Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-288-576/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-18
Bylos Nr.
AN2-288-576/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00694-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Nida Vigelienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. S.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
  • 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-288-576/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00694-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria J. S. skundas atmestas, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-9675-2022 paliktas nepakeistas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. 2022 m. kovo 23 d. J. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 18 - ANR_P-265-2022 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį. Protokole nurodoma, kad J. S. 2022 m. sausio 30 d. 4.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), periodiškai kėlė triukšmą vakaro ir nakties metu, t. y. šokinėjo, daužė į grindis, stukseno, šiais savo veiksmais trikdė viešąją rimtį.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 9 d. nutarimu J. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 50 Eur bauda.

Šalies argumentai

3. J. S. nesutikdama su šiuo nutarimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2022 m. gegužės 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9675-2022.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi J. S. skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. gegužės 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9675-2022 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. J. S. nesutikdama su priimta nutartimi pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas jos kaltę grindė prielaidomis, deklaratyviais teiginiais bei su bylos dalyku nesusijusiais argumentais. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino liudytojos N. T. duotus parodymus, pateiktus vaizdo įrašus, kadangi santykiai tarp apeliantės ir N. T. yra konfliktiški. Pasak apeliantės, kiti byloje apklausti liudytojai D. I., A. K., I. K. negalėjo patvirtinti, jog 2022 m. sausio 30 d. 4.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), triukšmą kėlė būtent J. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute.

5.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantei inkriminuoto nusižengimo data 2022 m. sausio 30 d., o N. T. į policijos pareigūnus kreipėsi tik 2022 m. vasario 3 d., t. y. praėjus 4 dienoms po tariamo įvykio. Pažymi, kad tai ne pirmas kartas, kai N. T. nepagrįstai kreipiasi į policiją. Apeliantės vertinimu, N. T. kreipėsi tik po keturių dienų tikslingai, nes 2022 m. sausio 30 d. 4.00 val. jokio triukšmo nebuvo. Be kita ko, detalizuodama liudytojų D. I., A. K., I. K. ir kitų kaimynų parodymus pažymi, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad 2022 m. sausio 30 d. 4.00 val. iš apeliantės buto sklido triukšmas.

5.3. Nurodoma, kad N. T., G. S. yra suinteresuotos bylos baigtini, tačiau pirmosios instancijos teismas prioritetą teikė būtent jų parodymams. Nurodo, kad apeliantė buvo užliejusi vandeniu N. T. ir G. S. butus, todėl pastarosios tikėtina turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas J. S. parodymus įvertino kaip nenuoseklius, tačiau tokią išvadą, pasak apeliantės, paneigia byloje esantys įrodymai. Apeliantė nuo pirmos apklausos momento neigė kada nors kėlusi triukšmą vakaro ir (ar) nakties metu, o tokia išvada teismo padaryta vertinant apeliantės ir draudiko santykius.

5.4. Aptardama vaizdo įrašus apeliantė pažymi, kad įrašai, kuriuos byloje pateikė N. T., negali būti pripažįstami įrodymais, nes neįmanoma nustatyti, kada jie filmuoti, įrenginiui, kuriuo atlikti įrašai, neatlikta metrologinė patikra. Be kita ko, neaišku, kokioje vietoje jie padaryti, neįmanoma nustatyti garso šaltinio, tad jie gali būti suklastoti.

5.5. Skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad J. S. siekdama išvengti gresiančios atsakomybės veikė itin aktyviai, o jos kaimynai patyrė spaudimą dėl rašytinių patvirtinimų (liudijimų) pasirašymo. Teigiama, kad teisės į gynybą įgyvendinimas, ginantis nuo melagingų pranešimų, negali būti laikomas jos kaltės įrodymu.

5.6. Nesutinkama su su pirmosios instancijos išvada, kad argumentas, jog 2022 m. kovo 23 d. apie 22.00 val. apeliantė buvo „Akropolyje“ nėra susijęs su nagrinėjama byla. Apeliantė nurodo, kad jos pateiktas argumentas apie 2022 m. kovo 23 d. buvimą „Akropolyje“ patvirtina, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), triukšmaujama ir tada, kai jos nėra namuose.

Atsiliepimas

6. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, išklausė pareiškėją, nukentėjusiąją, liudytojus ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (garso įrašus), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Vien tai, jog J. S. nesutinka su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, nereiškia, jog įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Pažymima, kad byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, todėl skunde išdėstytos aplinkybės vertinamos kritiškai.

J. S. apeliacinis skundas netenkinamas

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Skundžiama nutartis yra tikrinama teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

8. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, teigia, kad ji nepadarė administracinio nusižengimo ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

9. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

10. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

11. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje įrodymai buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 straipsnio nuostatas. Priešingai nei teigia apeliantė apylinkės teismas, įrodymus vertino objektyviai, nešališkai ir išsamiai. Apylinkės teismo išvados dėl J. S. kaltės yra išsamiai motyvuotos, paremtos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma. Su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, visiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jos teismui (pareigūnui) nėra privalomos. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip kaip tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad skundžiamas procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena J. S. atžvilgiu buvo pradėta, nes per programinės įrangos ePolicija.lt portalą Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate 2022 m. vasario 3 d. buvo gautas N. T. pranešimas, kad sausio 30 d. 4.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), keliamas triukšmas, stipriai stuksenama, šokinėjama ir tai trukdo pranešėjai ilsėtis bei miegoti. Nors skunde nurodoma, kad N. T. ne pirmą kartą kreipiasi į policiją dėl J. S. keliamo triukšmo, o šiuo konkrečiu atveju apie įvykį pranešė praėjus net kelioms dienoms, tačiau savaime minėta aplinkybė neturi įtakos nei nukentėjusiosios parodymų patikimumui, nei aptariamo administracinio nusižengimo padarymo fakto nustatymui.

13. Nukentėjusioji N. T. teismo posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir vakarais bei naktimis girdi triukšmą, sklindantį iš J. S. buto. J. S. triukšmavimai prasidėjo, kai pastaroji užliejo nukentėjusios butą ir turėjo sumokėti draudimo išlaidas. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad J. S. butas yra tiesiai virš jos, todėl garsas sklinda ypatingai gerai ir garsiai. N. T. patvirtino, kad 2022 m. sausio 30 d. naktį buvo periodiškai triukšmaujama nuo 23 val. iki 4.00 val. Tokie nukentėjusiosios parodymai proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs, jie užfiksuoti ir jos skunde (1 t., b. l. 14–15) bei 2022 m. vasario 24 d. apklausos protokole (1 t., b. l. 19), juos patvirtina kiti teisme ištirti duomenys, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jais netikėti nebuvo jokio pagrindo.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp J. S. ir N. T. yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl buto užliejimo, tad tiek N. T. parodymai, tiek J. S. parodymai vertinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste, tiek kiek juos patvirtina ar paneigia kiti bylos duomenys.

15. Nukentėjusiosios N. T. nurodytas aplinkybes dėl triukšmo 2022 m. sausio 30 d. 04,00 val. atitinka liudytojos G. S. paaiškinimus, kuri patvirtino, kad 2022 m. sausio 30 d. 4.00 val. girdėjo triukšmą iš (duomenys neskelbtini) buto, garsas buvo toks, lyg kažkas kapojo malkas. Nukentėjusioji N. T. tyrimo metu pateikė įrašus, kuriuose užfiksuotas bute girdimas garsas (1 t., b. l. 52). Nukentėjusioji nurodė, kad garso ir vaizdo įrašai padaryti jos bute. Nukentėjusioji paaiškino, kad pareigūnams rekomendavus ji pradėjo daryti įrašus.

16. Skunde nurodoma, kad vaizdo įrašai, kuriuos byloje pateikė N. T., negali būti pripažįstami įrodymais, nes, apeliantės vertinimu, minėti vaizdo įrašai galėjo būti suklastoti. Be to, nebuvo atlikta vaizdo įrašus užfiksavusio įrenginio metrologinė patikra, todėl neįmanoma nustatyti konkretaus laiko, kuriuo jie buvo nufilmuoti. Taip pat nurodoma, kad iš minėtų vaizdo įrašų neįmanoma nustatyti garso šaltinio. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje numatyta, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-122/2010, 2K-143/2011, 2K-562/2011, 2K-193/2014, 2K-274-788/2019). Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama pagrįsti administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo nepatikimumą, teigiama, kad jis buvo suklastotas, t. y. galimai nukentėjusios vyrui fiktyviai skleidžiant garsus tame pačiame bute, tačiau aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad byloje nepaneigta, kad garso įrašai padaryti kitomis aplinkybėmis nei kad nurodė nukentėjusioji ir nesudaro pagrindo jais nesivadovauti. Be kita ko, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J. S. kaltės klausimą, rėmėsi įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios pateiktus atskirų dienų vaizdo ir garso įrašus, kuriuose užfiksuotas nukentėjusiosios bute girdimas triukšmas, vertino kaip sustiprinčius teismo vidinį įsitikinimą, kad nukentėjusiosios parodymai apie nuolat girdimą triukšmą atitinka faktinę situaciją ir nėra pramanas.

17. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės neprieštarauja ir kitų liudytojų parodymams. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja I. K. nurodė gyvenanti antrame aukšte, patvirtino girdinti triukšmą, tačiau nurodė negalinti identifikuotis iš kurio aukšto sklinda triukšmas, ar triukšmas sklinda iš (duomenys neskelbtini) buto nežino, jai jis netrukdo. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad naktimis girdi triukšmą, kuris dažniausiai būna nuo 22-23 val. ir 2-4 val., triukšmas epizodiškas, ritmingas. Kalbėjosi dėl triukšmo su dviem kaimynėmis, jam buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) butas. 2022 m. vasario 25 d. apklausos metu liudytojas nurodė, kad periodiškai su pertraukomis vakaro ir nakties metu girdi triukšmą iš viršutinių aukštų. Triukšmo garsas yra ritmingas daužimas, galvoja, jog triukšmas yra iš (duomenys neskelbtini) buto. Tokie liudytojų parodymai sustiprina ir papildo nukentėjusiosios pranešimą apie 2022 m. sausio 30 d. 4.00 val. sukeltą triukšmą. Duomenų, jog liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, norėtų pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktai J. S., byloje nėra. Be to, tiek N. T. tiek liudytojai, davė parodymus prisiekę teismui sakyti tik tiesą, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai sutapo tarpusavyje, atitiko ir faktines nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes. Tad nesutiktina su skunde nurodoma aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino N. T. parodymus, nes kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, nukentėjusiosios parodymai buvo vertinti kartu su kitais byloje surintais įrodymais.

18. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas itin detaliai aptarė J. S. parodymus ir sprendė, kad ji keitė parodymus, bandė juos priderinti prie kitų proceso dalyvių parodymų ar byloje esančių duomenų. Aukštesnysis su tokia išvada sutinka. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, apklausiama teisme J. S. teigė, kad 2022 m. kovo 1 d. dėl žalos su N. T. ji nekalbėjo, tačiau po nukentėjusiosios duotų parodymų, pakeitė poziciją ir jau aiškino, kad kalbėjosi su nukentėjusiąja ir dėl žalos. Dar ji teigė, kad N. T. žinučių nerašė, tačiau vėliau patvirtino, kad susirašinėjime žinutėmis yra jos telefono numeris, vadinasi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ji rašė žinutes nukentėjusiajai. J. S. taip pat teigė, kad po N. T. buto užliejimo ji savo buto nesidraudė ir nesiekė iš draudimo atgauti nukentėjusiosios nekilnojamąjį turtą apdraudusiai įmonei sumokėtos draudimo išmokos. Tačiau kai pirmosios instancijos teismas iš draudimo bendrovių „If“ ir „Compensa“ išreikalavo duomenis apie J. S. nekilnojamojo turto draudimą ir nustatė, kad vis dėl to J. S. iš karto po N. T. buto užliejimo 2021 m. spalio 10 d. kreipėsi į draudimo bendrovę „Compensa“ ir joje apsidraudė butą bei iš šios draudimo bendrovės paprašė atlyginti jos tariamai draudiminiu laikotarpiu patirtą žalą dėl N. T. buto užliejimo, J. S. vėl pakeitė savo versiją ir jau parodė, kad būdama stresinėje situacijoje tiesiog supainiojo datas, netyčia mygtuko paspaudimu draudimo bendrovei nurodė netikslią įvykio (N. T. buto užliejimo) datą. Nors nurodytos aplinkybės nei paneigia nei patvirtina šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo fakto, tačiau jos susiję su J. S. ir N. T. tarpusavio santykiais bei leidžia vertinti J. S. parodymus kaip nenuoseklius, sudarančius pagrindą manyti, kad ji siekia išvengti administracinės atsakomybės.

19. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ir susirašinėjimo tarp nukentėjusiosios N. T. ir J. S. žinučių turinį dėl žalos. Apklausiama teisme nukentėjusioji N. T., paaiškindama susirašinėjimo turinį parodė, kad buvo susitarimas su J. S. dėl žalos. Pasak nukentėjusiosios, kovo mėnesį ji atsitiktinai sutiko J. S. ir pokalbio metu J. S. nurodė, kad nustos triukšmauti, jei N. T. kompensuos draudimo išlaidas. N. T. pasakė, kad pagalvos. Pasak nukentėjusiosios, SMS žinutėmis J. S. jai kas antrą dieną rašė, kad nesulaukia pinigų, tai tęsėsi gal savaitę, galiausiai parašė, kad susitarimas nebegalioja, nes ji nesulaukia pinigų. Atsižvelgęs į nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, logiškumą bei tai, kad jie atitinka kitų byloje esančių įrodymų turinį, teismas tokius nukentėjusiosios parodymus pagrįstai vertino kaip patikimus. Be to, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir iš draudimo bendrovės „Compensa“ gauti duomenys apie J. S. siekį nesąžiningai gauti draudimo išmoką.

20. Apeliantės skundo argumentas, jog 2022 m. kovo 23 d. apie 22.00 val. ji buvo „Akropolyje“ nėra susijęs su nagrinėjamu įvykiu ir jokiu būdu nešalina J. S. administracinės atsakomybės, esant jau aptartiems jos kaltę patvirtinantiems įrodymams.

21. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jos siekio rinkti įrodymus nevertino kaip jos kaltę pagrindžiančio elgesio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė aktyviai siekė surinkti ir pateikti teismui jai naudingus įrodymus. Skunde apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta daugiau jos kaltę paneigiančių nei patvirtinančių įrodymų. Tačiau kiek turi būti įrodymų, patvirtinančių tas pačias faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, šiuo atveju sprendė apylinkės teismas, kuriam liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų pagrįstai pakako įsitikinti, kad 2022 m. gegužės 9 d. nutarimu už viešosios rimties sutrikdymą J. S. buvo nubausta pagrįstai.

22. Pažymėtina ir tai, kad įvykis, kuris buvo tiriamas šioje byloje yra 2022 m. sausio 30 d. 04,00 val., butas (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateiktos kaimynų rašytų raštų kopijos. Pasisakant dėl asmenų rašytų raštų, kurie kaip priedai buvo apeliantės pateikti į bylą, nustatyta, kad kaimyno iš (duomenys neskelbtini) buto raštelis yra datuotas ankstesne, nei įvykio data, t. y. 2022 m. sausio 19 d. (1 t., b. l. 84), kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto raštelis be datos (1 t., b. l. 85), D. I., A. M., M. M., M. M. pasirašyta pažyma yra 2022 m. vasario 21 d., joje fiksuota, kad šie asmenys jokių nusiskundimų ir pretenzijų dėl J. S. neturi, tačiau įvykius dėl kurio neturi pretenzijų nenurodomas (1 t., b. l. 86), kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto raštas dėl neturėjimo pretenzijų (duomenys neskelbtini) butui fiksuotas telefono žinute, kuri yra sausio 19 d., metai nenurodomi (1 t., b. l. 87), A. N., (duomenys neskelbtini) butas, nurodė pretenzijų (duomenys neskelbtini) butui neturinti (1 t., b. l. 88), tačiau tokio turinio rašto data neaiški, ji nėra nurodoma, o kalendoriaus lapelio data 2020 m. balandžio 23 d.; (duomenys neskelbtini) gyventoja E. raštelį rašė 2022 m. sausio 21 d. (1 t., b. l. 89); A. K. 2022 m. gegužės 3 d. (1 t., b. l. 90); I. K. - 2022 m. gegužės 3 d. (1 t., b. l. 91). Taigi kaip matyti dalies asmenų rašyti raštai dar iki nagrinėjamo 2022 m. sausio 30 d. 04,00 val. įvykio, o dalies asmenų, rašiusių minėto turinio raštus, raštuose nurodytos aplinkybės taip pat nesiejamos su nagrinėjamu įvykiu, todėl jie esminės įtakos sprendimo priėmimui neturi ir nepaneigia J. S. pažeidimo padarymo fakto. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. vasario 28 d. nutarimu J. S. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, kurioje ji taip pat teikė kaimynų paaiškinimus, kuriuose ji nurodo, kad jokio triukšmo iš nurodyto buto nėra, pretenzijų kaimynei neturi (1 t., b. l. 93), o šioje byloje pateikti ne orginalai, tad nėra aišku, ar minėti kaimynų paaiškinimai susiję būtent su nagrinėjamu įvykiu.

23. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartis yra paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį nepakeistą ir J. S. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nida Vigelienė