Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui – Jiezno vaikų globos namams, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas su ieškiniu sutiko, teismo posėdžio metu pripažino, kad dukra negali rūpintis nes su ja nebendrauja, neturi galimybių ja rūpintis, vaikas jam yra visiškai nepažįstamas. Bendravo su J. M. labai trumpą laiką ir vėliau gimė dukra. J. M. nepažinojo, kaip žmogaus, K. K. matė du kartus, paskutinį kartą, kai jai buvo 1,5 metų. Nėra su dukra jokio ryšio. Sutinka dėl išlaikymo priteisimo, jeigu nėra galimybių jo sumažinti, prašo spręsti teismo nuožiūra. Jis pajamų jokių negauna, pragyvena iš šeimos pagalbos. Pats nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, paskutinį kartą joje buvo registruotas praeitą vasarą, jam buvo teikiami darbo pasiūlymai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas A. K. yra nepilnametės K. K. tėvas (b.l. 9). 2014-11-23 mirė K. K. motina J. M. (b.l. 8). Motinai mirus laikina K. K. globėja 2014-12-18 buvo paskirta A. M. M. (b.l. 11), kuri dėl suprastėjusios sveikatos būklės buvo atleista nuo globėjos pareigų ir K. K. laikinu globėju 2015-11-02 buvo paskirta G. K. (b.l. 15-16). A. K. savo dukra K. K. nesirūpino ilgą laiką, paskutinį kartą ją matė, kai jai buvo vieni metai (b.l. 12-14, 18-29). 2014-12-12 K. K. laikinu globėju buvo paskirti Jiezno vaikų globos namai (b.l. 18). Atsakovas A. K. sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnametės dukros K. K. atžvilgiu (b.l. 103).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Nepilnamečių vaikų teises įgyvendina jų tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.163 straipsnio 1 dalis), todėl tėvų valdžia turi būti orientuota ir į vaiko teisių įgyvendinimą. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, juos išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visa tai sudaro tėvų valdžios turinį, numatytą CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, tačiau būtent tokių gyvenimo sąlygų atsakovas K. K. nesuteikia nuo jos gimimo, niekada ja nesirūpino, paskutinį kartą ją matė kai jai buvo vieni metai. Atsakovas neaugina dukros, nerodo pastangų rūpintis mergaite, ja nesidomi.

Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas ar nesirūpinama vaikais. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu ir 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje surinktų įrodymų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovas vengia atlikti pareigą dukrai K. K., jos neaugino nuo jos gimimo, nesidomi jos augimu, sveikata, jos nelanko, nedalyvauja jos auklėjime, neišlaiko, nenori ja rūpintis, nėra galimybių tikėtis, kad padėtis keistųsi ar gali pasikeisti teigiama linkme. Atsakovas A. K. pripažino jam pareikštą ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, išlaikymo dukrai priteisimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl atsakovo kaltės neįgyvendinama tėvų valdžia ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad dukra būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Todėl ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tenkintinas visiškai ir A. K. tėvo valdžia dukros K. K. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, atsakovui A. K. sustabdomos asmeninės (teisė gyventi su dukra, reikalauti ją grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti auklėjant, iš dalies bendrauti su ja) ir turtinės (paveldėti dukros turtą pagal įstatymą, teisės būti jos išlaikomam jai suaugus ir kt.) teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovui A. K. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas dukros K. K. atžvilgiu gali būti panaikinamas, jeigu jis įrodys, kad pakeitė savo elgesį, gyvenimo būdą ir nori bei gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovui tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 punktas).

Neterminuotai apribojus tėvų valdžią K. K. atžvilgiu, būtina be tėvų globos likusiam vaikui skirti nuolatinę globą bei nustatyti, kur jis gyvens. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Motinai mirus laikina K. K. globėja 2014-12-18 buvo paskirta A. M. M. (b.l. 11), kuri dėl suprastėjusios sveikatos būklės buvo atleista nuo globėjos pareigų ir K. K. laikinu globėju 2015-11-02 buvo paskirta G. K. (b.l. 15-16), kuri nurodė, jog nuo rugsėjo 1 d. planuoja studijuoti Vilniuje ir negalės būti K. K. globėja. Atsižvelgiant į tai, kad nėra artimų giminaičių, kurie galėtų būti K. K. globėjais, ji turi būti apgyvendinta Jiezno vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kurie sutinka būti K. K. globėjais (b.l. 7). Jiezno vaikų globos namuose mergaitei bus sudarytos tinkamos buities, gyvenimo sąlygos, todėl K. K. nustatytina nuolatinė globa, jos globėju paskiriant Jiezno Vaikų globos namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatant jos gyvenamąją vietą Jiezno Vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (CK 3.251 straipsnis, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 3 punktas, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.261 straipsnis, 3.263 straipsnis, 3.264 straipsnis, 3.265 straipsnio 3 punktas).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus lieka ir apribojus tėvų valdžią. Atsakovas A. K. nurodė, kad nedirba, prašė mažinti priteisiamo išlaikymo dydį. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Civilinės bylos nagrinėjimo momentu minimali mėnesinė alga yra 380,00 Eur, tačiau kaip matyti iš ieškovo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo, K. K. išlaikymui prašoma priteisti 150,00 Eur mėnesinę išlaikymo sumą. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.)), taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nurodytas objektyvias aplinkybes, gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius K. K., gim. (duomenys neskelbtini), poreikius. Pažymėtina, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, jokių duomenų, patvirtinančių, kad turi sveikatos problemų ir negali dirbti – nepateikė. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovo prašymas ir iš atsakovo A. K. dukros K. K. išlaikymui priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-07-21) iki jos pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad K. K. išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos Jiezno Vaikų globos namai, adresu (duomenys neskelbtini), (CK 3.275, 3.245 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 95,00 Eur Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo (41,00 Eur) ir išlaikymo (54,00 Eur) (CPK 93 straipsnis) ir 11,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukros K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2016-07-21 iki jos pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad K. K. išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos Jiezno Vaikų globos namai, adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti nuolatinę globą K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), jos globėju paskiriant Jiezno Vaikų globos namus, adresu (duomenys neskelbtini).

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti Jiezno Vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini).

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoju ir jos turto administratoriumi paskirti Jiezno Vaikų globos namus, adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 95,00 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio bei 11,99 Eur (vienuolika eurų 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.