyko žodinis konfliktas su nuteistuoju V. B. , kuriuo metu pareiškėjas jį išstūmė pro miegamojo patalpos duris į koridorių, tačiau fizinio smurto prieš nuteistąjį V. B. nenaudojo (b.l. 62). Analogišku paaiškinimus Alytaus pataisos namų direktoriui teikė ir nuteistieji K. B. ir V. K. (b.l. 63-64). Medicinos pažymėjimas patvirtina, jog nuteistajam V. B. išoriškai kūno galvos sumušimų, odos bei kaulų pažeidimų nenustatyta (b.l. 58). Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, jog prieš nuteistąjį V. B. nenaudojo fizinio smurto. Pareiškėjas paaiškino, jog jo žodžiai nurodyti 2013-03-27 paaiškinime Alytaus pataisos namų direktoriui ir 2013-05-24 skunde Kalėjimų departamentui „išstūmiau pro duris“ reiškia, kad jis nuteistąjį V. B. , kuris nenorėjo išeiti iš miegamojo patalpos, paėmęs už rankos išvedė į koridorių.
Nustatytos faktinės aplinkybės, kurias patvirtino pirmiau minėti duomenys ir įrodymai bei paties pareiškėjo paaiškinimai, byloja, jog prieš nuteistąjį V. B. buvo neteisėtai naudojama fizinė prievarta, neigiami (negatyvūs) veiksmai, susiję su prievartiniu jo pašalinimu iš patalpos, atimant ar ribojant teisę, pačiam nuteistajam V. B. savo valia pasišalinti ar išeiti iš patalpos. Nurodyti pareiškėjo veiksmai nuteistojo V. B. atžvilgiu yra vertintini, kaip neteisėtas fizinis smurtas - fizinė prievarta, pasireiškusi jo išstūmimu jį pro duris. Pareiškėjas neturėjo jokios teisės ar kokių nors Alytaus pataisos namų administracijos įgaliojimų imtis veiksmų, susijusiu su nuteistojo V. B. prievartiniu pašalinimu iš 6 būrio 5 miegamojo patalpos. Nagrinėjamo ginčo atveju, nuteistojo V. B. elgesys, tai, kad jis buvo vartojęs alkoholį ar psichiką veikiančias medžiagas, nevertintinas, kadangi tai pareiškėjo neteisėtų, prievartinių veiksmų, t.y. fizinio smurto prieš nuteistąjį V. B. nepaneigė ir nepateisino. Taip pat nenustatyta, kad nuteistajam V. B. dėl pareiškėjo veiksmų būtų padaryti kokie nors kūno sužalojimai (b.l. 58).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 1 str. 2 d.). Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, bei nuteistųjų pareigos šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bendroji imperatyvi nuteistųjų pareigą yra vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (BVK 12 str.). Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnis režimą apibrėžia kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visumą. Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas draudimas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.
Pareiškėjas, panaudojo fizinę prievartą prieš kitą nuteistąjį, t.y. prieš jo valią, suvaržydamas jo teisę pačiam išeiti iš miegamojo patalpos, prievartą jį išstūmė į koridorių. Pareiškėjo veiksmai, prieš nuteistąjį V. B. vertintini kaip fizinis smurtas – fizinė prievarta, pasireiškusi V. B. prievartiniu išstūmimu iš miegamojo patalpos. Pareiškėjo padarytas pažeidimas įrodytas pirmiau minėtais įrodymais, pareiškėjo daliniu prisipažinimu (b.l. 53, 54, 55, 56-57, 62, 63, 64). Pareiškėjas nurodytais veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą bausmės atlikimo režimo reikalavimą, draudžiantį nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, naudoti fizinį smurtą prieš kitus asmenis. Pareiškėjo samprotavimai teismo posėdyje, jog tai, kad jis nuteistąjį V. B. išstūmė pro duris iš miegamojo patalpos, reiškia, jog išvedė už rankos į koridorių, vertinti kaip kaltės neigimas, vengiant drausminės atsakomybės. Teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo, numatyto Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte, fakto.
Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeisti nurodyti reikalavimai. Pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta viena iš švelniausių nuobaudos rūšių – papeikimas, atsižvelgiant padaryto pažeidimo sunkumą, pasekmes, pareiškėjo asmenybę. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų reikalavimų, t.y. nuobaudą skirti tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, nuobaudą paskirti ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Nuobauda pareiškėjui paskirta Alytaus PN direktoriaus nutarimu, kaip tai numatyta Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise rašyti pasiaiškinimą bei skųsti skundžiamą Alytaus PN nutarimą Kalėjimų departamentui (b.l. 40-41, 62).
Įvertinus nustatytų įrodymų visumą, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas ir skundžiamas Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad paskirta nuobauda nepagrįsta ir tai, kad dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teises ir teisėti interesai. Kadangi nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo jame nurodytais pagrindais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.