Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko, Donato Jatužio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį areštu 75 paroms.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki arešto 50 parų bausmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 15 dienų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. C. buvo nuteistas už tai, kad 2024 m. liepos 9 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), prie alaus baro esančioje pavėsinėje, tyčia medine beisbolo lazda sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius A. A. į nugarą, taip nukentėjusiajam A. A. padarydamas krūtinės ląstos ir juosmens minkštųjų audinių sumušimą, antrojo juosmeninio slankstelio kairės skersinės ataugos lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. C. prašo jam sušvelninti paskirtą bausmę, kadangi ji yra per griežta. Su šiuo reikalavimu teisėjų kolegija nesutinka.

5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-391/2013).

6. Už nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. C. už šį nusikaltimą paskyrė ne pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, o areštą, kurio dydį nustatė artimą maksimaliam. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. C. bausmę, atsižvelgė ir įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau daug kartų teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (nesunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimus) bei kitas veikas, turi neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paskutinį kartą buvo paleistas 2023 m. birželio 6 d.), taip pat baustas administracine tvarka. Taip pat teismas įvertino dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi bei atlygino žalą), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas). Pažymėtina, kad anksčiau M. C. paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, kuris jam buvo paskirtas iš esmės visais nuosprendžiais (kurių jam buvo priimta net 8), nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų. Nors nuteistasis M. C. dirba, visgi anksčiau aptarti jį apibūdinantys bylos duomenys leidžia jį charakterizuoti neigiamai, rodo, kad jis iš ankstesnio teistumo teigiamų išvadų nedaro, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam M. C. paskiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą 75 paroms. Kadangi pirmosios instancijos teismas šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. C. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskirtas bausmes subendrino pagal BK 64 straipsnio 3 dalį. Tokie apelianto teiginiai atmetami.

8. Aiškinant BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismų praktikoje yra nurodyta, kad atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, naujos nusikalstamos veikos padarymas lygtinio paleidimo laikotarpiu sukelia nuteistajam teisinių pasekmių, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014, 2K-47-628/2014, 2K-56-495/2022, 2K-51-387/2024).

9. Nagrinėjamu atveju, kaip tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundžiamame nuosprendyje, M. C. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, buvo paskirta laisvės atėmimo 2 metams 11 mėnesių bausmė, kurios pabaiga – 2024 m. liepos 18 d. M. C. 2023 m. birželio 6 d. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 1 metų 1 mėnesio 12 dienų, o 2024 m. liepos 18 d. jis buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Taigi, naują nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, M. C. padarė 2024 m. liepos 9 d., kai jam iki jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pabaigos buvo likusios 9 dienos. Priešingai nuteistojo įsitikinimui, tai tik dar kartą parodo, kad jis nesugeba teigiamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laiką bei nedaryti jokių teisės pažeidimų, o ypač – nusikalstamų veikų. Todėl, nepaisant to, kad M. C. iki lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pabaigos buvo likusios 9 dienos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam pagal BK 138 straipsnio paskirtą bausmę subendrino su jam ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir jo likusia neatlikta bausme. Pastebėtina, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi nėra visiškai aiški, tačiau iš nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 64 straipsnio 3 dalies reikalavimų, prie griežtesnės M. C. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, paskirtos ir jo likusios neatliktos bausmės, t. y. laisvės atėmimo 1 metams 1 mėnesiui 12 dienų, pridėjo dalį jam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos arešto bausmės ir paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams 15 dienų. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė bei laikėsi teismų praktikos. Beje, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes teismas parinko jam palankesnį bausmių subendrinimo būdą – bausmes ne visiškai, o iš dalies sudėjo. Taip pat pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl prie nuteistajam paskirtos ir jo likusios neatliktos griežtesnės laisvės atėmimo 1 metams 1 mėnesiui 12 dienų bausmės pridėjo didesnę dalį jam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės. Tai nulėmė anksčiau jau aptarti nuteistąjį neigiamai apibūdinantys bylos duomenys. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka. Dar labiau mažinti nuteistajam paskirtą bausmę pagrindo nėra.

10. Teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro tiek vertindama prieš tai jau aptartus nuteistąjį M. C. neigiamai apibūdinančius bylos duomenis, tiek tai, kad jam dviem paskutiniais nuosprendžiais buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bei taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau jis vis nusikalsdavo. Šįkart tikėtis, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, daugiau nenusikals, ir kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo arba atlikus tik jos dalį, pakankamo pagrindo nėra.

11. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam M. C. bausmės rūšį ir dydį, subendrindamas jam paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino jo nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo švelninti nuteistojo M. C. teisinę padėtį.

12. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad M. C. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 183,33 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese buvo būtinas. Bylos duomenimis, nuteistasis nors ir dirba, tačiau byloje nėra duomenų apie jo sukauptas pajamas ar turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. C. apeliacinį skundą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo iš nuteistojo išieškoti 183,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.