Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, pensininkas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, galutine 44 parų arešto bausme (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2021 m. liepos 3 d. apie 22.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,71 promilių neblaivumas), žodinio konflikto su sugyventine T. K. metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė delnu nukentėjusiajai T. K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai T. K. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais N. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 4 d. įtariamuoju apklaustas N. C. kaltę pripažino ir nurodė, kad priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturi. Nėra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje. 2021 m. liepos 3 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), pas jį ir jo sugyventinę T. K. į svečius atėjo N. N., kurios telefono numerio šiuo metu pasakyti negali. Jie trise vakarojo, vartojo alkoholį. Jo sugyventinė T. K. pradėjo kabinėtis prie žodžių, pavydėti. Jis ją ramino žodžiais, tačiau ji nekreipė dėmesio. Tuomet jis atsistojęs savo sugyventinei T. K. savo dešinės rankos delnu trenkė jai į kairės pusės veido sritį, tiksliau žandą. Tuomet jo sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus. Prieš tai nėra smurtavęs prieš sugyventinę. Daugiau aplinkybių papasakoti negali, dėl savo poelgio gailisi (b. l. 83–85).

Ikiteisminio tyrimo metu pakartotinai 2021 m. rugsėjo 8 d. įtariamuoju apklaustas N. C. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad laikosi ankstesnių savo duotų parodymų. Nori paaiškinti, kad jis su T. K. veda bendrą ūkį ir turi bendrą biudžetą, jie yra sugyventiniai, gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 95–100).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 4 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji T. K. parodė, kad ji kartu su N. C. jau apie 3 metus kartu gyvena jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji atsisako rašyti pareiškimą, tačiau sutinka papasakoti, dėl ko vakar kvietė policijos pareigūnus. 2021 m. liepos 3 d. apie 16.00 val. ji kartu su brolio žmona N. N. buvo jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Apie 17.00 val. namo atėjo N., pasisveikino su svečiais ir nuėjo į parduotuvę. Grįžęs iš parduotuvės jis atsinešė butelį degtinės ir alaus. Jiems virtuvėje vartojant alkoholinius gėrimus, apie 20.00 val. N. jos atžvilgiu tapo labai agresyvus, pradėjo su ja konfliktuoti. Konflikto metu N. atsistojo, priėjo prie jos ir sudavė jai su dešinės ir kairės rankos delnu per veidą. N. jai sudavė ne mažiau nei 5 smūgius į skruostus, kaktą ir ausis, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Jai pridengus veidą rankomis, jis taip pat sudavė kelis smūgius per rankas, kiek tiksliai buvo smūgių, negali pasakyti. Vėliau N. N. pradėjo ją ginti, dėl ko N. nusiramino, o ji iškvietė policijos pareigūnus bei pareigūnai N. sulaikė. Ji nenori, kad jis keliautų į įkalinimo įstaigą, todėl atsisako rašyti pareiškimą. Anksčiau N. prieš ją nesmurtavo. Konflikto metu bute nepilnamečių vaikų nebuvo. Jų bute nėra jokių registruotų ir neregistruotų šaunamųjų ginklų (b. l. 18–20).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 19 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji T. K. parodė, kad skausmą, kurį patyrė įvykio metu 2021 m. liepos 3 d. apie 22.30 val., vertina apie 5 balus. Ji viską atleidžia savo sugyventiniui N. C., jokių pretenzijų jam neturi. Ji atsisako nuo civilinio ieškinio. Ji nori su juo susitaikyti. Nedarė ir nedarys tyrimų dėl sumušimų. Ji nekvietė greitosios medicinos pagalbos ir po įvykio pas medikus nesikreipė, jokių komplikacijų nebuvo (b. l. 23–25).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 7 d. liudytoja apklausta N. N. parodė, kad apie įvykį, kuris įvyko 2021 m. liepos 4 d., tikslaus laiko ji tikrai neatsimena, jai paskambino T. ir pakvietė pas save į svečius. Galimai 15.00 val. ji nuėjo pas ją į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Kai ji atėjo, T. buvo viena namuose. Jos pradėjo gerti alų, buvo tik dviese, o vėliau, tikslaus laiko neatsimena, atėjo T. sugyventinis N. C. N. prie jų prisidėjo, jie pradėjo vartoti alų trise. Po kai kurio laiko tarp T. ir N. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu ji matė, kad N. sudavė 2 kartus T. su savo delnu per veidą. Tada ji pradėjo ginti T. ir N. apsiramino. Ji išėjo, kas vyko toliau, ji nežino (b. l. 35–38).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 24 d. liudytoju apklaustas M. R. parodė, kad 2021 m. liepos 3 d. dirbo kartu su vyr. patruliu A. J., apie 22.38 val. iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras smurtauja prieš savo sugyventinę. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko T. K., kuri paaiškino, kad, sėdint virtuvėje, apie 22.30 val. pas save namuose, jos sugyventinis N. C., būdamas neblaivus ir agresyvus, žodinio konflikto metu, pradėjo ją mušti. Rankomis per veidą, pasak pranešėjos, sudavė apie 5–7 kartus, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Bendraujant su pranešėja buvo pastebėta, kad ji irgi neblaivi, nes jos kalba buvo nerišli ir iš burnos sklido alkoholio kvapas. Į klausimą, ar matė ant pranešėjos veido, kaklo smurto žymių, liudytojas atsakė, kad neprisimena, nes įvykis buvo liepos mėn., o įvykių per savo budėjimą gauna labai daug. Kadangi jis surašė ir užfiksavo, kad buvo padaryti sužalojimai ant veido ir ant kaklo tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, tai prašo tuo vadovautis (b. l. 41–44).

Iš policijos įvykių registro išrašo (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų) matyti, kad 2021 m. liepos 3 d. 22.34 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad namuose pranešėjos (duomenys neskelbtini) amžiaus) vyras N. A. C. (duomenys neskelbtini)amžiaus) yra neblaivus ir keldamas konfliktus mušė ją. Pranešėja žino, kad liks mėlynės, bet GMP atsisako. Mažamečių nėra, Covid neigia. Patikrinus informaciją nustatyta, kad smurtas pasitvirtino. Į policiją kreipėsi T. K. (gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis N. C. (gimęs (duomenys neskelbtini), su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie keturis metus, sėdint prie stalo virtuvėje kelis kartus trenkė jai per galvą, šalinantis nuo sugyventinio, jis ėjo paskui ir dar kelis kartus trenkė per galvą. Konfliktas prasidėjo žodinis, dėl ko pasireiškė smurtas. Ant T. K. kaklo matėsi apibrozdinimai. Bute daugiau nieko nebuvo, paliudyti niekas negali. Nepilnamečių vaikų nebuvo. Abu buvo akivaizdžiai neblaivūs, T. K. nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, buvo smarkiai susijaudinusi, dėl girtumo ir psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti, elgesys buvo neadekvatus. Anksčiau smurto atvejų nebuvo. Turtas neapgadintas, aplinka tvarkinga. Užpildytas trilapis. N. C. sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS. Filmuota „Body 1709“, „Body 1708“ (b. l. 5–9).

Iš 2021 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo matyti, jog T. K. paaiškino, kad jos sugyventinis N. C., būdamas neblaivus ir agresyvus, židinio konflikto metu, pradėjo mušti ją rankomis per veidą (sudavė apie 5–7 kartus), po ko T. K. pajuto fizinį skausmą bei ištino veidas. Vėliau pradėjo jai grasinti susidorojimu. T. K. buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, dėl psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Taip pat užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – patinimas po akimis (skruostikauliuose), įdrėskimas kakle, kraujosruva (mėlynė) po akimis (skruostikauliuose). N. C. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, į klausimus neatsakinėjo, buvo ramus, akivaizdžiai neblaivus, sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (b. l. 12–15).

Iš 2021 m. liepos 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta vaizdo įrašų iš pareigūno kūno kameros apžiūra. Apžiūros metu, be kita ko, nustatyta, kad pranešėja (T. K.) aiškino pareigūnams, kad jai skaudėjo, sugyventinis paleidžia į darbą savo rankas, čia jau ne pirmas kartas. Vyras neigia mušęs savo sugyventinę T. K. (b. l. 57–60).

Iš 2021 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta skambučio garso įrašo, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad pranešėja T. K. kreipėsi nurodydama, kad sugyventinis N. C. paleido rankas, jo nesustabdysi, nurodė, kad ją mušė, bus mėlynės, greitoji medicinos pagalba nereikalinga (b. l. 64–67).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 kvito rodmenų matyti, kad 2021 m. liepos 3 d. 23.35 val. N. C. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,71 promilės (b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo N. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios T. K. parodymai, liudytojų N. N. ir M. R. parodymai, policijos įvykių registro išrašas, apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo N. C. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2021 m. liepos 3 d. apie 22.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,71 promilių neblaivumas), žodinio konflikto su sugyventine T. K. metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė delnu nukentėjusiajai T. K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai T. K. sukėlė fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 122–128), nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 130).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę N. C., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita vertus, teismas vertina, jog kaltinamojo N. C. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį N. C. – išsiskyręs, pensininkas, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 5 kartus, beveik visos baudos sumokėtos (b. l. 111–114), teistas 1 kartą Lietuvos Respublikoje ir 1 kartą Vokietijoje (b. l. 115–120), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam N. C. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str. 2 d.), kartu paskiriant draudimą, kuris padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio (BK 48 str. 5 d. 4 p.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam N. C. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pažymėtina, jog kaltinamasis N. C. padarė nusikaltimą prieš šeimos narį, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, todėl tikslinga jam skirti ir BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė, kuri savo esme yra susijusi su siekiu koreguoti kaltinamojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, taip pat padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas N. C. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. liepos 3 d. 23.10 val. iki 2021 m. liepos 5 d. 10.48 val. (dvi dienos) išbūtas laikas (b. l. 74, 103), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas, prisegtas prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės dalies, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. C. paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti N. C. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti N. C. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas nuo 2021 m. liepos 3 d. 23.10 val. iki 2021 m. liepos 5 d. 10.48 val., jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, N. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

N. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės dalies, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti N. C., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti N. C., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.