Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo, atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – MGK) 2009 10 29 sprendimą Nr. S-343(7-296/2009);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2009 07 29 sprendimą Nr. 68-217;

3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2009 06 01 sprendimą Nr. (21.26)-256-230, kuriuo nuspręsta patvirtinti 2009 03 24 patikrinimo aktą Nr. (26.15)-83-59 ir jame apskaičiuotą 22 107 Lt akcizą ir 7 543 Lt akcizo delspinigius bei skirta 2 211 Lt akcizo bauda.

Paaiškina, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2008 02 06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-52/2008 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 199-2 str. 1 d., ir nuteistas 75 MGL dydžio bauda. Pagal nuosprendį konfiskuotos bei sunaikintos cigaretės, dėl ko pareiškėjas patyrė didelį turtinį nuostolį.

Mano, kad mokesčių administratoriaus taikytos turtinio pobūdžio sankcijos reiškia pareiškėjo nubaudimą antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą, kas prieštarauja Konstitucijos 31 str. ir BK 2 str. 6 d. įtvirtintiems principams, jog niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą.

Remiasi Akcizų įstatymo 31 str. 1 d. ir aiškina, kad gali būti atleistas nuo akcizų mokesčio.

Nesutinka su delspinigių skaičiavimu, remiasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 98 str. ir aiškina, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau nei 180 dienų.

Dėl delspinigių skaičiavimo senaties remiasi Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. Teigia, kad mokesčių inspekcija nesiėmė veiksmų tam, kad būtų išvengta didelių akcizo delspinigių skaičiavimo. Patikrinimo aktas surašytas praėjus trims metams po įvykio, kai iš pareiškėjo atimtos cigaretės. Remiasi MAĮ 32 str.

Mano, kad nepagrįstai nebuvo atleistas nuo delspinigių ir baudos. Remiasi MAĮ 101 str., 141 str. Teigia, kad turi būti atleistas nuo baudos MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Dėl atleidimo nuo delspinigių remiasi MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. ir 113 str. 1 d. 3 p. Paaiškina, kad turi sveikatos problemų, augina du mažamečius vaikus, kuriuos išlaikyti esant sunkiai ekonominei krizei yra ypač sudėtinga. Gyvena bute, kurio įsigijimui yra paėmęs banko paskolą, kiekvieną mėnesį moka dideles įmokas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus. Papildomai prašė išdėstyti arba atidėti mokestinės nepriemokos išieškojimą, atleisti nuo baudos ir delspinigių, atsižvelgiant į pareiškėjo teismui pateiktus dokumentus. Paaiškino, kad delspinigiai apskaičiuoti nepagrįstai, nes pareiškėjui nebuvo pranešta apie patikrinimo akto surašymą, jis nežinojo apie papildomai apskaičiuotą mokestį.

Paaiškina, kad apmokestinimą akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus nustato Akcizų įstatymas. Remiasi Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 2 p., 4 str. 1 d., 8 str. 1 d. 4, 5, 8 p., 9 d., 9 str. 8 d., 11 str. 1 d. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama administracinių teismų praktika – 2006 09 14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3-973/2006, 2007 07 05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3-689-07, 2007 10 01 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-10-812/2007. Paaiškina, kad akcizų objekto (apdoroto tabako) laikymo nestacionariu būdu faktas nagrinėjamu atveju nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2008 02 06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-52/2008.

Paaiškina, kad iš Akcizų įstatymo nuostatų matyti, kad apmokestinimas akcizais siejamas su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo (gabenimo) faktu, o toks faktas nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2008 02 06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-52/2008. Dėl to pareiškėjui pradėjus laikyti banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes -, atsirado prievolė mokėti akcizus.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad už tą patį pažeidimą jis baudžiamas antrą kartą. Paaiškina, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo, nes tai yra dvi savarankiškos atsakomybės rūšys. Remiasi MAĮ 2 str. 23 dalimi, LVAT 2007 05 28 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-6-238/2007. Paaiškina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 str. 1 d., Konstitucijos 31 str. 5 d. ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis idem principas, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 03 23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).

Paaiškina, kad Akcizų įstatymo 31 str. nurodyti specialūs atvejai, kai apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų. Tai atvejai, kai tabakas sunaikintas, prižiūrint kompetentingai institucijai. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 31 str., priimtų Apdoroto tabako sunaikinimo ir atleidimo nuo akcizų taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004 09 02 įsakymu Nr. VA-155, 5 punktu, nuo apmokestinimo akcizais gali būti atleidžiamas toks sunaikintas apdorotas tabakas, kurį po naujo Lietuvos Respublikos teisės akto, reglamentuojančio apdoroto tabako licencijavimo, gamybos, prekybos, gabenimo ar vartojimo klausimus, įsigaliojimo draudžiama laikyti, gabenti ar parduoti, arba kuris dėl kitų priežasčių (pasibaigęs saugojimo terminas, bloga kokybė, pasibaigęs kokybės sertifikato galiojimas ir pan.) yra išimtas iš apyvartos. Remiasi minėtų taisyklių 6 p. ir paaiškina, kad šiuo atveju mokesčių mokėtojas tabako gaminius laikė ir gabeno neteisėtai, pažeisdamas fiziniams asmenims nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, jam minėtos įstatymo nuostatos netaikytinos. Remiasi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 05 28 sprendime Nr. A-6-238/2007 esančiu išaiškinimu. Paaiškina, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Akcizų įstatymo 31 straipsnyje bei minėtose taisyklėse reglamentuojamas visiškai kitoks akcizais apmokestinamo produkto sunaikinimas, nei buvo atliktas šioje byloje, todėl negalima šių dviejų situacijų lyginti ir remiantis jų palyginimu įžvelgti lygiateisiškumo principo pažeidimą.

Dėl pareiškėjo argumento, kad cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, pažymi, kad pagal Akcizų įstatymo nuostatas prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios, todėl vėlesnis šių prekių konfiskavimas ir sunaikinimas neturi įtakos atsiradusios mokestinės prievolės vykdymui.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jam neteisingai apskaičiuoti delspinigiai. Paaiškina, kad patikrinimo aktu pareiškėjui buvo priskaičiuoti delspinigiai vadovaujantis MAĮ 97 str. 2 d., o MAĮ 98 str. 2 d. reglamentuoja delspinigių skaičiavimą kitu atveju ir už laikotarpį po mokestinio ginčo. Remiasi LVAT 2009 05 28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-754/2009.

Paaiškina, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių ir baudos dėl to, kad nepadaryta žala biudžetui. Pareiškėjas mokestiniu pažeidimu padarė žalą biudžetui, laiku nesumokėjęs 22 107 Lt akcizų. Nesutinka su pareiškėjo prašymu atleisti nuo delspinigių vadovaujantis MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. Paaiškina, kad nėra sąlygų, kurias numato MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. MGK 2009 10 29 sprendime Nr. S-343(7-296/2009) pagrįstai nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad jis gauna pastovias su darbo užmokesčiu susijusias pajamas, kurios per devynis 2009 metų mėnesius sudarė 19 794,54 Lt, t. y. nuo 1584,30 Lt iki 2496,30 Lt per mėnesį. Pareiškėjas nėra pensinio amžiaus ar neįgalus asmuo. Nėra duomenų, kad pareiškėjas gauna socialinę pašalpą.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vilniaus AVMI 2009 03 24 patikrinimo aktu Nr. (26.15)-83-59 pareiškėjui papildomai apskaičiuota 29 650 Lt, iš jų 7 543 Lt akcizo delspinigių. Mokestis apskaičiuotas remiantis Vilniaus apygardos teismo 2008 02 06 nuosprendžiu Nr. I-52/2008. Akte nurodyta, kad S. K. pažeidė ūkio ministro 2004 05 26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.1.1. punkto nuostatas. Mokestis apskaičiuotas vadovaujantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 7 dalies nuostatomis, 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 9 dalimi, 9 straipsnio 8 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi.

Nurodoma, kad S. K., pažeidęs Akcizų įstatymo nuostatas, Taisyklių nuostatas, nepateikė vietos mokesčių administratoriui akcizų deklaracijos bei mokėtinos akcizo sumos nesumokėjo.

Akte nurodyta, kad cigaretėms taikomas Akcizų įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatytas, prievolės atsiradimo dieną galiojęs, kombinuotas akcizo tarifas. Mokestis patikrinimo aktu apskaičiuotas vadovaujantis Akcizų įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, MAĮ 66 straipsnio 2 dalimi.

Dėl patikrinimo akto pareiškėjas Vilniaus AVMI 2009 05 04 pateikė pareiškimą.

Vilniaus AVMI 2009 06 01 sprendimu Nr. (21.26)-256-230 patikrinimo aktas patvirtintas, paskirta 10 procentų dydžio bauda.

Dėl Vilniaus AVMI sprendimo pareiškėjas 2009 06 26 įteikė skundą centriniam mokesčių administratoriui.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2009 07 29 sprendimu Nr. 68-217 patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą Nr. (21.26)-256-230.

Pareiškėjas sprendimą skundė Mokestinių ginčų komisijai, kurios 2009 10 29 sprendimu Nr. S-343-(7-296/2009) VMI sprendimas patvirtintas.

Pareiškėjo skundas teismui netenkinamas, kadangi pareiškėjui akcizas apskaičiuotas pagrįstai. Cigarečių gabenimo ir laikymo faktą patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2008 02 06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-52/2008. Pareiškėjas neginčija nuosprendžiu nustatytų faktų, t. y. tos faktinės aplinkybės, kad jis 2006 11 21 laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajone, už 3900 JAV dolerių (10 491,78 Lt) iš nenustatytų asmenų įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 20 dėžių, 9990 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, 4 dėžes, 2000 pakelių cigarečių „Saint George“, 4 dėžes, 2000 pakelių cigarečių „Prima Serebrianaja“, 5 dėžes, 3000 pakelių cigarečių „Prima Klasičeskaja“, kurių muitinė vertė 34 433,99 Lt, pagamintų Rusijos Federacijoje ir nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurias arkliu pakinkytu vežimu gabeno nuo įsigijimo vietos iki savo motinos S. K. sodybos ir jas iki 2006 11 22, 13.35 val. laikė šios sodybos ūkinio pastato priestate.

Mokesčių administratoriui teisę remtis nuosprendžiu suteikia Mokesčių administravimo įstatymo 72 str. 1 d. ir 2 d. nuostatos. Akcizų įstatymo nuostatos, galiojusios prekių gabenimo metu, nustatė, kad apdorotas tabakas yra akcizų objektas (2 str. 1 d. 2 p., 3 str.). Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Akcizų įstatymo 9 str. 6 d. nurodyta, kad asmenys, kurie nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai ar registruoti prekybininkai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prekių atgabenimo į Lietuvos Respubliką dienos privalo pateikti vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie įregistruoti mokesčių mokėtojais, centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos priedus. Akcizų deklaracija ir joje deklaruota mokesčio suma turi būti pateikta ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo. Akcizas turi būti mokamas nepaisant to, kad produktas importuotas neteisėtai. MGK nurodė, kad tokia nuostata yra Europos Tarybos 1992 02 25 direktyvoje 92/12/EEB, šias nuostatas patvirtino ir Europos Bendrijų Teisingumo teismo (ETT) suformuota praktika.

Dėl to pareiškėjui ir kilo prievolė sumokėti akcizo mokestį bei su juo susijusius delspinigius ir baudą. Kadangi faktinės aplinkybės neginčijamos, nagrinėjami tik teisiniai ginčo aspektai, tame tarpe ir dėl pareiškėjo keliamo klausimo dėl taikytos dvigubos atsakomybės.

MGK sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareigą mokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas reglamentuoja mokesčių įstatymai, todėl baudžiamoji ir administracinė atsakomybė nesietina su mokesčių teisės aktais reglamentuojamais santykiais.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam taikyta dviguba atsakomybė. Šioje byloje nagrinėjamas mokestinis ginčas ir pareiškėjui priskaičiuotas akcizo mokestis, kas nėra sankcija. Pareiga mokėti mokestį atsirado dėl to, kad pareiškėjas atitinkamą laiką laikė akcizais apmokestinamą produktą (laikė ir vežė transporto priemone). Šių faktų pareiškėjas neneigia ir neginčija. Delspinigiai ir bauda apskaičiuoti ne dėl to, kad pareiškėjas padarė nusikaltimą, o dėl to, kad laiku nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio ir šiuo klausimu pažeidė Akcizų įstatymo nuostatas. Dėl to negalima teigti, kad pareiškėjas nubaustas du kartus už tą patį pažeidimą.

Pareiškėjas aiškina, kad delspinigiai skaičiuojami nuo pat produkto, tabako gaminių, įvežimo dienos, nors jis tuo metu dar nežinojo, kad reikia sumokėti mokestį, sužinojo pareiškėjas apie tai tik po patikrinimo akto surašymo dienos. Atsižvelgiant į paminėtas Akcizų įstatymo nuostatas, pareiškėjas privalėjo be jokių mokesčių administratoriaus raštų ir nurodymų deklaruoti akcizo mokestį, bet jo nedeklaravo ir nenurodė deklaracijoje mokėtinos akcizo sumos. Dėl to delspinigiai ir skaičiuojami nuo datos, kai pareiškėjas neįvykdė savo mokestinės prievolės. Tam įtakos neturi mokestinio patikrinimo atlikimo data. Mokesčių mokėtojų pareigos nustatytos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje, kurio 4 p. pasakyta, kad mokesčių mokėtojas privalo teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, o 5 p. pasakyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Taigi pareiga vykdyti Akcizų įstatymo nuostatas pareiškėjui kyla tiesiogiai iš Akcizų įstatymo, o ne iš mokesčių administratoriaus nurodymų ar raštų.

Nei nuo mokesčio, nei nuo mokestinių sankcijų negali pareiškėjo atleisti tas faktas, kad pagal 2008 02 06 nuosprendį tabakas buvo konfiskuotas ir sunaikintas. Visų pirma, apmokestinami tabako gaminiai jų laikymo momentui, kai jie dar nebuvo sunaikinti ar konfiskuoti. Antra, Akcizų įstatymo 31 str. 1 d. numatytas kitas tabako sunaikinimo atvejis, nei tas, kuriuo remiasi pareiškėjas. Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Be šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios nuostatos įgyvendinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) bei Europos Sąjungos reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka. Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“.

Ši norma nukreipia į teisės aktą – tai Apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisyklės, kurios patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 09 02 įsakymu Nr. VA-155. Atsižvelgiant į šių Taisyklių 5, 6, 7 punktus ir juos aiškinant, daroma išvada, kad apdorotas tabakas gali būti atleistas nuo akcizų tik tuo atveju, kai jis pateko į rinką teisėtai, kai yra šių Taisyklių 5 ir 6 p. nurodytos sąlygos, kai asmuo, norintis pasinaudoti atleidimu nuo akcizo, atlieka šių Taisyklių 7 p. nurodytus veiksmus, kai mokesčių administratorius išnagrinėja prašymą ir dokumentus, pateikia išvada, jog prašymas patenkinamas, ir tik po to nustatyta tvarka tabakas sunaikinamas. Nagrinėjamas atvejis nesuteikia teisės pareiškėjui būti atleistam nuo akcizo dėl to, kad tabako gaminiai sunaikinti, vykdant nuosprendį.

Dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos, dėl delspinigių ir baudos apskaičiavimo.

Delspinigiai pareiškėjui skaičiuoti vadovaujantis MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte pasakyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Dėl delspinigių skaičiavimo termino pareiškėjas remiasi MAĮ 98 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta: teisės aktai, kuriuose nustatomas trumpesnis delspinigių skaičiavimo laikotarpis, taikomi po jų įsigaliojimo pradėtiems skaičiuoti delspinigiams. Iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo pradėtų skaičiuoti delspinigių skaičiavimas tęsiamas ne ilgiau, negu šiuose teisės aktuose nustatytas delspinigių skaičiavimo terminas. Jeigu delspinigiai iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo buvo skaičiuojami ilgiau, negu nustatyta šiuose teisės aktuose, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Pareiškėjas nurodo, kad vienas iš tokių teisės aktų yra Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Pareiškėjas neteisingai aiškina teisės aktus. Visų pirma, Civilinis kodeksas įsigaliojo anksčiau nei Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, susijusios su delspinigių skaičiavimo tvarka ir terminais. Antra, MAĮ 98 straipsnyje reglamentuojami delspinigių, kurie pradėti skaičiuoti pagal MAĮ 97 straipsnį, skaičiavimo tvarka ir terminai. Šio ginčo delspinigiai pradėti skaičiuoti pagal MAĮ 96 straipsnio nuostatas, todėl 98 straipsnio nuostatos netaikomos. Dar pareiškėjas aiškina, kad tęsiantis mokestiniam ginčui, kol dar neaišku, ar jam reikės mokėti akcizo mokestį, delspinigiai negali būti skaičiuojami. Taip nėra, nes minėtas MAĮ 96 straipsnis numato, už ką skaičiuojami delspinigiai, o MAĮ 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta: šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.

Tai reiškia, kad nesvarbu, ar nagrinėjamas mokestinis ginčas, bet delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kai mokestis turėjo būti sumokėtas, iki patikrinimo akto surašymo dienos. Nesumokėjus mokesčio, delspinigiai skaičiuojami ir toliau. Iš MGK bylos matyti, kad ginčijami pareiškėjo delspinigiai buvo skaičiuojami iki 2009 03 24 (MGK byla, l. 22), taip kaip numato MAĮ 97 straipsnis. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti neteisingai. Mokestinio ginčo eiga galėtų turėti delspinigiams įtaką tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pats mokestis apskaičiuotas neteisingai arba be pagrindo. Tuomet nereikėtų mokėti, ar reikėtų mokėti kito dydžio delspinigius. Todėl mokestinio ginčo eiga delspinigių skaičiavimo nestabdo.

Bauda pareiškėjui apskaičiuota teisėtai ir pagrįstai, mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ 139 str. 1 dalimi, skyrė minimalią baudą.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra MAĮ 141 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudų pagrindų. Pareiškėjas remiasi tuo, kad, jo manymu, jo veiksmais nepadaryta žala biudžetui (MAĮ 141 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju taip pat negalima vadovautis tuo, kas nurodoma nuosprendyje. Visų pirma, nuosprendyje kalbama ne apie žalą valstybės biudžetui, o apie tai, kad: „faktiškai žala ekonomikai nepadaryta, nes cigaretės nerealizuotos“. Mokestiniame ginče teisingai pripažinta, kad žala biudžetui yra padaryta, nes mokestis, akcizas, kuris turėjo būti sumokėtas į valstybės biudžetą 2006 11 22, nesumokėtas dar iki šiol. Dėl to MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. negali būti taikomas nei atleidžiant nuo baudos, nei atleidžiant nuo delspinigių. Iš pareiškėjo pasisakymo teisme galima daryti išvadą, kad jis mano, jog jam gali būti taikomos MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.

Pareiškėjas teismui pateikė VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro 2009 12 29 pažymėjimą (duomenys neskelbtini) apie sveikatos būklę, kuriame pasakyta, kad pareiškėjui diagnozuota liga – pirminė arterinė hipertenzija. Pateikta pažyma, kad pareiškėjo vaikai mokosi Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos 1 ir 7 klasėje. Pateikta nekilnojamojo turto kreditavimo sutartis. Šie dokumentai, taip pat anksčiau tuo pačiu klausimu pareiškėjo teikti dokumentai, nepatvirtina, kad yra MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos. Dėl to atleisti pareiškėją nuo delspinigių nėra pagrindo. Pagal MAĮ 141 str. 2 d. nuostatas atleisti nuo baudos galima tik tuo atveju, kai yra sumokėtas mokestis, atidėtas ar išdėstytas jo mokėjimas. Teismas negali nei atidėti, nei išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo.

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 34 ir 88 straipsniai, taip pat Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 244 „Dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo, mokestinės paskolos sutarties nutraukimo ir pakeitimo sprendimų formų patvirtinimo“. Pagal šiuos teisės aktus vietos mokesčių administratoriui tuo tikslu paduodamas prašymas, nustatyta, kokie dokumentai prie tokio prašymo pridedami. Nurodytuose teisės aktuose nustatyta tvarka, kaip tokie prašymai sprendžiami. Nustatyta, kad mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas vietos mokesčių administratoriaus sprendimu, kad šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis (MAĮ 88 str. 1 d. ir kiti nurodyti teisės aktai). Kol nėra tokios sutarties ar mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti, išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, atmesti tokį prašymą, teismas šiais klausimais pasisakyti negali.

Taip pat pareiškėjas, pasikeitus jo finansinei būklei, ar sudarius mokestinės paskolos sutartį, ar sumokėjus nustatytą akcizo mokestį, galės pasinaudoti galimybe pateikti ir ateityje prašymus dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų, nes tokią galimybę numato VMI prie FM viršininko 2004 07 26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo S. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.