Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NBP“ dėl neišmokėtų dividendų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsakovės argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas): ieškovas A. Ž. nuo 2012 m. sausio 12 d. yra atsakovės UAB „NBP“ akcininkas, turintis 2 000 vnt., arba 0,74 proc., paprastųjų vardinių akcijų. Atsakovės 2020 m. balandžio 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime (protokolo Nr. 20-01, ieškinio priedas Nr. 6) buvo nuspręsta 2019 metų pelno dalį – 1 540 000 Eur paskirti dividendams išmokėti . 2021 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime (protokolo Nr. 21-01, ieškinio priedas Nr. 7) nuspręsta 2020 metų pelno dalį – 700 000 Eur paskirti dividendams išmokėti. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui ieškinį dėl neišmokėtų dividendų ir palūkanų priteisimo. Atsakovė 2022 m. spalio 13 d. sumokėjo ieškovui 14 219,49 Eur dydžio dividendus už 2019 m. (11 396 Eur) ir 2020 m. (5 180 Eur) bei 115,80 Eur palūkanas (atsiliepimo priedas Nr. A 8)

9. Byloje kilo ginčas dėl 1 337,31 Eur palūkanų už pavėluotą dividendų sumokėjimą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą teise pareiškiant nepagrįstą ieškinį.

Dėl ginčo esmės

10. Atsakovė palūkanas apskaičiavo už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. kuomet, atsakovės teigimu, tapo žinomi ieškovo banko sąskaitos duomenys. Ieškovas laikosi pozicijos, kad ieškovui priklausantys dividendai turėjo būti išmokėti atitinkamai iki 2020 m. gegužės 28 d. ir iki 2021 m. gegužės 30 d. Atsakovei dividendus sumokėjus 2022 m. spalio 13 d., palūkanos už 2020 m. mokėtinus dividendus už skaičiuotinos už pradelstas 867 dienas, už 2021 m. mokėtinus dividendus – už 500 dienų. Byloje nėra ginčo nei dėl palūkanų dydžio, nei dėl jų apskaičiavimo, šalys nesutaria tik nuo kada atsakovė turi būti laikoma praleidusi prievolės sumokėti dividendus terminą.

11. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). ABĮ 60 straipsnio 1 dalis nustato, kad dividendas – akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Pagal ABĮ 60 straipsnio 2 dalies nuostatas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius. Iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad po to, kai akcininkų susirinkime nusprendžiama paskirstyti pelną, teisę į dividendus (pelno dalį) įgyja bendrovės akcininkas, todėl jam kaip kreditoriui ABĮ suteikia teisę dividendus išreikalauti iš bendrovės. Remiantis ABĮ 60 straipsnio 5 ir 6 dalimis bendrovė turi išmokėti dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos ir dividendai yra išmokami pinigais. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai ieškovui nebuvo išmokėti per ABĮ nustatytą terminą. Taigi atsakovei neišmokėjus dividendų per 1 mėnesį nuo tokio sprendimo priėmimo, tarp bendrovės ir akcininko atsiranda prievoliniai santykiai, kuriuose bendrovė yra skolininkas, o akcininkas – kreditorius.

12. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, akcinės bendrovės sprendimas dėl dividendų paskelbimo ir išmokėjimo, yra akcijų savininko veiksmas, su kuriuo ABĮ sieja civilines teisines pasekmes (CK 1.136 straipsnio 2 dalis 6 punktas), t. y. atsiranda įsipareigojimas akcininkui. Toks akcijų savininko veiksmas yra teisinę reikšmę turintis juridinis faktas ir jis yra akcinės bendrovės prievolės atsiradimo pagrindas, nes prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Akcininkas, reikalaujantis priteisti dividendus, reikalauja įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-695/2015).

13. CK 6.64 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai: 1) skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 3 dalimi kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Būtent šiomis normomis atsakovė grindžia savo poziciją nesutikdama su reikalavimu priteisti palūkanas už ilgesnį laikotarpį, teigdama, jog pavėluotą dividendų išmokėjimą, sąlygojo paties ieškovo netinkamas elgesys – nesavalaikis banko sąskaitos duomenų nurodymas. Ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovei sąskaitos duomenys buvo žinomi, be to atsakovė net nebandė mokėti dividendų į jai žinomą sąskaitą, atsakovė vykdė ieškovui kitais pagrindais atsiradusius mokėjimus į atsakovei žinomą banko sąskaitą. Vertinant atsakovės pozicijos pagrįstumą atsižvelgtina į tai, kad pati atsakovė neneigia, jog jai faktiškai buvo žinomi ieškovo banko sąskaitos duomenys. Vietoj to teigia, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, ieškovas įsteigė konkuruojančią įmonę, o paskutiniai dividendai buvo mokėti prieš keturis metus dėl to ir paprašė ieškovo nurodyti sąskaitos numerį. Aplinkybė, kad ieškovas yra įsteigęs konkuruojančią įmonę nesudaro teisėto pagrindo bendrovei nemokėti jam priklausančių dividendų dalies. Be to banko sąskaita įprastai nėra dažnai keičiama, dėl ko keturių metų laikotarpis nuo paskutinių dividendų mokėjimo savaime nelaikytinas tokiu ilgu, kad būtų galima a priori laikyti, jog žinomi sąskaitos rekvizitai prievolės vykdymo metu yra pasikeitę. Į bylą yra pateiktas atsakovės ieškovui rašytas 2020 m. birželio 22 d. prašymas dėl banko sąskaitos patikslinimo, kuriuo prašoma UAB „NBP“ buhalterijai pranešti sąskaitos banke numerį į kurią būtų pervesti dividendai bei registruotos siuntos pašto kvitas (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. A 5). Tačiau iš pridėto pašto kvito matyti, kad siunta pašto skyriuje yra priimta 2020 m. gegužės 23 d. t. y. mėnesiu anksčiau, negu surašytas atsakovės prašymas. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tiesiog buvo suklysta nurodant prašymo datą, šie paaiškinimai vertintini kritiškai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių jau kurį tai laiką vyksta nesutarimai, jų ginčai sprendžiami teismuose, o šalys dėl itin konfliktiškų santykių savo bendravimą yra itin formalizavusios. Todėl pripažinta tikėtina ieškovo atstovės nurodyta aplinkybė, kad į bylą pateiktas pašto siuntos priėmimo kvitas yra dėl kitos, o ne 2020 m. birželio 22 d. prašymo dėl banko sąskaitos patikslinimo, siuntos priėmimo. Logikai prieštarautų asmens elgesys vengiant nurodyti banko sąskaitą tam, kad į ją nebūtų pervesta pakankami nemaža pinigų sumą. Kita vertus pačios atsakovės elgesys patvirtina, kad ne banko sąskaitos rekvizitų nenurodymas (atsakymo į raštu pateiktą užklausimą nepateikimas) lėmė tai, kad dividendai buvo išmokėti praleidus ABĮ nustatytą terminą. Kitaip tariant neegzistuoja priežastinis ryšys tarp to, kad atsakovė neišmokėjo dividendų įstatyme nustatytu terminu ir to, kad ieškovas nesavalaikiai raštu nurodė banko sąskaitos rekvizitus. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad banko sąskaita buvo nurodyta ieškovo 2022m. rugpjūčio 9 d. reikalavime (ieškinio priedas Nr. 4), kurį atsakovė gavo 2022 m. rugpjūčio 11 d. (atsiliepimo priedas A-6). Tačiau ieškovui priklausantys dividendai buvo sumokėti 2022 m. spalio 13 d. Atsakydamas į klausimą kokios priežastys lėmė, kad dividendai buvo išmokėti tik po dviejų mėnesių nuo rašytinio reikalavimo, kuriame yra nurodytas sąskaitos numeris gavimo, atsakovės atstovas nurodė, kad tiesiog buvo priimtas toks sprendimas. Apibendrinant išdėstytą pripažintina esant labiau tikėtina, kad pavėluotą delspinigių išmokėjimą lėmė ne objektyvios priežastys (banko sąskaitos rekvizitų nežinojimas), o subjektyvus išimtinai nuo atsakovės valios priklausantis sprendimas. Šiuo atveju pareiga įrodyti, kad atsakovė negalėjo įvykdyti prievolės dėl nepakankamo ieškovo bendradarbiavimo su atsakove teko atsakovei, kuri šios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą paskirtiems dividendams ieškovui išmokėti, byloje nenustatytas pagrindas taikyti CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies nuostatas, todėl patikslintas ieškinys tenkinamas ir iš atsakovės ieškovui priteisiama 1 337,31 Eur palūkanų (1 453,11 Eur priskaičiuota palūkanų suma – 115,80 Eur atsakovė sumokėta palūkanų suma) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, CK 6.261 straipsnis).

15. Patikslintą ieškinį tenkinus iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl baudos ieškovui skyrimo

16. Atsakovė prašo skirti ieškovui 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos priteisiant atsakovei už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį prašydamas priteisti dividendus už 2016 m. ir 2021 m., o ieškinio reikalavimų sumažinimą lėmė atsakovės pateikti įrodymai apie akivaizdų didžiosios reikalavimo dalies (88 procentų) nepagrįstumą.

17. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Bendriausia prasme piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis suprantamas kaip naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą (nagrinėjamu atveju – ieškinį) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012, 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2022 m. rugsėjo 16 d. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „NBP“ 115 756,80 Eur dydžio dividendus ir 25 231,89 Eur dydžio palūkanas už juos, t. y.: už 2016 metus 94 000, 80 Eur, už 2019 metus, 2020 metus ir 2021 metus atitinkamai 11 396 Eur, 5 180 Eur ir 5 180 Eur. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį bei 2022 m. spalio 13 d. sumokėjus 14 219,49 Eur dydžio dividendus (už 2019 m. – 11 396 Eur); 2020 m. – 5 180 Eur bei 115,80 Eur palūkanas), ieškovas 2022 m. lapkričio 4 d. sumažino ieškinio reikalavimus iki 1 337,31 Eur sumos, nurodydamas, kad atsakovas pateikė UAB „NBP“ Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus Nr. 16-01, Nr. 17-01 ir Nr. 22-01, iš kurių paaiškėjo, kad 470 000 Eur pelno dalis dividendams buvo paskirta ne už 2016 metus, kaip nurodė ieškovas ieškinyje, o už 2015 metus, o už 2021 metus dividendai nebuvo paskirti bei sumokėjo dividendus už 2019 m. ir 2020 m. bei palūkanas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovui neabejotinai buvo žinoma aplinkybė, kad 2016 metais buvo nuspręsta akcininkų susirinkime dividendų neskirti, nes pats ieškovas dalyvavo akcininkų susirinkime ir balsavo dėl šio klausimo, be to šiomis aplinkybėmis grindė reikalavimus kitose civilinėse bylose. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirminio ieškinio nors iš dalies ir nepagrįsto, padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį kartu su atsikirtimus pagrindžiančiais įrodymais ieškovas, kaip tai numato CPK 42 straipsnis, realizavo teisę sumažinti ieškinio reikalavimus, tai padarė operatyviai – iki teismo paskirto termino pateikti dubliką pasibaigimo. Be to, atsakovė dalį reikalavimų patenkino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. tik gavusi teismo pranešimą dėl atsiliepimo į priimtą ieškinį pateikimo įvykdė prievolę sumokėti dividendus už 2019 ir 2020 metus, nepaisant to, kad ieškovo rašytinį reikalavimą dėl visų jam priklausančių sumų bei palūkanų sumokėjimo buvo gavusi 2022 m. rugpjūčio 11 d. (2022 m. rugpjūčio 9 d. reikalavimo 8 p., ieškinio priedas Nr. 4). Esant šioms aplinkybėms atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1– 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 49 punktas).

21. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus, nėra pakankama, kad pripažinti esant pagrindą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Atsakovei pateikus atsiliepimą ieškovas, įvertinęs tai, kad už 2016 m. ir 2021 m. dividendai nebuvo paskirti, atitinkamai sumažino ir pradiniame ieškinyje nurodytas ir reikalaujamas atsakovės priteisti sumas. Ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino iškart po duomenų apie faktiškai paskirtus dividendus pateikimo, atsakovė dalį pirminiu ieškiniu pareikštų reikalavimų pripažino ir įvykdė, patikslintas ieškinys tenkintas visa apimtimi, todėl bylinėjimosi išlaidos skirstytinos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje bei 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, laikant, kad ieškovas yra bylą laimėjusi šalis.

22. Ieškovas teikdamas pradinį ieškinį sumokėjo 2003 Eur žyminio mokesčio. Atsakovei patenkinus ieškinio reikalavimus 14 219,49 Eur sumai ir ieškovui šia suma sumažinus ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovui grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio dalis nuo sumažintos reikalavimo sumos – 240 Eur, likusi žyminio mokesčio dalis – 80 Eur priteisiama iš atsakovės (už bylos nagrinėjimo metu atsakovės patenkintą reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 320 Eur, šios sumos 75 proc. grąžinami, 25 proc. priteisiami iš atsakovės). Iš atsakovės priteisiama 30 Eur žyminio mokesčio už sprendimu patenkintą reikalavimą. Likusi sumokėto žyminio mokesčio suma 1 653 Eur grąžinama ieškovui CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Viso ieškovui grąžinama 1 893 žyminio mokesčio (240 Eur + 1653 Eur).

23. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

24. Patikslintą ieškinį tenkinus visa apimtimi, atsakovė neturi teisės į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė prašymą priteisti 2 894,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (2023-03-07 DOK-6240). Iš pateiktų prašymo priedų matyti, kad 2023 m. kovo 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 195 išrašyta pirkėjui UAB „Remanas“ 484 Eur sumai, nurodoma pastaba : ID 51242*1597, 2023 m. kovo 6 d. pavedimu A. Ž. apmokėjo 484 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas 51242.1597; 2023 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 088 išrašyta pirkėjui A. Ž. 1 028,50 Eur sumai, nurodoma pastaba : ID 51242, 2023 m. vasario 3 d. pavedimu A. Ž. apmokėjo 1 028,50 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas 51242. 2022 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1039 išrašyta pirkėjui UAB „Remanas“ 701,80 Eur sumai, nurodoma pastaba : ID 51242, 2022 m. gruodžio 19 d. pavedimu UAB „Remanas“ apmokėjo 701,80 Eur. 2022 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0908 išrašyta pirkėjui UAB „Remanas“ 1 258,40 Eur sumai, nurodoma pastaba : ID 51242, 2022 m. lapkričio 16 d. pavedimu UAB „Remanas“ apmokėjo 1 258,40 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė visiškai pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad byloje dalyvaujančio asmens patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėjo kitas asmuo nėra kliūtis patirtų išlaidų priteisimui. Tačiau tai nereiškia, kad sprendžiamu atveju pateikti įrodymai sudaro pagrindą spręsti jog UAB „Remanas“ apmokėjo nagrinėjamoje byloje ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti tik viena iš pateiktų sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas yra išrašyta ieškovui A. Ž.. Visos kitos sąskaitos išrašytos UAB „Remanas“. UAB „Remanas“ atliktuose mokėjimuose nėra nurodoma, kad sumokėta už A. Ž.. Pagal PVMĮ 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodomas paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas. Kadangi pagal dalį pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų paslaugų pirkėjas buvo UAB „Remanas“, nėra pagrindo šio asmens patirtas išlaidas priskirti prie nagrinėjamoje byloje ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti egzistuojant CK 6.50 straipsnyje įtvirtintoms aplinkybėms, t. y. kad UAB „Remanas“ įvykdė A. Ž. prievolę, todėl iš atsakovės ieškovui kaip bylą laimėjusiai šaliai priteisiamos tos išlaidos, kurių patyrimą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 1 028,50 Eur. Viso ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 138,50 Eur (110 Eur sumokėto žyminio mokesčio + 1 028,50 Eur atstovavimo išlaidų) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NBP“ (juridinio asmens kodas 301812598) 1 337,31 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis eurus 31 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 337,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 138,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 50ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 893 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. rugsėjo 15 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.