Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2007-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-174-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2007-11-15
Bylos Nr.
1A-404-174-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
G. K.
Kategorijos

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Edmundas Žukauskas Baudž. byla Nr. 1A–404-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija1.2.4.5, 2.1.6.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2007 m. lapkričio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Jolantai Šiaučiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,gynėjui Petrui Maceniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-09-05 nuosprendžio, kuriuo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d. ir nuteista šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme ir išaiškinta, kad per paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį be teismo ar be bausmę vykdančios institucijos žinios ji negali keisti gyvenamosios vietos.

Priteista iš G. K. Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos 827,50 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteista už tai, kad ji 2006 m. lapkričio 4 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, konflikto su J. A. B. metu pastarąją pastūmė ir pargriovė, dėl to J.A. B. lūžo kairės rankos dilbio kaulai (riešo atviras lūžis riešo gale). Taip jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad šio nusikaltimo ji nepadarė. Ji neturėjo tyčios sužaloti J.A. B., tyčinių veiksmų neatliko. Nukentėjusioji jai trukdė praeiti. Be to, nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra labai skirtingi, prieštaraujantys vieni kitiems. Nukentėjusiosios sužalojimas laikytinas nelaimingu atsitikimu, nes pati nukentėjusioji elgėsi neatsargiai. Baudžiamoji byla išnagrinėta nedalyvaujant svarbiausiems liudytojams, kurie galėjo matyti sužalojimo momentą.

Atsikirtime į apeliacinį skundą Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Eduardas Builisovas prašo nuteistosios G. K. apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras atsikirtime iš esmės pakartoja apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo argumentus ir teigia, kad G. K. apeliacinis skundas nepagrįstas.

Nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai G. K. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 138 str. 1 d.

Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusiosios J.A. B. parodymai yra prieštaringi ar nenuoseklūs, nepagrįsti. Apylinkės teismas nuosprendyje detaliai išanalizavo nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nuosprendyje aptarti galimi prieštaravimai, nurodytos tokių nesutapimų priežastys bei iš to darytinos loginės išvados. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti nukentėjusiosios parodymų, todėl visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad įvykio dieną nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų buvo susijaudinusi, pasimetusi, todėl nurodė, kad ranka jai lūžo nuo kaltinamosios spyrio. Ji parodė, kad įspyrus jai į ranką pajuto kairėje rankoje skausmą. Iš rankos pradėjo bėgti kraujas. Suprato, kad ranka lūžo (b. l. 17-18). Nukentėjusioji būtent dėl patirto streso galėjo klaidingai suprasti ir neišsamiai paaiškinti įvykio aplinkybes, detaliai nurodyti įvykio seką bei kitas aplinkybes. Todėl akivaizdu, kad konflikto metu nukentėjusioji patyrė stresą (tiek psichologinį, tiek fizinį). Nukentėjusioji nurodė, kad ji suprato, jog po spyrio lūžo ranka. Tačiau byloje nustatyta ir kita aplinkybė, kad ji pargriuvo ant žemės. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantė.

Kaip matyti iš vėlesnių nukentėjusiosios parodymų, ji nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes, paaiškindama, kad ją pastūmė G. K., dėl ko ji pargriuvo ant žemės, stiprų kairės rankos skausmą pajuto bei pamatė bėgantį kraują gulėdama ant žemės (b. l. 19-20, 36-37). Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 86-87).

Teisėjų kolegija tiki nukentėjusiosios parodymais, nes nukentėjusiosios J.A. B. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Iš specialisto išvados matyti, kad J.A. B. traumą galėjo patirti griūdama ir kaire ranka remdamasi. J.A. B. griuvimas galėjo būti sąlygotas kito asmens poveikio (b. l. 9).

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad nukentėjusioji elgėsi neatsargiai ir dėl to susižalojo. Tokios apeliantės versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, todėl atmestina. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad nukentėjusioji nugriuvo dėl nuteistosios veiksmų, to ji ir pati neneigia. Teisiamojo posėdžio metu G. K. nurodė, kad nukentėjusiąją nuo savęs nustūmė. Po to ji padėjo jai atsikelti, iš rankos bėgo kraujas, lūžimo nematė (b. l. 86). Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad paėmė jai už pečių ir ją patraukė sau iš kelio (b. l. 34). Apylinkės teismas teisingai įvertino G. K. veiksmus ir pripažino, kad jos veiksmai yra tyčiniai, o jos veika padaryta netiesiogine tyčia. Neteisioginė tyčia pasireiškia asmens gebėjimu suprasti savo veikos pavojingą pobūdį ir numatyti galimas veikos pasekmes, tačiau nors šių pasekmių ir nenori, bet sąmoningai leidžia joms atsirasti. Nuosprendyje teisingai nurodyta, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, kieme tuo metu buvo slidu, be to, dėl šių moterų amžiaus skirtumo akivaizdus nuteistosios jėgos pranašumas. G. K. turėjo suprasti ir suprato, kad pastumdama nukentėjusiąją ją pargriaus arba gali pargriauti, turėjo numatyti ir numatė, kad pargriaudama nukentėjusiąją gali ją sužaloti, ir nors nenorėjo sužaloti, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Apylinkės teismas tinkamai nuosprendyje išaiškino netiesioginės tyčios turinį, teisingai nurodė, kad G. K. veikė netiesiogine tyčia, todėl teisėjų kolegija tokią išvadą laiko pagrįsta.

Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad byla išnagrinėta nedalyvaujant svarbiems liudytojams. Nuteistoji nenurodė, kokie liudytojai yra svarbūs. Teisiamojo posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl liudytojų apklausos teisme (b. l. 88). Tačiau, kaip matyti iš liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, parodymų, jie nenurodė jokių aplinkybių, kurios keltų abejones ar prieštarautų apkaltinamajame nuosprendyje padarytoms išvadoms. Todėl toks apeliantės argumentas atmestinas. Kolegijos nuomone, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir neapklausęs neatvykusių liudytojų, nes pati nuteistoji neginčija, jog pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko jai ir buvo padaryti minėti sužalojimai. Ji niekada neteigė, kad gynėsi nuo nukentėjusiosios prieš ją pavartoto smurto, nes to ir nebuvo. O nuteistosios padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d., nes padaryti veiksmai ir dėl to kilusios pasekmės atitinka šio straipsnio dispoziciją.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistosios G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisKolegijos teisėjai Eduardas MaškevičiusVioleta Miliuvienė