Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, Virginijai Makarienei, nukentėjusiajai D. U., asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn R. J., jos atstovui teisininkui A. M., teismo posėdyje išnagrinėjęs R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios MB „Pakeliui“ direktore, neteistos, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. J., 2015 m. vasario 28 d., 14 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį PEUGEOT 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį Audi A6 avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Tokiais veiksmais R. J. pažeidė KET 5; 9 punktų reikalavimus.

R. J. surašytas protokolas ir dėl to, kad ji 2015 m. vasario 28 d., 14 val. 40 min., Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį PEUGEOT 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai ir nenusibraižiusi eismo įvykio vietos schemos. Tai yra tokiais veiksmais R. J. pažeidusi KET 5; 9; 219; 220; 222 p. reikalavimus ir padariusi administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

R. J. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., kalta prisipažino, dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. kalta neprisipažino. R. J. parodė, kad ji 2015 m. vasario 28 d., šeštadienį apie 14.40 val. su automobiliu Peugeot 407 nuvažiavo prie prekybos centro „Maxima“. Aikštelė buvo pilna automašinų, Su automobiliu parkavosi tarp dviejų jau stovinčių automašinų. Iš karto neįvažiavo į stovėjimo vietą. Pavažiavo atgal ir iš antro karto įvažiavo automobilio priekiu į stovėjimo vietą. Iš abiejų pusių stovėjo automobiliai. Užrakino automobilį ir nuėjo į prekybos centrą. Ten užtruko gal 5 minutes. Išėjo iš parduotuvės, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Apie 16:40 val. į jos buto duris paskambino policijos pareigūnė, atidarius duris pasakė, kad ji padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, liepė nueiti prie mašinos. Atėjusi prie savo mašinos ant juodo bamperio matė kitos mašinos dažų likučius. Tačiau jie buvo nežymūs. Ji iš įvykio vietos nebėgo, nes jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto, nesuprato, nesuvokė, kad atitrenkė į kitą automobilį. Susipažinusi su medžiaga pripažįsta, kad ji kliudė nukentėjusiosios automobilį Audi A6 avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Po parkavimosi mašinų neapžiūrėjo, kadangi nieko nejuto. Jai savo automobilio nereikėjo remontuoti, nes buvo nežymus brūkšnelis, kurio sekančią dieną jo visai nebeliko.

Motyvuojamoji dalis

R. J. kaltė dėl automobilio sugadinimo be jos prisipažinimo įrodyta byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji D. U. parodė, kad 2015 m. vasario 28 d. 14:00 val. baigė darbą ir su mergaite išvažiavo į parduotuvę „Maxima“. Parduotuvėje apsipirko ir išėjusi sutiko vyriškį, kuris pasakė, kad buvo įvažiuota į jos automobilį ir pasišalinta iš įvykio vietos. Jisai parodė, kur tai buvo, kokie įbrėžimai. Vyriškis pasakė, kad buvo šviesios spalvos Peugeot, pasakė jo valstybinius numerius, kuriuos buvo užsirašęs ant lapelio. Jis patarė kviesti policiją. Todėl pranešė policijai. Pareigūnai atvažiavo, išmatavo, surašė dokumentus. Sugadinimai buvo labai nežymūs, buvo tik juostelė įbrėžimai, įlinkimų nebuvo. Pati jų būtų nepastebėjusi. R. J. po kelių dienų paskambino ir su ja susitiko. Ji labai apgailestavo, atsiprašė, priekaištų jai neturi.

Iš eismo įvykio schemos (b. l. 9), vaizdo lentelių (b. l. 10-13), vaizdo įrašo CD (b. l. 29), automobilio PEUGEOT 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros akto, (b. l. 20), automobilio Audi A6 avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros akto (b. l. 23), nustatyta, kad 2015 m. vasario 28 d., Šilalės m., Dariaus ir Girėno g. 12, prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais prekybos centrą, prie Dariaus ir Girėno gatvės, stovi automobilis Audi A6 avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio galinio kairės pusės sparno 54-56 cm. aukštyje nuo žemės matosi juodos spalvos pėdsakas. Prie Šilalės m. Maironio g. 21 namo aikštelėje stovi automobilis PEUGEOT 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant šio automobilio priekinio bamperio juodos apdailos 54-56 cm. nuo žemės aukštyje, matosi kito automobilio paliktos pilkos spalvos dažų žymės.

Liudytojas G. L. parodė, kad 2015 m. vasario 28 d., apie 15:00 val., gavo pranešimą, kad prie prekybos centro „Maxima“, Šilalėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, yra įvykęs eismo įvykis ir iš jo vieno automobilio vairuotojas pasišalino. Nuvykęs rado apgadintą automobilį Audi A6 sidabrinės spalvos. Prie minėto automobilio buvo jo vairuotoja ir liudytojas M. G., kuris matė įvykį. M. G. teigė, kad automobilis Peugeot 407, sidabrinės spalvos, atvažiavo į aikštelę, prisiparkuodamas atitrenkė į stovėjusį automobilį Audi A6, atsitraukė atbulas ir vėl parkavosi. Minėto automobilio vairuotoja nuėjo į parduotuvę. Audi A6 sugadinimai buvo nežymūs, tik įbrėžti sparno dažai, liko juoda juostelė. Gal po 2 valandų surado R. J. namuose. Ji paaiškino, kad su automobiliu buvo atvažiavusi prie parduotuvės „Maxima“ ir parkavosi aikštelėje, tačiau nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Ant automobilio Peugeot priekinio bamperio, dešinės pusės, priekinės apdailos, juodos plastmasės buvo likę kito automobilio dažų žymės pilkos, sidabrinės spalvos. Dažų likučiai buvo švieži. R. J. dažų likučius galėjo ir nuvalyti, tačiau to nebuvo padaryta.

Liudytoja S. P. parodė, kad 2015 m. vasario 28 d., apie 15:00 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad prie parduotuvės „Maxima“ yra įvykęs eismo įvykis ir iš jo vairuotojas pasišalino. Nuvykus į minėtą vietą, rado automobilį Audi A6 pilkos spalvos ir prie jo stovėjo moteris ir liudytojas. Jis nurodė, kad į Audi A6 įpuolė sidabrinės spalvos Peugeot automobilis, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vyriškis buvo užsirašęs Peugeot valstybinius numerius, kuriuos nukentėjusioji nurodė pranešime policijai. Ant automobilio Audi A6 buvo nežymūs sugadinimai, juodas įbrėžimas kairėje, galinėje pusėje, ant šono. Liudytojas pasakojo, kad moteris atvažiavo į aikštelę su automobiliu, sukosi į stovėjimo vietą, atsitrenkė ir dar kartą važiavo, pasistatė tvarkingai automobilį ir nuėjo į parduotuvę. Po kelių minučių išėjo ir su automobiliu išvažiavo iš aikštelės. Kaltininkę surado namuose. R. J. aiškino, kad yra po naktinio darbo. Ji nežinojo dėl ko atvažiavo policija. R. J. sakė, kad nejutusi, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Ant jos automobilio dešinės pusės, priekinės apdailos gumelės buvo dažų likučiai.

Liudytojas M. G. parodė, kad 2015 m. vasario 28 d., 14 val. 40 min., buvo atvykęs prie parduotuvės „Maxima“, Šilalės m. Stovėdamas prie parduotuvės pamatė kaip priešais automobiliu PEUGEOT 407 atvykusi moteris parkuojasi stovėjimui. Važiuodama į stovėjimo vietą vairuotoja iš karto neįvažiavo, atsitrenkė į jai iš dešinės buvusį automobilį atsitraukė atgal ir iš antro karto įvažiavo tarp stovėjusių automobilių. Kad bandydama įvažiuoti pirmą kartą atsitrenkė į kitą automobilį suprato iš to, kad šalia stovėjęs automobilis Audi A 6 sujudėjo. Nuo atsitrenkimo automobilio Audi A 6 signalizacija nebuvo suveikusi. Automobilio PEUGEOT 407 vairuotoja išlipo iš automobilio nuėjo į parduotuvę ir po kelių minučių grįžo sėdo į savo automobilį ir net neapžiūrėjusi apgadintą automobilį išvažiavo. Jis užsirašė nuvažiavusio automobilio numerį jį pasakė apgadinto automobilio savininkei, kuriai parodė ir apgadinimo vietą.

Iš aptartų įrodymų nustatyta, kad 2015 m. vasario 28 d., 14 val. 40 min., Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), R. J. vairavo automobilį PEUGEOT 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį Audi A6 avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nurodyta, kad „ Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.“ Nustatytą, kad dėl R. J. vairuojamas automobilis apgadinto nukentėjusiosios D. U. automobilį. Todėl eismo įvykis buvo, nes buvo apgadintas svetimas automobilis, todėl dėl šio autoįvykio R. J. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. Atsirasti atsakomybei pagal šį straipsnį subjektyvinės pusės - tyčios nereikia, atsakomybė kyla ir dėl neatsargumo. KET 9 p., reikalavimai įpareigoja vairuotoją prieš pradedant važiuoti laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat vairuotojas siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, įsitikinti, kad tai daryti saugu. R. J. šių KET 9 p., reikalavimų neįvykdė, nes įvažiuodama į stovėjimo vietą nebuvo pakankamai atidi, neįsitikino, kad nesukels pavojaus kitų asmenų turtui, nes neįvertino atstumo tarp jos automobilio ir jai iš dešinės stovėjusio automobilio, atsirėmė į automobilį Audi A6 avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį kairės pusės sparną ir jį apgadino. D. U. automobilio apgadinimas padarytas švelniausia kaltės forma - nerūpestingumu, nes R. J. įvažiuodama stovėjimui nenumatė, kad kliudys dešinėje stovėjusį automobilį ir dėl šio veiksmo atsiras automobilio apgadinimas, tačiau laikydamasis, minėto KET 9 p. reikalavimų, galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl tokia R. J. veika dėl D. U. automobilio apgadinimo teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-26 išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje, formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo).

Iš R. J. parodymų teisme, jos pirminio paaiškinimo (b. l. 19), prašymo (b. l. 32-33) matosi, kad ji visą laiką tvirtino, kad kontakto su D. U. automobiliu Audi A6 avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepajuto. Iš automobilių apžiūros protokolų, bei vaizdo lentelių matosi, kad automobiliai apgadinti labai nežymiai. Ant nukentėjusiosios automobilio liko tik bamperio (juodas plastiko) pėdsakas ir nežymus įbrėžimas dažų sluoksnyje. Pagal paliktą pėdsaką matosi, kad jis paliktas slystant kontaktuojantiems paviršiams ir padarytas R. J. ir liudytojo M. G. nurodytu būdu, tai yra R. J. statant automobilį tarp dviejų stovinčių automobilių.

Iš liudytojo M. G. parodymų matosi, kad R. J. atsitrenkus į automobilį signalizacija nesuveikė, nors iš nukentėjusiosios parodymų matosi, kad signalizacija buvo įjungta. Pastačiusi automobilį R. J. iškart nuėjo į parduotuvę nepažiūrėjo nei į savo nei į šalia stovėjusį automobilį. Grįžusi vėl nepažiūrėjusi į automobilius sėdo į savo automobilį ir be skubos normaliu greičiu išvažiavo iš aikštelės. Liudytojas matęs įvykį nebandė nei sulaikyti R. J. nei kaip nors kitaip ją įspėti. Iš liudytojų G. L. ir S. P. parodymų matosi, kad jie maždaug po 2 val. surado R. J. namuose, ji nežinojo dėl ko atvyko, buvo nustebusi, neneigė, kad buvo prie Maxima parduotuvės, ten parkavosi, aiškino, kad nejutusi atsitrenkimo. Kartu su R. J. apžiūrėjo jos automobilį ant jos automobilio priekinės apdailos plastmasės buvo dažų likučiai. Šie duomenys rodo, kad R. J. nebandė slėpti pėdsakų, tai yra dažų likučių po kontakto su nukentėjusiosios automobiliu, neslėpė, kad parkavosi parduotuvės aikštelėje, neneigia kaltės dėl eismo įvykio. Byloje nėra duomenų, kad kas nors būtų bandęs atkreipti R. J. dėmesį išvažiuojant iš parduotuvės aikštelės. R. J. buvo blaivi, taigi neturėjo pagrindo nuslėpti kitą teisės pažeidimą. Po eismo įvykio R. J. susiekė su nukentėjusiąja, atsiprašė jos tarėsi dėl žalos atlyginimo. Vertinant ar R. J. pajuto, kad atsirėmė į D. U. automobilį reikšminga tai, kad ji turi palyginti trumpą vairavimo stažą (nuo 2014-03-21, (b. l. 25)), eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, automobilis į kurį atsirėmė sujudėjo ta pačia jos automobilio judėjimo kryptimi. Tuo tarpu liudytojas M. G. įvykį matė iš kitos vietos kitu kampu. Todėl R. J. dėl nežymaus kontakto bei dėl kitų aptartų aplinkybių galėjo nepajausti kontakto su kitu automobiliu ir nesuvokti, kad dalyvavo eismo įvykyje ir pasišalina iš jo vietos.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Vien liudytojo M. G. parodymų, kad R. J. automobilis atsitrenkė į D. U. automobilį nepakanka išvadai, kad R. J. suvokė dalyvavusi eismo įvykyje, suvokė pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodama ir iš jos sąmoningai pasišalino. Todėl visos abejonės dėl R. J. kaltės (tyčios), padarius pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d., aiškintinos traukiamos administracinėn atsakomybėn R. J. naudai. Nenustačius R. J. veiksmuose tyčios pasitraukti iš eismo įvykio su kuriuo ji susijusi, ši jos veika neturi pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. požymių, todėl administracinio teisės pažeidimo byla R. J. dėl šio pažeidimo nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant R. J. nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę. R. J. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu nežymiai buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilio Audi A6 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini), galinis sparnas, jokių kitų pasekmių nesukelta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad R. J. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. J. pažeidimą padarė švelniausia kaltės forma, t. y. nerūpestingumu. Už pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2d. R. J. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Iš M. G. pareiškimo matosi, kad jam teismas apmokėjo jo išlaidas turėtas dėl atvykimo į teismo posėdį. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato proceso išlaidų atlyginimo tvarkos. Todėl remiantis ATPK 249 straipsnio nuostatomis mutatis mutandis taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normos reglamentuojančios proceso išlaidų atlyginimą. Pagal BPK 103 str. 1 d. 1 p. proceso išlaidomis laikomos ir lėšos skirtos liudytojų kelionės iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti. Liudytojui M. G. už atvykimą į teismo posėdį apmokėta 30,42 € (b. l. 63). Šios lėšos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos valstybei iš R. J. (BPK 105 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teismas

NUTAR IA:

R. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

R. J. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.

Priteisti iš R. J. 30,42 € (trisdešimt eurų 42 centus) proceso išlaidų valstybei.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Sumokėjus baudą, baudos kvitą nedelsiant pristatyti į Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.