Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant V.K. atstovui advokatui Tomui Juodžiui, institucijos, skyrusios nuobaudą atstovui Nagliui Puteikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.K. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009-11-05 nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio (toliau – Institucija) vyresnioji valstybinė inspektorė V.K. patraukė administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir atsakingas už bendrovei priklausančio pastato – kultūros paveldo objekto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), būklę, nepakankamai prižiūrėjo kultūros paveldo objektą, laiku nepašalino atsiradusių defektų ir neapsaugojo statinio nuo neigiamo aplinkos poveikio (per kiaurą stogą į pastato vidų pateko krituliai). Tokiais savo veiksmais V.K. pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą. V.K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 91 straipsnį ir paskira 750 litų bauda.

V.K. atstovas advokatas Tomas Juodis palaiko skundo reikalavimus ir paaiškino, kad pastatas iki įtraukiant jį į Kultūros vertybių registrą (toliau – ir Registras) buvo avarinės būklės, o pastato būklė nėra pasikeitusi po pastato įregistravimo į Registrą, neigiamas aplinkos poveikis pastatui buvo padarytas dar iki pastato įrašymo į kultūros vertybių registrą. Atsižvelgiant į tai mano, kad V.K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 91 straipsnį atsiranda už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimus. Minėtame straipsnyje įtvirtinta blanketinė norma, šiuo atveju, nukreipianti į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimus. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kurį kaip nurodyta skundžiamame nutarime pažeidė V.K., įtvirtinta kultūros paveldo objekto turto valdytojo pareiga rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu, t.y. prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus - kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V.K. skundžiamu nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už kultūros paveldo objekto turto valdytojo pareigų - prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio, nevykdymą, tuo pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime išvardintos tik kultūros paveldo objekto turto valdytojo pareigos, t.y. prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio, kurių nesilaikė patrauktas administracinėn atsakomybėn UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V.K. Tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodyta pati pažeidimo esmė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė neteisėta veika ir kaip tai paveikė kultūros paveldo objektą, jo saugojimo sąlygas, taip pat nenurodyta pažeidimo padarymo vieta, laikas.

Darytina išvada, kad administracinis kaltinimas V.K. suformuluotas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. ATPK 260 straipsnyje įtvirtinti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, t.y. pažeidimo padarymo vieta, laikas, pažeidimo esmė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Taigi, pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti ne vien atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą ir aprašyti pažeistus akto reikalavimus, bet ir nurodyti pažeidimo padarymo vietą, laiką, atskleisti pažeidimo esmę. Šiuo konkrečiu atveju, tokiu duomenų administracinio pažeidimo protokole nenustatyta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinis kaltinimas pažeidėjui turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008 ir Nr. N444-340/2008). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad surašant protokolą yra pažeidimų – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16 -1673/2007).

Šio atveju, konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs organas nevisapusiškai ir nepilnai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes, nes netinkamai, neaiškiai suformulavo administracinį kaltinimą, nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kada V.K. tapo žinoma, kad jam nuosavybės teise priklausantis pastas yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ir įrašytas į Kultūros vertybių registrą, ar buvo su V.K. sudaryta pastato ( objekto ) saugojimo sutartis.

Teisėtu pripažįstamas tik toks nutarimas, kuris priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 7 straipsnis). ATPK 284 straipsnis įpareigoja organą (pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir įrodyti jo kaltę. Kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V.K. jam įsigyjant pastatą (duomenys neskelbtini), pastatas jau buvo avarinės būklės. Šią aplinkybę patvirtina UAB “Klaipėdos ekspertizė“ 2007-11-16 statinio dalinės ekspertizės aktas, kuriame taip pat nurodyta, kad minėtas pastatas nėra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. (b.l. 12-13). Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad kultūros paveldo objektai – pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. To paties Įstatymo 10 straispnio 1 dalyje numatyta, kad departamentas ar savivaldybės paveldosaugos padalinys sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto paskelbimą saugomu privalo registruoti Kultūros vertybių registre ir per 15 dienų nuo įregistravimo pranešti raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2006-04-27 sprendimu pastatą (duomenys neskelbtini), paskelbė saugomu kultūros paveldo objektu (b.l. 28), tačiau įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą įvykdė tik 2009-09-02, t.y. įregistravo į Registrą (b.l. 29). Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, kad pastatas (duomenys neskelbtini) įgavo saugomo kultūros paveldo objekto statusą tik 2009-09-02. Atsižvelgiant į tai, saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo subjekto valdytojo teisės ir pareigos atsirasti galėjo tik įgyvendinus Įstatymo 10 straipsnyje numatytas sąlygas bei tarp Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų valdytojų ir su objektų teritorijose ir apsaugos zonose esančių sklypų ar nekilnojamojo daiktų valdininkais sudarius Apsaugos sutartį, pagal Įstatymo 16 straipsnį. Nesant duomenų apie tokios sutarties sudarymą ir nenurodžius administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo laiko, teismas negali spręsti ar V.K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už jam inkriminuojamą pažeidimą, t.y. ar yra V.K. kaltė.

Institucijos priimtas nutarimas laikomas pagrįstu, jeigu bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėja reikšmingas bylai aplinkybes (ATPK 257 str.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas bei skundžiamas nutarimas priimtas nepilnai išaiškinus pažeidimo esmę, pažeidimo subjektą, t.y. esmines pažeidimo aplinkybes, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą, t.y. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutarė:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009-11-05 nutarimą, kuriuo V.K. pagal ATPK 91 straipsnį paskirta 750 litų bauda, ir bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.