Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarimas

2020-03-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-509-1040/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
A15.-509-1040/2020
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00033-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Inga Vaišvilienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
K. P.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-509-1040/2020Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00033-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 16.9.11 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 9 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė,sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K.,suinteresuotam asmeniui K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,47 promilės neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. K. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, prašė nekonfiskuoti automobilio, kuris priklauso jo kaimynui, ir išdėstyti paskirtą baudą dalimis. Jis paaiškino, kad niekada neturėjo teisės vairuoti automobilio. Jį 13 metų išmokė vairuoti senelis, vairuotojo teisių niekada neturėjo. Išgėręs buvo iš vakaro, neišsimiegojo, važiavo ryte į darbą, pasiskolinęs automobilį iš kaimyno. Paaiškino, kad turi mažametį vaiką, dirba, jo atlyginimas siekia apie 700 Eur, anksčiau teismo paskirtą baudą moka dalimis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo K. P. paaiškino, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. Paskolino jį kaimynui G. K., nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, nes yra matęs, jog jis važinėja automobiliu, motoroleriu, dėl to nekilo minčių, kad to daryti negali. Be to, jis nepastebėjo jokių požymių, jog kaimynas buvo apsvaigęs ar vartojęs alkoholį, gal po to su kolegomis pavartojo, jam apie tai nėra žinoma. Prašo nekonfiskuoti jo transporto priemonės, nes ji labai reikalinga, lanko 90 metų amžiaus motiną, gyvenančią vienkiemyje. Dabar jau žino, kad G. K. neturi teisės vairuoti, nėra pastebėjęs, kad kaimynas piktnaudžiauja alkoholio, juolab, kad pastarasis važinėja į darbą į Vilnių.

Motyvuojamoji dalis

G. K. kaltę padarius administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo (b. l. 1-2), įrodo byloje esanti rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad 2020 m. vasario 20 d., 07 val. 46 min., Ukmergės r., kelyje Nr. 115 Ukmergė-Molėtai 5-ajame kilometre G. K. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,47 promilių neblaivumas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, pažeidimas padarytas pakartotinai. G. K. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, taip pat parodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jo kaimynui, kurį pasiskolino, tačiau jam nesakė, kad neturi teisių. Nurodė, kad iš vakaro vartojo daug alkoholio, o 6 val. ryto atsikėlęs išgėrė 1 L sidro ir su bendradarbiais važiavo į darbą (b. l. 1-2); tarnybinis pranešimas, iš kurio nustatyta, kad 2020 m. vasario 20 d., apie 07 val. 45 min., patruliuojant, vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę, kelyje Ukmergė-Molėtai 5-ajame kilometre buvo sustabdytas patikrinimui automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Priėjus prie automobilio ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis atsakė, kad neturi, vėliau paaiškėjo, kad niekada ir neturėjo. Minėtą automobilį vairavo G. K., kuriam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0690, patikros Nr. 1172949 buvo nustatytas 1,47 promilių neblaivumas (b. l. 6); sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio nustatyta, kad G. K. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, kadangi jam nustatytas 1,47 promilės neblaivumas (b. l. 4); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, iš kurio nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Kauno g. 49a, Ukmergė (b. l. 5); alkoholio kiekio matuoklio fotonuotrauka, iš kurios nustatyta, kad G. K. 2020 m. vasario 20 d. nustatytas 1,47 promilės neblaivumas (b. l. 6).

G. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis padarė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto pažeidimą ir traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 1-2).

KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. <...>. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti ir (ar) esant neblaiviam, įtvirtinta ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Pagal ANK 427 straipsnio 1 d. transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 eurų iki 1 500 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1 200 eurų iki 2 000 eurų.

Iš administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad G. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1 200 eurų bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 10). Vadovaujantis ANK 40 straipsniu, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. K. metų laikotarpyje pakartotinai būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,47 promilės neblaivumas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sprendžia, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo, dėl jo gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą (tiesioginė tyčia), į tai, kad administracine tvarka praeityje jis baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 10-11). Siekiant nubausti ir pasiekti auklėjimo bei prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, pažeidėjui G. K. skirtina sankcijoje už administracinį nusižengimą numatyta nuobauda - bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į paskirtinos baudos dydį ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. K. teisme aiškinamas aplinkybes apie jo turtinę padėtį, išlaikytinius, G. K., jo paties žodiniu prašymu, paskirtinos administracinės baudos sumokėjimas skirtinas 10 (dešimties) mėnesių laikotarpyje (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Atsižvelgiant į tai, G. K. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trejiems metams.

ANK 427 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nepaisant to, šio straipsnio antros dalies nuostatos turi būti taikomos taip pat atsižvelgiant ir į kitas ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, jog konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Tokiu būdu siekiama tinkamai užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir neliečiamumą. Vis dėlto, ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatose yra numatytos šios taisyklės išimtys – įtvirtinta, jog už tam tikrus ANK pažeidimus, tame tarpe ir numatytąjį ANK 427 straipsnio 1 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Tačiau tai gali būti padaryta tik jeigu nustatomos tam tikros sąlygos: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų. Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmajame punkte nustatytų sąlygų egzistavimas – ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų transporto priemonės konfiskavimui, t. y. iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš Kelių transporto priemonių registro, nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne administracinį pažeidimą padariusiam asmeniui (b. l. 12-13). Byloje nenustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos – transporto priemonės, kuria naudodamasis G. K. padarė nusižengimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, teismas

nutaria:

G. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400,00 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 2 dalimi, G. K. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (draudimą įgyti šią teisę) 3 (trejiems) metams.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpyje, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 4 dalimi, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Kauno g. 49A, Ukmergė, grąžinti asmeniui, pateikusiam automobilio nuosavybės dokumentus.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda nustatytomis dalimis turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20111015390 ir įmokos kodą – 1001, baudą sumokant ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.

Teisėja Inga Vaišvilienė