- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 1S-257-518/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00008-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- E. Z.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. Z. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 19 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad A. K., A. O., A. R. ir E. P. atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) 2-o sektoriaus 1-ame lokaliniame sektoriuje (toliau – Pataisos namų), dėl savanaudiškų paskatų, pripažįstant kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles (toliau – kriminalinės subkultūros taisyklės) bei jų laikantis, siekiant tarp bausmę atliekančių nuteistųjų įgyti didelę įtaką bei užsitikrinti nuteistųjų lyderių poziciją, taip pat disponuoti nusikalstamu būdu gautomis piniginėmis lėšomis, iš anksto susitarus bendrai daryti labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus (neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tikslu jas realizuoti nuteistiesiems, prievartauti iš nuteistųjų turtą, žaloti nuteistuosius), nuo 2011 metų pavasario iki 2012 metų pavasario (duomenys neskelbtini) 2-ąjame sektoriuje organizavus (įkūrus) nusikalstamą susivienijimą, įtraukus į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą nuteistuosius A. Z., R. P., A. K., S. D., A. L., R. G., R. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), D. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), V. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), D. V., T. M., E. Ž., A. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), D. R. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), M. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. G. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), G. Ž., A. G., D. R., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąjį specialistą E. B., ir jį - E. Z., suburiant juos bendrai nusikalstamai veiklai, nustatant vidinės tvarkos taisykles, galiojančias tiek nusikalstamo susivienijimo dalyviams, tiek ir kitiems Pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nustatant nusikalstamos veiklos kryptis, susivienijimo struktūrą, paskirstant nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis ir nuo įkūrimo iki 2017 metų vidurio A. K., A. O. ir A. R., nuo 2015 metų balandžio - ir A. Z., o nuo 2016 m. lapkričio ir R. P., vadovavus nusikalstamam susivienijimui, E. Z. nuo įkūrimo dėl savanaudiškų paskatų, pripažindamas kriminalinės subkultūros taisykles bei jų laikydamasis, siekdamas tarp bausmę atliekančių nuteistųjų įgyti didelę įtaką bei užsitikrinti nusikalstamo susivienijimo vadovų palankumą, geresnes bausmės atlikimo sąlygas, tapo šio susivienijimo dalyviu ir iki 2012 metų gruodžio dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. E. Z., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su bendrininkais periodiškai dalyvavo Pataisos namuose nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių bei kitų nuteistųjų pasitarimuose, kurių metu nusikalstamo susivienijimo organizatoriai ir dalyviai, propaguodami Pataisos namuose kriminalinės subkultūros taisykles ir jų laikydamiesi, sprendė pagrindinius Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų klausimus, taip pat vykdė nusikalstamo susivienijimo vadovų jam paskirtus vaidmenis ir užduotis, kurių tikslas buvo užtikrinti saugią nusikalstamo susivienijimo veiklą: siekiant užtikrinti susivienijimo vadovų pozicijų išsaugojimą ir susivienijimo tikslų pasiekimą, nuteistųjų kontrolę, saugią susivienijimo dalyvių veiklą, nuolatos palaikė kriminalinės subkultūros taisyklių laikymosi drausmę, baugino šių taisyklių nesilaikančius ar dėl įtakos konkuruojančius nuteistuosius ir taikė fizines bausmes nuteistiesiems. E. Z., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas savo ir nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių naudai, pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstruodamas ir stiprindamas Pataisos namų nuteistųjų lyderių pozicijų išsaugojimą ir nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą bei siekdamas pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę, padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, tai yra dėl savanaudiškų paskatų padarė bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai.
2. E. Z. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. K., A. O., A. R., E. P., S. D., A. L., D. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), R. G., D. V., T. M., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų - pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstruodamas ir stiprindamas savo bei nusikalstamo susivienijimo vadovų kaip (duomenys neskelbtini) 2-ojo sektoriaus (toliau – Pataisos namų) nuteistųjų lyderių poziciją bei siekdamas pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovų paskirtas užduotis, padarė bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, o būtent: 2012 m. gegužės mėnesį, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 17 d., A. K., A. O., A. R. ir E. P., turėdami tikslą susidoroti su dėl įtakos Pataisos namuose konkuruojančiais V. G. ir D. B., suplanavo sutrikdyti sveikatą Pataisos namų 1-ojo lokalinio sektoriaus 1-ojo būrio 4-os brigados patalpose gyvenantiems, A. K., A. O., A. R. bei jų vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo dalyvių autoriteto nepaisantiems ir dėl įtakos Pataisos namų nuteistiesiems konkuruojantiems V. G. ir D. B.. Tuo tikslu 2012 metų gegužės mėnesį, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 17 d., 2-ojo būrio 1-os brigados patalpose A. K. surengė pasitarimą, kuriame taip pat dalyvavo A. O., E. P., A. L., A. R., R. G., D. P., S. D., D. V., T. M., E. Z., E. Ž. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Pasitarimo dalyviams A. K., pritariant A. O., A. R. ir E. P., nurodė artimiausiu metu stipriai sumušti V. G. bei D. B., kad šie nebegrįžtų gyventi į 1-ojo būrio 4-os brigados patalpas. Tuo tikslu E. P. ir A. R., būdami 1-osios ir 2-osios brigadų vyresniaisiais, nurodė bendrininkams pasigaminti ir brigadų patalpose laikyti fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius, kurie vėliau buvo panaudoti užpuolimo metu. 2012 m. gegužės 17 d. apie 14-15 val. A. K. gavus duomenų, jog V. G. savo brigadoje yra vienas, bei skubiai sušaukus Pataisos namų 2-ojo būrio 1-os brigados patalpose susirinkimą, susirinko jis – E. Z., A. K., E. P., A. L., A. O., A. R., R. G., D. P., S. D., D. V., T. M., E. Ž. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. A. K. susirinkimo metu, pasinaudodamas tuo, jog D. B. nebuvo 1-ojo būrio 4-os brigados patalpose, nurodė bendrininkams nedelsiant stipriai sužaloti V. G., taip pat nurodė užtikrinti, kad užpuolimo metu niekas negalėtų patekti į 1-ojo būrio 4-os brigados patalpas. Vykdydami A. K. nurodymą ir veikdami pagal planą E. Z., A. L., R. G., S. D., D. V., T. M., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, apsiginklavę 2-ojo būrio 1-oje brigadoje laikytais metaliniais strypais bei duriančiai - pjaunančiu įrankiu, perlipę per 2-ojo būrio 1-os brigados langą į kiemą, nubėgo į 1-ojo būrio 4-os brigados patalpas, kai tuo metu, siekdami užsitikrinti sau alibi bei stebėti aplinką, A. K., E. P. ir D. P. išėjo į lauką, o A. R. liko 2-ojo būrio patalpose. E. Z., A. L., R. G., S. D., D. V., T. M., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, įsiveržę į 1-ojo būrio 4-os brigados patalpas, užpuolė lovoje gulintį V. G., atimdami jam galimybę apsiginti ar aktyviai pasipriešinti, t. y. bejėgiškos būklės, mušdami rankomis, kojomis, metaliniais strypais, o D. V. dar ir smūgiuodamas duriančiai – pjaunančiu įrankiu, sudavė daugybinius smūgius V. G. į galvą, kūną ir galūnes: ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais padarė dešinės plaštakos II-o piršto 1-os falangos, atvirą kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos, kairio alkūnkaulio distalinės dalies skeveldrinį, dešinio blauzdikaulio skeveldrinius lūžius, taip pat vienuolika trauminių poveikių padarė durtines-pjautines žaizdas kairiajame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame žaste, blauzdose, taip pat ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarė muštines žaizdas galvoje, minkštųjų audinių kraujosruvą viršugalvyje, taip pat nenustatytu skaičiumi trauminių poveikių padarė odos nubrozdinimus rankose ir kojose, tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajam dideles fizines ir dvasines kančias, padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu jis - nusikalstamo susivienijimo dalyvis E. Z., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. K., A. O., A. R., E. P., A. L., S. D., D. P., R. G., D. V., T. M., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, kankinant ir itin žiauriai nesunkiai sutrikdė sveikatą bejėgiškos būklės V. G..
3. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu E. Z. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta įtariamojo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 rugsėjo 18 d. nutartimi E. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2018 m. spalio 1 d. dėl E. Z. išduotas Europos arešto orderis. E. Z. buvo sulaikytas Vokietijoje ir 2019 m. kovo 19 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi palikta galioti ankstesnė šio teismo nutartis skirti įtariamajam E. Z. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi kaltinamajam E. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
4. Skundžiama Kauno apygardos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi kaltinamajam E. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
5. Kaltinamojo E. Z. gynėjas advokatas R. Girdziušas skunde prašo E. Z. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
5.1. Skunde gynėjas teigia, kad nutartyje abstrakčiai išvardinti faktiniai duomenų šaltiniai, kurie esą patvirtina, jog E. Z. galimai įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė sąsajas su kaltinamajame akte nurodytomis nusikalstamomis veikomis, todėl teismas turėjo pagrįsti teiginį, kad byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis įvykdė nusikalstamas veikas. Be to, pagal kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, E. Z. į nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtrauktas per vienerius metus, t. y. nuo 2011 metų pavasario iki 2012 metų pavasario. Nesunkus V. G. sveikatos sutrikdymas padarytas 2012 m. gegužės 17 d. Neaišku, ar E. Z. tuo laiku jau buvo įtrauktas į nusikalstamo susivienijimo veiklą, ar vis dar vyko įtraukimo procesas. E. Z. 2012 metų gale buvo paleistas iš pataisos namų, o nusikalstamas susivienijimas egzistavo iki 2017 metų vidurio. Įtariamuoju E. Z. buvo pripažintas tik 2018 m. rugsėjo 13 d., dėl kitų asmenų tokie procesiniai sprendimai buvo priimti gerokai anksčiau. Po šešerių metų priimtas nutarimas pripažinti E. Z. įtariamuoju, anot gynėjo, leidžia teigti, kad byloje nėra duomenų apie jo nusikalstamą veiklą. Byloje esantys faktiniai duomenys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad E. Z. pagrįstai kaltinamas įvykdęs labai sunkų nusikaltimą.
5.2. Gynėjo nuomone, tikimybė, jog apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nebus priimtas, itin didelė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog E. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas pervertino kaltinamojo galimybes išvykti į užsienį ir ten pasislėpti. Asmuo turi turėti tokius ryšius, kuriais pasinaudojęs galėtų pasilėpti ir slapstytis. Bylos faktiniai duomenys rodo, jog realiai jis tokių ryšių užsienyje neturi, nes buvo sulaikytas užsienio valstybėje ir perduotas Lietuvai. Šis faktas liudija ir tai, kad jo ryšiai užsienyje apsiriboja Europos Sąjungos valstybėmis, kuriose galioja Europos arešto orderis. Gynėjas nurodo ir tai, jog po bausmės atlikimo E. Z. nebuvo pranešta apie įtarimus, jam nebuvo taikomi apribojimai išvykti iš Lietuvos. Jo išvykimas į užsienį negali būti siejamas su Lietuvoje vykdytais ikiteisminiais tyrimais ir ketinimu pasislėpti nuo teisėsaugos institucijų. Kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pajamų šaltinio, tačiau paskyrus jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, jis galėtų pradėti dirbti. Teismui pateikti duomenys apie tai, kad E. Z. būtų suteiktas darbas. Kaltinamasis išsituokęs, buvusi sutuoktinė su dukra gyvena užsienyje, tačiau tokios aplinkybės nėra pakankama priežastis laikyti asmenį suimtą. E. Z. palaiko labai glaudžius ryšius su savo mama L Z. Ji pardavė butą ir galėtų sumokėti už sunų 10 000 eurų dydžio užstatą. Tokia kardomoji priemonė taikoma kartu su kitomis procesinės prievartos priemonėmis būtų pakankama garantija, kad kaltinamasis neišvyks iš Lietuvos, nesislapstys. E. Z. Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, galėtų gyventi su motina. Parinkus jam kardomąsias priemones – užstatą, intensyvią priežiūrą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ar namų areštą, policijos pareigūnai kontroliuotų E. Z. elgesį, stebėtų, kad jis neišvyktų iš Lietuvos.
5.3. Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors jis praeityje buvo teistas, taip pat ir už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tai neleidžia teigti, jog jį reikia laikyti suėmime. Patikimos informacijos, kad E. Z. galėtų padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, byloje nėra. Be to, po paleidimo iš pataisos įstaigos, Lietuvoje nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos.
6. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. Z. gynėjo advokato R. Girdziušo skundas atmetamas
7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad joje esantys duomenys, t. y. liudytojų V. T., R. L., D. P. kt. parodymai apie nukentėjusiojo V. G. sužalojimo aplinkybes, (duomenys neskelbtini) veikusį nusikalstamą susivienijimą, jo organizatorius ir vadovus bei jo veikloje dalyvavusius asmenis, apžiūrų protokolai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybiniai pranešimai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą, bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu. Be to, paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo baigiamąjį aktą. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Tai bus padaryta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija išsamiau neanalizuoja skundo teiginių, kuriais keliamos abejonės dėl E. Z. kaltę pagrindžiančių duomenų pakankamumo.
8. Kardomoji priemonė – suėmimas E. Z. pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
8.1. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, vertinamas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas – E. Z. kaltinamas padaręs apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis E. Z. gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamosios bylos duomenimis E. Z. ne kartą teistas tiek Lietuvoje, užsienio valstybėse. Kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Jis išsituokęs, turi dukrą, tačiau ji kartu su kaltinamuoju negyvena, o pagal paties E. Z. paaiškinimus, dukra su buvusia sutuoktine gyvena Anglijoje. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, tačiau kaip nurodė pats, neatsimena kada yra dirbęs, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas (t. 5, b. l. 16-17, 147-150). E. Z. Lietuvoje neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Suimtasis turi gyvenamąją vietą (kartu su motina gyvena nuomojamame bute), gynėjo skunde tvirtinama, kad E. Z. palaiko glaudžius ryšius su savo mama, tačiau tai vis tik neleidžia daryti išvados apie tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius. Paties kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog iki sulaikymo penkis mėnesius buvo Vokietijoje, kur darė nusikalstamas veikas, o taip pat tai, kad kaltinamasis praeityje ne kartą teistas užsienio valstybėse (dėl E. Z. 2014 m. spalio 10 d., 2016 m. spalio 28 d., 2018 m. gegužės 9 d. priimti apkaltinamieji nuosprendžiai Nyderlandų Karalystėje bei Vokietijos Federacinėje Respublikoje), leidžia teigti, jog jis turi ryšių užsienyje. Nors kaltinamojo ryšiai užsienyje apsiriboja Europos Sąjungos valstybėmis, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia egzistuojančios rizikos, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Taigi įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, daroma išvada, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti galimai gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, E. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.
8.2. E. Z. pareikšti kaltinimai dėl dviejų nusikalstamų veikų galimo padarymo, jam inkriminuotas labai sunkus nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. E. Z. teistas, taip pat ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Jis kaltinamas padaręs ne atsitiktinius, bet galimai iš anksto suplanuotus nusikaltimus, be to, galimai padarytus veikiant nusikalstamame susivienijime. Nusikalstamas veikas, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai, galimai padarė pataisos namuose atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. E. Z. nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio iki sulaikymo neturėjo. Nors paleistas iš suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti, pirmiau aptarti duomenys leidžia pritarti apygardos teismo išvadai, jog jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Vien tai, kad E. Z. paleistas iš bausmės atlikimo vietos Lietuvoje nepadarė naujų nusikalstamų, šios išvados, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, niekaip nepaneigia.
9. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytų nusikalstamų veikos pavojingumui, todėl E. Z. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas.
10. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad, kaltinamajam E. Z. netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus bylos duomenų visumą, E. Z. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, pavojingumą, jų padarymo vietą, gresiančią bausmę, asmenybę, tvirtų socialinių ryšių neturėjimą bei kitus duomenis, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo E. Z. skirti vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir 10 000 eurų dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ar namų areštą. Kitos, švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, nelaikytinos pakankamomis siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo metu E. Z. taikomos kardomosios priemonės trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau E. Z. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo E. Z. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti.
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi kaltinamajam E. Z. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.