- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-18
- Bylos Nr.
- I-8598-473/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03035-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Violeta Balčytienė (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2014-06-01 kreipėsi į teismą su skundu (skundas teisme gautas 2014-06-09), skundu ir teismo posėdyje prašydamas 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-05-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo 2014-04-16 prašymą. Skunde (b. l. 1-5) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo neteisėtai sumažinta taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas.
Apie skundžiamą pensijos sumažinimą pareiškėjui niekaip nebuvo pranešta, todėl buvo apsunkintos galimybės jį apskųsti greičiau. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo nustatyta, kad Konstitucijai prieštaravo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinojo įstatymo) 5 str. nuostatos, kuriomis dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą.
Be kita ko, svarbu ir tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teisė į paskirtą ir mokamą pensiją, sietina su asmens nuosavybės teisių apsauga. Atsakovų veiksmais buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms, teisėtų lūkesčių apsaugos principai. Dėl šių priežasčių, Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nustačius Konstitucijai prieštaraujantį reguliavimą, skundžiamu laikotarpiu buvo neteisėtai neišmokėta dalis pensijos.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 16) nurodo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsakant į pakartotinį pareiškėjo kreipimąsi, todėl juo buvo pagrįstai atsisakyta išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Taip pat, priimdamas skundžiamą sprendimą negalėjo taikyti įstatymo analogijos dėl kreipimosi terminą, nes ją, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą numatyta taikyti teismui, bet ne viešojo administravimo subjektui. Be to, net sutinkant, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis dėl gineo nepriemokos per 3 metų terminą, jis jį praleido, kadangi pirma perskaičiuota pensija jam buvo išmokėta 2010 m. vasario mėn. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad apskųstas sprendimas nepažeidžia pareiškėjo teisių.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui mokama perskaičiuota pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinojo įstatymo) 4 ir 5 str. 1 d. nuostatas sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. buvo neišmokėta 1056,19 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis.
Pareiškėjas teismui skundą dėl šios pensijos nepriemokos priteisimo pateikė 2014-06-01 (skundas teisme gautas 2014-06-09).
Kaip matyti iš pareiškėjo prašymų, kuriais jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (b. l. 18; 23-25) ir, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas, pareiškėjas iš esmės siekia, kad jam būtų išmokėta dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. neišmokėta 1056,19 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis.
Sprendžiamoje byloje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valia dėl ginčo esmės yra aiški – atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą dėl ginčo nepriemokos išmokėjimo. Taip pat šiuo metu nėra priimta ir įsigaliojusi ginčo nepriemokos kompensavimo tvarka, kurią numatyta priimti pagal Laikinąjį įstatymą. Dėl šių priežasčių galima pagrįstai numatyti, kad įpareigojus atsakovą ir atsakovo atstovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2014-04-16 prašymą, jis nebūtų tenkinamas.
Nepaisant aiškiai išreikštos ginčus fakultatyviai ikiteismine tvarka įgaliotos nagrinėti institucijos teisinės pozicijos ginčijamu klausimu (dėl ginčo esmės), juolab išreiškus ją bylą nagrinėjant teisme, vis tiek asmuo būtų įpareigotas iš naujo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka – nebūtų suderinamas su minėtais iš Konstitucijos kylančiais teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo imperatyvais, nuo kurių neatsiejami taip pat ir ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai keliami veiksmingumo bei operatyvumo reikalavimai. Pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis (t. y. esant maksimaliai vienodam aiškumui dėl ginčo esmės, asmens reikalavimų bei šių reikalavimų teisinio pagrindo), kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas.
Šiuo atveju, be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjo padėtį, ginčo teisinių santykių pobūdį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigojimas nagrinėti pareiškėjo reikalavimus iš naujo būtų netikslingas, todėl teismas vertina dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. neišmokėtos 1056,19 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pareiškėjui klausimą.
Pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija, Žin., 2009, Nr. 152-6820), pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuojant pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę ir mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) numatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, <...> mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 str., – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Kadangi pareiškėjas šių Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimo laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamų pajamų, šių nuostatų pagrindu laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. pareiškėjui buvo mokama perskaičiavus sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu (nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, Nr. 109-5528) pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. spalio 26 d. redakcija bei 2010 m. vasario 11 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Todėl pareiškėjas įgijo teisę reikalauti išmokėti dėl šių nuostatų taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje byloje yra nurodžiusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (LVAT administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ginčuose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokų taikomas 3 metų skundo padavimo terminas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis byloje Nr. A552-519/2013; 2013-11-07 nutartis byloje Nr. A444-2232/2013).
Pareiškėjui pirmoji sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A₅₅₂-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai.
Taigi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nebuvo įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teismas daro išvadą, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas pareiškėjui buvo žymiai apsunkintas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartis byloje Nr. Nr. AS502-169/2014).
Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012-02-06 nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai, inter alia, dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.
Šioje byloje pareiškėjos teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjos turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-07 nutarimo Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl socialinių išmokų dalies, neišmokėtos pagal Laikinąjį įstatymą, priteisimo, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, o susidariusi pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, susijusias įstatymų nuostatas ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nurodytos priežastys sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui pareiškėjo skundo padavimo terminas atnaujinamas (ABTĮ 34 str.) ir neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija skundžiamu 2014-05-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė išmokėti pareiškėjui minėtą valstybinės pensijos nepriemoką. Priimant šį sprendimą nebuvo priimta ir įsigaliojusi šios nepriemokos kompensavimo tvarka, kurią numatyta priimti pagal Laikinąjį įstatymą. Atitinkamai, teisės aktuose nebuvo įtvirtinta nuostata, kuria remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija būtų galėjusi išmokėti ginčijamą pensijos nepriemoką. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šis sprendimas būtų priimtas pažeidžiant jį priėmusio viešojo administravimo subjekto įgaliojimus, priėmimo tvarką, jis iš esmės atitinka tokio pobūdžio aktams nustatytus turinio ir formos reikalavimus, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-05-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. Š. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 1056,19 Lt (tūkstantį penkiasdešimt šešis litus, 19 ct) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
Skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-05-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.