Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, kuriuo V. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams; V. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. nubaustas 20 (dvidešimties) litų bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos, skirta V. Š. galutinė nuobauda - 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams; taip pat tuo pačiu nutarimu S. O. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nubaustas už tai, kad 2013-01-21 apie 12.17 val., Ukmergės g. 296, Vilniuje, vairavo automobilį BMW 528, v/n (duomenys neskelbtini) neblaivus (jo organizme surasta 1.16 promilės alkoholio), be to Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnams, nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei transporto priemonės registravimo liudijimo. Šiais veiksmais V. Š. pažeidė LR Kelių eismo taisyklių 14, 16 p. reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.

Atsiliepimo į apeliacinius skundus negauta.

V. Š. apeliacinis skundas netenkinamas, S. O. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. Š. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Apeliantas pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 7 d., padarymo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio pažeidimo nepasisako. Tačiau V. Š. neigia vairavęs automobilį neblaivus ir nurodo, kad alkoholio išgėrė stovinčio automobilio salone. Vis tik tokią apelianto poziciją aukštesnės instancijos teismas vertintina, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekį išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą ir kas prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pripažindamas apeliantą kaltu pagal LR ATPK 126 str. 1 d. pagrįstai rėmėsi administracinio pažeidimo protokolu, liudytojų policijos pareigūnų R. T., A. S. bei liudytojo S. O. pirminiais parodymais, alkotesterio parodymais, kitais rašytiniais įrodymais. Iš 2013-01-21 R. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog į degalinę „Algauta“ atvažiavo automobilis BMW v/n (duomenys neskelbtini) įsipylė kuro, tačiau vairuotojas neturėjo kuo užsimokėti, be to, vairuotojas visiškai girtas. Policijos pareigūnams atvykus į nurodytą vietą, minėtame automobilyje, už automobilio vairo sėdėjo V. Š., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Be to, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, vairavimo faktą matė degalinės darbuotojas. Apklausti policijos pareigūnai pirmos instancijos teisme nurodė, kad buvo gautas iškvietimas apie galimai neblaivų vairuotoją degalinėje. Pasak pareigūnų, atvykus į degalinę V. Š. rastas neblaivus, o degalinės darbuotojas ir automobilyje buvęs asmuo patvirtino, kad būtent V. Š. atvažiavo į degalinę. Be to, iš liudytojo policijos pareigūno R. T. parodymų matyti, kad ir pats V. Š. pripažino faktą, kad vairavo. Nors apeliantas teigia, jog teismas vertindamas pareigūnų parodymus, neatsižvelgė į tai, kad šie asmenys įvykio aplinkybių gerai neatsimena, nuolat painiojasi, tačiau priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi pareigūnų R. T. ir A. S. parodymais, kadangi jie atitinka kitais surinktais ir ištirtais įrodymais (tarnybiniame pranešime, liudytojo S. O. paaiškinime užfiksuota informacija) nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą, todėl abejoti šių parodymų patikimumu ir jais nesiremti nebuvo pagrindo. Priešingai, apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių prieštaringi liudytojo S. O. parodymai. Iš 2013-01-21 S. O. paaiškinimo matyti, kad į degalinę atvažiavo automobilis BMW v/n (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo pusės išlipęs žmogus paprašė užpilti dujų, o užpilus, atsisakė susimokėti. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Be to byloje nustatyta, kad apie įvykį policijai pranešė būtent S. O.. Nors teisme liudytojas S. O. iš esmės pakeitė parodymus apelianto naudai, tačiau jo parodymai pirminiame paaiškinime sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, bei kas paneigia apelianto keliamą versiją, kad jis automobilio išgėręs nevairavo, o alkoholio išgėrė jau būdamas degalinėje. Vis tik tokia keliama apelianto versija visiškai neįtikinama ir apeliacinės instancijos teismo vertinama kritiškai. Mažai tikėtina, jog atvažiavus blaiviam ir kilus problemai, asmuo pradės gerti, juolab žinant, kad yra iškviesta policija. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių jog V. Š. į degalinę atvažiavo jau būdamas neblaivus. Tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė ir nevertino liudytojų M. A., L. D., M. C. parodymų, nepaneigia pažeidėjo V. Š. kaltės. L. D., M. C. parodymai nėra esminiai. Tuo tarpu N. A. yra apelianto draugas ir duodamas palankius V. Š. parodymus yra suinteresuotas jam padėti. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėtas liudytojas atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad vairavo būtent V. Š..

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad V. Š. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 1 d., yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Skundžiamu nutarimu liudytojui S. O. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. už melagingų parodymų davimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas netinkamai interpretavo ATPK normų taikymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimas minėtam liudytojui šiuo atveju prilygintinas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui t.y. ja, kaip ir protokolu, įforminami administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo rezultatai, tyrimo stadija baigiama ir pradedama bylos nagrinėjimo stadija. Įstatymai, reglamentuojantys administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, nenumato procesinių dokumentų, kuriais baigiama pažeidimo tyrimo stadija ir pradedama nagrinėjimo stadija, apskundimo galimybės. Protokole ar teismo nutartyje asmeniui pareikšto kaltinimo pagrįstumas, t. y. tai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar atsakomybėn traukiamas asmuo kaltas jo padarymu, kitos reikšmingos aplinkybės, įvertinamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, priimant nutarimą byloje. Traukiamam atsakomybėn asmeniui nesutinkant su nutarimu, įstatymuose numatyta teisė jį apskųsti. ATPK 302² str. numato apylinkės teismų nutarimų ir nutarčių, priimtų nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apskundimą apeliacine tvarka, tačiau ATPK nenumatyta galimybė apeliacine tvarka skųsti teismo nutarimų, kuriais pats teismas iškelia administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl darytina išvada, kad teismo nutarimo dalis, kurią skundžia S. O. apeliacine tvarka neskundžiama, todėl S. O. apeliacinis skundas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo jam už melagingų parodymų davimą šioje byloje nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti S. O. apeliacinį skundą nenagrinėtiną.

Nutartis neskundžiama.