- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 1-339-158/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Kaltinamasis
- V. P., E. L., A.L.
- Advokatai
- Jelena Pališaitienė
- Kategorijos
- 1.1.4.4.4Kurstytojas (BK 24 str. 5 d.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui, gynėjams advokatams Jelenai Pališaitienei, Romui Kersnauskui, Rimantui Tumėnui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,
A.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P., siūlydamas turtinę naudą sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat sukurstė valstybės tarnautoją suklastoti dokumentus ir juos panaudoti.
Jis, žinodamas, kad eksportuoti išleistos prekės kartu su lydimuoju dokumentu nebus pateiktos išvežimo muitinės įstaigai, 2010 m. laikotarpiu nuo liepos mėn. 19 d. iki rugpjūčio mėn. 20 d. telefoninių pokalbių bei susitikimų metu, nenustatytoje vietoje, už materialinį atlygį paprašė E. L., kaip statutinio valstybės tarnautojo - Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus, surasti muitinės pareigūną, kuris už materialinį atlygį sutiktų įforminti fiktyvią eksporto procedūrą prekei – fejerverkams, bei surašyti į tam pareigūnui pateiktą suklastotą eksporto lydimąjį dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis apie šios prekės atliekamą eksportą ir tokiu būdu sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos, suklastoti dokumentus ir juos panaudoti.
Siekdamas turtinės naudos, E. L., sukurstytas V. P. ir vykdydamas susitarimą su juo, 2010 m. laikotarpiu nuo liepos mėn. 19 d. iki rugpjūčio 20 d. susitikimų metu nenustatytoje vietoje įkalbėjo A. L., kaip statutinį valstybės tarnautoją - Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresnįjį inspektorių, už materialinį atlygį įforminti fiktyvią eksporto procedūrą prekei - fejerverkams, tai yra surašyti į jam pateiktą suklastotą eksporto lydimąjį dokumentą bei Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (toliau - MDAS) tikrovės neatitinkančius duomenis apie šios prekės atliekamą eksportą ir tokiu būdu piktnaudžiavo tarnyba bei sukurstė A. L. piktnaudžiauti tarnyba, suklastoti dokumentus ir juos panaudoti.
A. L., dirbdamas Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vietoje „Kuršiai“ ir kaip išvežimo muitinės įstaigos pareigūnas, turėdamas patikrinti, ar eksportuoti išleistos prekės kartu su lydimuoju dokumentu pateiktos išvežimo muitinės įstaigai, užbaigti muitinį eksporto procedūros įforminimą ir įforminti prekėms kitą muitinės sankcionuotą veiksmą, sukurstytas E. L., siekdamas turtinės naudos, 2010 m. rugpjūčio 20 d. 23.00 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vietoje „Kuršiai“, esančioje Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, MDAS sistemoje priėmė pateiktą tikrinimui eksporto lydimąjį dokumentą MRN Nr. (duomenys neskelbtini) prekei – fejerverkams ir, žinodamas, kad su šiuo dokumentu prekė nėra pateikta, veikdamas tiesiogine tyčia, nepareikalavo pateikti prekę muitinei, Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (toliau – RIKS) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis - tikrinimo rezultatą „A2“ (Laikoma, kad atitinka) bei 2010 m. rugpjūčio 20 d. 23 val. 02 min. MDAS sistemoje priėmė sprendimą „Patvirtinti išvežimą“, kurio pagrindu MDAS sistemoje eksporto lydimajame dokumente MRN Nr. (duomenys neskelbtini) „E“ langelyje (Išsiuntimo/eksporto įstaigos tikrinimas) buvo įrašytas tikrinimo rezultatas “A2“ (Laikoma, kad atitinka), ir Lenkijos muitinei išsiųstas prekių išvežimo patvirtinimas, tai yra užbaigė muitinį eksporto procedūros įforminimą išvežimo muitinės įstaigoje, ir tuojau po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, neįformino kito muitinės sankcionuoto veiksmo su prekėmis. Šiais savo veiksmais, piktnaudžiaudamas tarnyba, A. L. melagingai patvirtino, kad eksportuoti išleistos prekės kartu su lydimuoju dokumentu pateiktos išvežimo muitinės įstaigai, pažeidimų nenustatyta ir prekės gali būti išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos į trečiąją šalį, bei suklastojo šiuos tikrus dokumentus ir juos panaudojo, išsiųsdamas MDAS sistemoje Lenkijos muitinei.
Tokiu būdu V. P. sukurstė valstybės tarnautoją už materialinį atlygį piktnaudžiauti tarnyba, suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti.
E. L., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat siūlydamas turtinę naudą sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnyba, suklastoti dokumentus ir juos panaudoti.
V. P., žinodamas, kad eksportuoti išleistos prekės kartu su lydimuoju dokumentu nebus pateiktos išvežimo muitinės įstaigai, 2010 m. laikotarpiu nuo liepos mėn. 19 d. iki rugpjūčio mėn. 20 d. telefoninių pokalbių bei susitikimų metu, nenustatytoje vietoje, už materialinį atlygį paprašė E. L., kaip statutinio valstybės tarnautojo - Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus, surasti muitinės pareigūną, kuris už materialinį atlygį sutiktų įforminti fiktyvią eksporto procedūrą prekei - fejerverkams bei surašyti į tam pareigūnui pateiktą suklastotą eksporto lydimąjį dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis apie šios prekės atliekamą eksportą ir tokiu būdu sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos, suklastoti dokumentus ir juos panaudoti.
Siekdamas turtinės naudos, E. L., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriumi, sukurstytas V. P. ir vykdydamas susitarimą su juo, žinodamas, kad eksportuoti išleistos prekės kartu su lydimuoju dokumentu nebus pateiktos išvežimo muitinės įstaigai, 2010 m. laikotarpiu nuo liepos mėn. 19 d. iki rugpjūčio 20 d. susitikimų metu ikiteisminiu tyrimu nenustatytoje vietoje įkalbėjo A. L., kaip statutinį valstybės tarnautoją - Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresnįjį inspektorių, už materialinį atlygį įforminti fiktyvią eksporto procedūrą prekei - fejerverkams, tai yra surašyti į jam pateiktą suklastotą eksporto lydimąjį dokumentą bei Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (toliau - MDAS) tikrovės neatitinkančius duomenis apie šios prekės atliekamą eksportą ir tokiu būdu piktnaudžiavo tarnyba bei sukurstė A. L. piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos, suklastoti dokumentus ir juos panaudoti.
A. L., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vietoje „Kuršiai“ ir kaip išvežimo muitinės įstaigos pareigūnas, turėdamas įsitikinti, kad eksportuoti išleistos prekės kartu su lydimuoju dokumentu pateiktos išvežimo muitinės įstaigai - jos yra muitinės prižiūrimos, yra muitinės nustatytoje arba muitinei priimtinoje vietoje ir sudaryta galimybė jas patikrinti (t.y. įsitikinti, kad laikinojo saugojimo deklaracija pateikta muitinei, ir/arba pateiktas dokumentas, patvirtinantis, jog prekės atgabentos į uosto komplekso naudotojo muitinės prižiūrimą zoną, ir/arba pateiktas muitinės procedūros vykdytojo arba deklaranto, ar asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, raštiškas patvirtinimas, kad prekės pateiktos muitinei), užbaigti muitinį eksporto procedūros įforminimą ir įforminti prekėms kitą muitinės sankcionuotą veiksmą, sukurstytas E. L., siekdamas turtinės naudos, 2010 m. rugpjūčio 20 d. 23.00 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vietoje „Kuršiai“, esančioje Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, MDAS sistemoje priėmė pateiktą tikrinimui eksporto lydimąjį dokumentą MRN Nr. (duomenys neskelbtini) prekei – fejerverkams ir, žinodamas, kad su šiuo dokumentu prekės nėra pateiktos, veikdamas tiesiogine tyčia, neįsitikino, kad prekės, nurodytos eksporto deklaracijoje, pateiktos muitinei (t.y. kad laikino saugojimo deklaracija pateikta muitinei ir/arba pateiktas dokumentas, patvirtinantis, jog prekės atgabentos į uosto komplekso naudotojo muitinės prižiūrimą zoną, ir/arba pateiktas muitinės procedūros vykdytojo arba deklaranto, ar asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, raštiškas patvirtinimas, kad prekės pateiktos muitinei), nepareikalavo pateikti prekių pateikimą išvežimo muitinės įstaigai patvirtinančių dokumentų ir Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (toliau – RIKS) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis - tikrinimo rezultatą „A2“ (Laikoma, kad atitinka) bei 2010 m. rugpjūčio 20 d. 23 val. 02 min. MDAS sistemoje priėmė sprendimą „Patvirtinti išvežimą“, kurio pagrindu MDAS sistemoje eksporto lydimajame dokumente MRN Nr. (duomenys neskelbtini) „E“ langelyje (Išsiuntimo/eksporto įstaigos tikrinimas) buvo įrašytas tikrinimo rezultatas “A2“ (Laikoma, kad atitinka), ir Lenkijos muitinei išsiųstas prekių išvežimo patvirtinimas, tai yra užbaigė muitinį eksporto procedūros įforminimą išvežimo muitinės įstaigoje, ir tuojau po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, neįformino kito muitinės sankcionuoto veiksmo su prekėmis. Šiais savo veiksmais, piktnaudžiaudamas tarnyba, A. L. melagingai patvirtino, kad eksportuoti išleistos prekės kartu su lydimuoju dokumentu pateiktos išvežimo muitinės įstaigai, pažeidimų nenustatyta ir prekės gali būti išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos į trečiąją šalį, bei suklastojo šiuos tikrus dokumentus ir juos panaudojo, išsiųsdamas MDAS sistemoje Lenkijos muitinei.
Tokiais savo veiksmais E. L., pažeisdamas Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2007 m. vasario mėn. 23 d. įsakymu Nr. RŽ3-55 patvirtinto „Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto inspektoriaus pareigybės aprašymo“ 7.10 punktą - laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio mėn. 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 9.12. ir 19.13 punktus - vengti nestatutinių santykių ir nedelsiant tarnybiniu pranešimu pranešti Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyriui apie bet kokius asmenų reikalavimus atlikti neteisėtus veiksmus arba susilaikyti nuo teisėtų veiksmų siekiant išvengti muitinės kontrolės ar kitu būdu paveikti pareigūnų sprendimus, darydamas kitus nusikaltimus – veikdamas priešingai tarnybos interesams piktnaudžiavo tarnyba siekiant materialinės naudos, taip diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą, pakenkė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prestižui ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė bei sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnyba, siekiant materialinės naudos, klastoti dokumentus ir juos panaudoti.
A. L., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat suklastojo dokumentus ir juos panaudojo.
V. P., žinodamas, kad eksportuoti išleistos prekės kartu su lydimuoju dokumentu nebus pateiktos išvežimo muitinės įstaigai, 2010 m. laikotarpiu nuo liepos mėn. 19 d. iki rugpjūčio mėn. 20 d. telefoninių pokalbių bei susitikimų metu, nenustatytoje vietoje, už materialinį atlygį paprašė E. L., kaip statutinio valstybės tarnautojo - Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus, surasti muitinės pareigūną, kuris už materialinį atlygį sutiktų įforminti fiktyvią eksporto procedūrą prekei - fejerverkams bei surašyti į tam pareigūnui pateiktą suklastotą eksporto lydimąjį dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis apie šios prekės atliekamą eksportą ir tokiu būdu sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos, suklastoti dokumentus ir juos panaudoti.
Siekdamas turtinės naudos, E. L., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriumi, sukurstytas V. P. ir vykdydamas susitarimą su juo, žinodamas, kad eksportuoti išleistos prekės kartu su lydimuoju dokumentus nebus pateiktos išvežimo muitinės įstaigai, 2010 m. laikotarpiu nuo liepos mėn. 19 d. iki rugpjūčio 20 d. susitikimų metu ikiteisminiu tyrimu nenustatytoje vietoje įkalbėjo A. L., kaip statutinį valstybės tarnautoją - Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresnįjį inspektorių, už materialinį atlygį įforminti fiktyvią eksporto procedūrą prekei - fejerverkams, tai yra surašyti į jam pateiktą suklastotą eksporto lydimąjį dokumentą bei Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (toliau - MDAS) tikrovės neatitinkančius duomenis apie šios prekės atliekamą eksportą ir tokiu būdu piktnaudžiavo tarnyba bei sukurstė A. L. piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos, suklastoti dokumentus ir juos panaudoti.
A. L., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vietoje „Kuršiai“ ir kaip išvežimo muitinės įstaigos pareigūnas, turėdamas įsitikinti, kad eksportuoti išleistos prekės kartu su lydimuoju dokumentu pateiktos išvežimo muitinės įstaigai - jos yra muitinės prižiūrimos, yra muitinės nustatytoje arba muitinei priimtinoje vietoje ir sudaryta galimybė jas patikrinti (t.y. įsitikinti, kad laikinojo saugojimo deklaracija pateikta muitinei, ir/arba pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad prekės atgabentos į uosto komplekso naudotojo muitinės prižiūrimą zoną, ir/arba pateiktas muitinės procedūros vykdytojo arba deklaranto, ar asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, raštiškas patvirtinimas, kad prekės pateiktos muitinei), užbaigti muitinį eksporto procedūros įforminimą ir įforminti prekėms kitą muitinės sankcionuotą veiksmą, sukurstytas E. L., siekdamas turtinės naudos, 2010 m. rugpjūčio 20 d. 23.00 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vietoje „Kuršiai“, esančioje Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, MDAS sistemoje priėmė pateiktą tikrinimui eksporto lydimąjį dokumentą MRN Nr. (duomenys neskelbtini) prekei – fejerverkams ir, žinodamas, kad su šiuo dokumentu prekės nėra pateiktos, veikdamas tiesiogine tyčia, neįsitikino, kad prekės, nurodytos eksporto deklaracijoje, pateiktos muitinei (t.y. kad laikinojo saugojimo deklaracija pateikta muitinei, ir/arba pateiktas dokumentas, patvirtinantis, jog prekės atgabentos į uosto komplekso naudotojo muitinės prižiūrimą zoną, ir/arba pateiktas muitinės procedūros vykdytojo arba deklaranto, ar asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, raštiškas patvirtinimas, kad prekės pateiktos muitinei), nepareikalavo pateikti prekių pateikimą išvežimo muitinės įstaigai patvirtinančių dokumentų ir Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (toliau – RIKS) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis - tikrinimo rezultatą „A2“ (Laikoma, kad atitinka) bei 2010 m. rugpjūčio 20 d. 23 val. 02 min. MDAS sistemoje priėmė sprendimą „Patvirtinti išvežimą“, kurio pagrindu MDAS sistemoje eksporto lydimajame dokumente MRN Nr. (duomenys neskelbtini) „E“ langelyje (Išsiuntimo/eksporto įstaigos tikrinimas) buvo įrašytas tikrinimo rezultatas “A2“ (Laikoma, kad atitinka), ir Lenkijos muitinei išsiųstas prekių išvežimo patvirtinimas, tai yra užbaigė muitinį eksporto procedūros įforminimą išvežimo muitinės įstaigoje, ir tuojau po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, neįformino kito muitinės sankcionuoto veiksmo su prekėmis. Šiais savo veiksmais, piktnaudžiaudamas tarnyba, A. L. melagingai patvirtino, kad eksportuoti išleistos prekės kartu su lydimuoju dokumentu pateiktos išvežimo muitinės įstaigai, pažeidimų nenustatyta ir prekės gali būti išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos į trečiąją šalį, bei suklastojo šiuos tikrus dokumentus ir juos panaudojo, išsiųsdamas MDAS sistemoje Lenkijos muitinei.
Tokiais savo veiksmais A. L., pažeisdamas - 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (Toliau – Įgyvendinimo nuostatos) 793 straipsnio 1 dalies nuostatas – Bendrojo administracinio dokumento 3 egzempliorius arba 792 straipsnio 2 dalyje nurodytas lydintysis dokumentas (792 straipsnio 2 dalis - kai eksporto deklaracija eksporto muitinės įstaigoje apdorojama naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, bendrojo administracinio dokumento 3 egzempliorius gali būti pakeistas lydimuoju dokumentu, atspausdintu naudojantis muitinės kompiuterizuota sistema) kartu su eksportui išleistomis prekėmis turi būti pateikti išvežimo muitinės įstaigai; Įgyvendinimo nuostatų 793a straipsnio 1 dalies ir 796d straipsnio 1 dalies nuostatas – prieš prekių išvežimą iš Bendrijos muitų teritorijos išvežimo muitinės įstaiga atlieka reikiamą rizika pagrįstą tikrinimą, pirmiausia siekdama užtikrinti, kad jai pateiktos prekės būtų tapačios deklaruotoms prekėms. Išvežimo muitinės įstaiga vykdo fizinio prekių išvežimo priežiūrą;
- Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. RŽ3-437 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos, Pilies, Molo jūrų ir Palangos oro uosto posto vidaus darbo taisyklių“ patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Taisyklių) 15 punktą – už muitinės posto padalinyje įformintų dokumentų tvarkymą, duomenų teisingą suvedimą į kompiuterio magnetines laikmenas ir jų perdavimą į Muitinės departamentą atsako pamainos viršininko arba už padalinį atsakingo pareigūno paskirti inspektoriai; šių Taisyklių 1 priedo 21.3 punktą – muitinės postui pateikta elektroninė deklaracija laikoma priimta, kai deklaruojamos prekės pateikiamos muitinei (jos yra muitinės prižiūrimos, yra muitinės nustatytoje arba muitinei priimtinoje vietoje ir sudaryta galimybė jas patikrinti, t.y. įsitikina, kad laikino saugojimo deklaracija pateikta muitinei, ir/arba pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad prekės atgabentos į uosto komplekso naudotojo muitinės prižiūrimą zoną, ir/arba pateiktas muitinės procedūros vykdytojo arba deklaranto, ar asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, raštiškas patvirtinimas, kad prekės pateiktos muitinei); šių Taisyklių 1 priedo 24 punktą – jeigu po BAD eksporto rinkinio įforminimo nedelsiant turi būti įforminta muitinio tranzito procedūra, muitinės pareigūnas privalo patikrinti, ar pateikti šiai procedūrai įforminti reikalingi dokumentai ir įvykdyti šiai procedūrai atlikti ir įforminti taikomi reikalavimai; - Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. RŽ3-162 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės postų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto nuostatų 3 punktą – postas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Bendrijos muitų teisės aktais, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu, tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais muitinę veiklą, Muitinės departamento ir teritorinės muitinės įsakymais, potvarkiais, instrukcijomis, taisyklėmis bei šiais nuostatais,
- Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RŽ3-193 patvirtinto Malkų įlankos jūrų uosto posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.1. punktą - atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais;
siekdamas materialinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, taip veikdamas priešingai tarnybos interesams, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, pakenkė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prestižui ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė.
Kaltinamasis V. P. parodė, kad su E. L. yra geri pažįstami, šeimomis bendrauja, kito kaltinamojo A. L. nepažįsta. Iš Ukrainos gavo prašymą greičiau sutvarkyti eksporto deklaraciją, dėl to kontaktavo su E. L., klausė, ar būtų galimybė įforminti deklaraciją, detaliai nieko neaiškino, apie atlygį nekalbėjo, dėl materialinio atlygio apskritai nebuvo tartasi, nebent atlygiu galima laikyti vakarienę, kurią pasiūlė už padarytą paslaugą. Ukrainiečiai taip pat atlygio nesiūlė. Tuo metu nurodė manęs, jog viskas teisėta. Nurodė, jog įvykio datų nepamena, krovinio taip pat nepamena, eksporto deklaracijos neformino, tik sutiko būti tarpininku. Gavęs žinutę su deklaracijos numeriu, perdavė jį E. L., kuris tuo metu dirbo muitinės inspektoriumi.
Kaltinamasis E. L. parodė, kad V. P. pažįsta apie 10 metų, jis klausė dėl eksporto deklaracijos įforminimo, minėjo mašiną su prekėmis, kažkurią dieną gavo žinutę su eksporto deklaracijos numeriu. Tuomet kreipėsi į kolegą A. L. su prašymu padėti užbaigti muitinės procedūrą, perdavė jam registracijos numerį, tačiau nežino, kas atėjo pas A. L. su deklaracija. Už paslaugą A. L. žadėjo alkoholinio gėrimo butelį juokaudamas, pinigų nesiūlė. Koks buvo krovinys, nesidomėjo, nežinojo, kad krovinio apskritai nebus. A. L. įvykdė pažadą, tačiau butelio jam taip ir neatidavė. V. P. po visko lyg ir teiravosi dėl rezultato. Nurodė, jog nesiekė turtinės naudos, V. P. tik pasakė „iš manęs vakarienė“, tiek ir sutarė. Po įvykio dar ne kartą vakarieniavo su V. P., tačiau neakcentavo, kokia proga vakarieniauja. Sutinka, kad pažeidė muitinės taisykles, tačiau tuo metu nežinojo, kad procedūra bus forminama pažeidžiant nustatytą tvarką ir to nenorėjo.
Kaltinamasis A. L. parodė, kad E. L. paprašė greičiau įforminti procedūrą, taip ir padarė. Dirbo poste, kur daug darbo, gavo deklaracijos numerį, o pačią deklaraciją rado informacijos sistemoje, įformino deklaraciją, nežinodamas bus krovinys, ar ne. Pasakė E. L., kad deklaracija įforminta. Supranta, kad pasielgė neteisingai, buvo naivus, todėl ir sutiko padėti. Parodė, kad už paslaugą jam buvo pažadėtas butelis, bet jo negavo. Mano, kad butelį būtų išgėręs kartu su E. L.. Turtinės naudos nesiekė. Kur liko krovinys nežino, tikėtina, kad galėjo likti Lenkijoje. Norint pagreitinti procesus, būtina pažinoti muitininką, o norint tik eilę pagreitinti, užtenka ir 20 Lt. Nurodė, kad pasitikėjo kolega, tikėjosi už paslaugą gauti butelį. Suprato, kad E. L. kreipėsi kažkieno prašymu, tačiau to asmens neįvardijo. Nėra susijęs su V. P. ir E. L. reikalais.
Iš tokių kaltinamųjų parodymų matyti, jog jie savo kaltę pripažįsta iš dalies.
Liudytojas S. R. parodė, kad V. P. yra jo draugas , jie turi bendrą verslą, E. L. pažinojo iš matymo, o A. L. jis nepažįsta. Jis yra įmonės direktorius, viską realiai pats ir sprendžia. Apie kokias prekes kalbėjo su V. P. , nepamena, nes įmonė sandėliuoja autodetales, rūbus, spausdinimo techniką, popierių, o dėl fejerverkų nežino. Nurodė, kad gal ir siuntė V. P. deklaracijų numerius, o gal detalių kodus, tiksliai nežino.
Liudytojas E. N. parodė, kad yra muitinės departamento vyriausiasis inspektorius. Jis klausėsi Paaiškino, jog telefoniniuose pokalbiuose girdimi žodžiai „eks“ ir „tekšė“ visumoje reiškia, jog kalbama apie eksportą ir tranzito deklaracijas. Iš pokalbio konteksto suprantama, jog žodžiai „keturi trys“ ir „keturi penki“ reiškia pinigus – 4300 Lt ir 4500 Lt. Pokalbyje minimas žodis „Daukantas“ reiškia, jog kalbama apie lietuviškus pinigus – litus. Parodė, jog tokias išvadas išgirdęs pokalbius padarė ne jis vienas, o kartu su juo darbo grupėje buvusiu Rupšiu.
Iš Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktos informacijos matyti, kad muitinės archyve eksporto lydimasis dokumentas MRN (duomenys neskelbtini) ir kiti dokumentai nerasti, eksporto procedūra užbaigta, pažeidžiant galiojančius įstatymus, dokumentų, susijusių su transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) atvykimu ar išvykimu nerasta, kas rodo, jog ši transporto priemonė nebuvo įvažiavusi/išvažiavusi per AB „Klaipėdos jūsų krovinių kompanija“ terminalų teritorijas (1 t., b.l. 6-7, 10, 12-13).
Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-07-23 pateiktos informacijos apie muitinės sankcionuotus veiksmus, kurie turi būti atlikti su prekėmis, kurios išgabenamos iš Europos Bendrijos muitų teritorijos matyti, kad, vadovaujantis 1993-0702 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (Toliau – Reglamentas), 793 straipsnio 2 dalies nuostatomis, išvežimo muitinės įstaiga laikoma paskutinė muitinės įstaiga, per kurią prekės išvežamos iš bendrijos muitų teritorijos. Vadovaujantis Reglamento 793a straipsnio 1 dalies nuostatomis, prieš prekių išvežimą iš bendrijos muitų teritorijos išvežimo muitinės įstaiga atlieka reikiamą rizika pagrįstą tikrinimą. Eksporto muitinės formalumai pagal eksporto deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2010-08-13) galėjo būti užbaigti:
- jei prekės iš Lenkijos į Lietuvą buvo atgabentos jūrų transportu per Klaipėdos uostą, tai šiuo atveju muitinio tikrinimo vietoje „Kuršiai“ eksporto formalumai galėjo būti užbaigti įforminant muitinio tranzito procedūrą;
- jei prekės iš Lenkijos į Lietuvą buvo atgabentos sausumos transportu ir tolimesniam gabenimui prekės buvo pakrautos į reguliarios laivybos linijos laivą, tai tuomet eksporto formalumai negalėjo būti užbaigti. Tolimesnis prekių gabenimas turėjo vykti su eksporto deklaracija;
- jei prekės iš Lenkijos į Lietuvą buvo atgabentos sausumos transportu ir tolimesniam gabenimui prekės buvo pakrautos į vagonus, šiuo atveju eksporto formalumai turėjo būti užbaigti, o tolimesniam gabenimui turėjo būti pateiktas SMGS, įforminant muitinio tranzito procedūrą;
- Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vietoje „Kuršiai‘ atliekami muitinės formalumai prekėms, gabenamoms reguliarios laivybos linijos laivais (1 t., b.l. 125).
Iš 2012-05-30 gautos Muitinės informacinių sistemų centro informacijos matyti, kad duomenų apie kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimą su prekėmis, deklaruotomis eksporto procedūrai įforminant MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-08-20) Muitinės informacinių sistemų centro duomenų bazėje neužfiksuota (1 t., b.l. 127).
Iš 2012-06-06 gautos AB „DFDS Seaways“ informacijos matyti, kad transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kroviniu – fejerverkai, laikotarpiu nuo 2010-08-13 iki 2010-08-30 AB „DFDS Seaways“ keltais negabeno (1 t., b.l. 129).
Iš 2012-06-27 gautos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ informacijos matyti, kad duomenų apie transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykimą ir išvykimą į (iš) AB „Klaipėdos Jūrų krovinių kompanija“ teritoriją (teritorijos) laikotarpiu nuo 2010-08-13 iki 2010-08-30 nerasta (1 t., b.l. 131).
Iš 2012-06-04 gautos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pakrančių apsaugos rinktinės informacijos matyti, kad VSAT informacinės sistemos registre apie transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 2010-08-13 iki 2010-08-30 duomenų nėra (1 t., b.l. 133).
Iš sutarties tarp AB „Klaipėdos Jūrų krovinių kompanija“, Klaipėdos teritorinės muitinės ir VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės dėl prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punkto teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose matyti, kad AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (Toliau – Bendrovė) parengė Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus (Toliau – Nuostatai) bei Krovinių priėmimo, sandėliavimo, išdavimo ir apskaitos taisykles (Toliau – Taisyklės), kurie reglamentuoja AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ gamybinius procesus bei darbuotojų veiksmus (1 t., b.l. 136-139).
Iš AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apsaugos ir leidimų sistemos nuostatų 5.1 punkto matyti, kad visos per uostą importuojamos, eksportuojamos ir tranzitu gabenamos prekės, visų rūšių transporto priemonės bei asmenys per valstybės sieną vyksta per pasienio kontrolės punktus ir muitinės postus. Nuostatų 5.3 punkte numatyta prekių išvežimo iš Bendrovės teritorijos tvarka, iš kurios matyti, kad prekės iš Bendrovės teritorijos gali būti išvežtos pateikiant materialinį leidimą arba krovinio sąrašą (cargo manifest) (1 t., b.l. 140-148).
Iš Krovinių priėmimo, sandėliavimo, išdavimo ir apskaitos taisyklių 5.2.1. punkto matyti, kad jame (Krovinių, atgabentų sausumos transporto priemonėmis, priėmimas) nurodyta, jog krovinio siuntėjas, gavėjas ar kitas įgaliotas asmuo krovinio išsiuntimui laivybos linijomis agentūrai pateikia užsakymą ir laivybos linijos agentūroje įsigyja bilietą, kurio viršutinė dalis yra leidimas (Toliau – Leidimas) įvažiavimui į Jūsų perkėlos teritoriją. Pagal užsakymą laivybos linijos agentūra įtraukia duomenis apie krovinį į sąrašą (Toliau – Sąrašas), kuris pateikiamas apsaugos leidimų biurui. Klientas, atgabenęs autotransportu prekes, įleidžiamas į Jūrų perkėlos teritoriją pateikus Leidimą arba pagal Sąrašą. Taip pat šiame Taisyklių punkte numatyta autotransporto su prekėmis tikrinimo tvarka. Taisyklių 5.2.2. punkte (Krovinių, atvykstančių jūros transportu, priėmimas), nurodyta, kad duomenys apie laivų atgabenamą krovinį įvedami, kroviniai iškraunami ir priimami pagal krovinio manifestą (Cargo manifest) (1 t., b.l. 149-156).
Iš 2011-06-22 operatyvių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad gautos V. P., E. L. ir A. L. telefoninių pokalbių suvestinės: 2011-04-21 suvestinė Nr. SD-1752-10-02 KF, 2011-04-18 suvestinė Nr. S1-515-10-04 KF, 2011-04-18 suvestinė Nr. S1-515-10-03 KF, 2011-04-20 suvestinė Nr. SD-1761-10-02 KF, 2011-04-22 suvestinė Nr. SD-2954-10-01 KF, 2011-04-22 suvestinė Nr. SD-2953-10-01 KF, 2010-12-22 suvestinė Nr. S1-513-10-02 KF, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. V. P., E. L. ir A. L., bendraudami telefonu ir susitikimų metu, žinodami, kad Lenkijoje eksportuoti išleistos prekės kartu su lydimuoju dokumentu nebus pateiktos muitinei, susitarė už materialinį atlygį įforminti Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste „Kuršių“ padalinyje eksporto deklaraciją prekei-fejerverkai, nepateikiant pačių prekių muitinei ir neįforminant kito muitinės sankcionuoto veiksmo su prekėmis ir tokiu būdu melagingai patvirtinant, kad eksportuoti prekės kartu su lydimuoju dokumentu pateiktos išvežimo muitinės įstaigai ir gali būti išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos į trečiąją šalį, bei suklastojo su eksporto procedūros įforminimu susijusius dokumentus ir juos panaudojo, išsiunčiant MDAS sistemoje Lenkijos muitine (2 t., b.l. 127-152, 3t., b.l. 1-90, 108-142).
Motyvuojamoji dalis
Iš teisinės pagalbos prašymo iš Rusijos Federacijos medžiagos matyti, kad:
- duomenų apie transporto priemonės su preke - fejerverkai, atvykimą į Rusijos Federacijos muitų teritoriją ir apie šių prekių gabenimą tranzitu gavėjui RAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) 2010 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį nėra (2 t., b.l. 111-112);
- liudytojas - RAB „Koleso fortuny“ direktorius A. T. parodė, kad bendrovė užsiima prekyba automobilių dalimis. 2010 metais bendrovė prekių pagal eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) nepirko, su „Vasant“ atstovu R. G. (Lenkija) sutarčių dėl prekių pirkimo-pardavimo nesudarė, su Lenkijoje esančiomis įmonėmis jokių ryšių nepalaiko. RAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie krovinio- fejerverkai, įforminimą pagal eksporto deklaraciją neturi, bendrovė nevykdo prekybos su užsienio valstybėmis nuo 2008 metų (2 t., b.l. 115-116, 119-124).
Iš teisinės pagalbos prašymo iš Lenkijos Respublikos medžiagos matyti, kad:
- liudytojas R. G. parodė, kad yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Įmonė užsiima prekyba fejerverkais. Į jo įmonę kreipėsi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas dėl 2500 dėžių fejerverkų įsigijimo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė eksporto sąskaitą-faktūrą, pagal kurią pirkėjas apmokėjo už fejerverkus grynaisiais pinigais. Prekės buvo pakrautos į pirkėjo transporto priemonę ir išrašyti eksporto dokumentai. Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo surašyta. Dėl prekių pirkimo-pardavimo bendravo su pirkėjo atstovu M., kurio kitų duomenų neturi. Tikroji prekių gavėja buvo OOO „(duomenys neskelbtini)“. Apie transporto paslaugų apmokėjimą nieko nežino. Krovinį sudarė 2500 dėžių fejerverkų, kurie buvo supakuoti Blonės sandėlyje. Krovinys buvo pakrautas į transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Krovinio pakrovimo metu dalyvavo krovikai ir pirkėjo atstovas Mikalojus. Krovinys buvo užplombuotas tik įmonės plomba. Pagal pasirašytą sutartį dėl paslaugų teikimo Muitinės agentūra užpildė dokumentus ir pateikė Lenkijos muitinei. Vežėją surado pats pirkėjas, kuris ir davė nurodymus dėl krovinio gabenimo. Pardavėjas Lenkijos muitinei Blonėje pateikė krovinio sąskaitą-faktūrą, Muitinės agentūra pateikė eksporto dokumentus, kurie turėjo būti pateikti Lietuvos muitinei (2 t., b.l. 25-30);
- transporto priemonių registracijos numeriai, prasidedantys raidėmis CE, nepriskiriami Lenkijos teritorijai (2 t., b.l. 32-33);
- liudytoja - Muitinės agentūros agentė J. N., parodė, kad 2010-08-13 pagal elektroniniu paštu gautus dokumentus: sąskaitą-faktūrą Nr. E03/10, prekių pakrovimo protokolą, faktūros specifikaciją, pradėjo forminti muitinės procedūrą. Užsakovas buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, atstovas R. G., kurios įgaliota ji tvarkė dokumentus. Atvykus transporto priemonei ir paruošus eksporto dokumentus, nuvažiavo į Blonės muitinę, kur pateikė dokumentus eksporto procedūrai įforminti. Įforminus eksporto procedūrą, perdavė muitinėje įformintus dokumentus vairuotojui, po ko vairuotojas išvažiavo. Vairuotojo duomenų nežino. Vairuotojas kreipėsi dėl krovinio pervežimo ir parodė faktūras su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ spaudu, atitinkančiu anksčiau el. paštu gautus krovinio dokumentus. Ji užpildė eksporto dokumentą, būtiną muitinės procedūrai įforminti. Prekių gavėjo dokumentuose buvo nurodyta bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jokių nurodymų vairuotojui nedavė, nes tai neįeina į jos pareigas. Iš prekių pakrovimo protokolo buvo matyti, kad prekės – fejerverkai, 21500 kg, pakrautos 2010-08-13 (duomenys neskelbtini). 2010-08-20 agentūra elektroniniu paštu gavo pasienio muitinės pareigūnų pranešimą, kad automobilis su prekėmis kirto sieną (2 t., b.l. 34-37);
- išleidimo įstaiga laikoma paskutinioji muitinės įstaiga, kol prekės išvyks iš ES muitų teritorijos. Šiuo atveju šalies deklaruojama deklaracijos 29 skiltyje išleidimo įstaiga yra Klaipėdos muitinės įstaiga Perkėlos g. 1C, Lietuva, Klaipėda (LTLU9000). Pridedami išrašai iš dokumentų, patvirtinantys, kad 2010-08-20 buvo išsiųstas pranešimas apie prekių išvežimą (2 t., b.l. 55-71).
Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 straipsnį bei už dokumentų klastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iškyla, jei veikos padaromos tyčia. Nors kaltinamieji dėl jiems inkriminuotų veikų kaltais neprisipažino, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir remiantis byloje surinkta ir teisme išnagrinėta bylos medžiaga. O ištirta bylos medžiaga nustatyta, kad V. P. neneigia prašęs valstybės tarnautojo pareigas ėjusio E. L. pagalbos greičiau sutvarkyti eksporto deklaraciją, perdavė jam sms žinute deklaracijos numerį. Kaltinamasis E. L. patvirtino V. P. parodymus ir neneigė savo ruožtu pažadėjęs padėti bei kreipęsis į tiesiogiai muitinės poste deklaracijas tvarkiusį A. L. su prašymu greičiau įforminti nurodytą deklaraciją. A. L. parodė, sutikęs padėti kolegai. Nei vienas iš trijų kaltinamųjų nepripažino turėję tikslą gauti finansinės naudos, taip pat nei vienas nurodė nežinoję, jog deklaracija yra fiktyvi, o joje nurodyto krovinio apskritai nebuvo. Tokius kaltinamųjų parodymus teismas laiko jų gynybine pozicija, bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių išklotinės paneigia kaltinamųjų užimamą poziciją.
Kad eksporto lydimasis dokumentas MRN NR. (duomenys neskelbtini) buvo suklastotas, t.y. jame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad su šiuo dokumentu muitinei pateikiamos prekės – fejerverkai, nors realiai šių prekių nebuvo, patvirtina medžiaga, gauta iš Rusijos Federacijos, apie įmonę RAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią neva buvo eksportuojamos prekės, šios įmonės direktorius A. T. apklausos metu nurodė, kad jų bendrovė užsiima prekyba automobilių dalimis, fejerverkais įmonė neprekiauja, jokių deklaracijų negavo, ryšių su Lenkijoje esančiomis įmonėmis neturi, į Rusijos Federaciją transporto priemonė su kroviniu – fejerverkais 2010 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais neatvyko. Kaltinamųjų parodymus neabejotinai paneigia bei jų kaltę įrodo faktas, jog Klaipėdos teritorinės muitinės informacinėje sistemoje nerasti jokie eksporto užbaigimą patvirtinantys dokumentai, raštas iš DFDS Seaways apie tai, kad transporto priemonė su fejerverkais laikotarpyje nuo 2010-08-12 iki 2010-08-30 į Lietuvą neatkeliavo, pažyma iš AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ apie tai, kad transporto priemonė, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), su fejerverkais į Lietuvą neatvyko, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pakrančių apsaugos rinktinės duomenimis taip pat nustatyta, jog nurodyta transporto priemonė su prekėmis į Lietuvą neįvažiavo. Darytina pagrįsta išvada, kad joks oficialus krovinys – fejerverkai, kurio eksporto deklaracija buvo užpildyta, į Lietuvos Respubliką nebuvo atgabentas. Kad deklaraciją pildė kaltinamais A. L., eidamas valstybės tarnautojo pareigas, jis pats to neneigia. Nors pagal Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RŽ3-193 patvirtinto Malkų įlankos jūrų uosto posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.1. punktą A. L. turėjo pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų prekių muitinį tikrinimą, tačiau šios pareigos neatlikęs užpildė eksporto deklaraciją tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.
Netikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti. Toks dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja. Netikro dokumento pagaminimas - tai veiksmai, kuriais surašoma ar kitaip sukuriama tikro dokumento imitacija. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byloje yra neginčijamai nustatyta, jog A. L. veikoje yra objektyvieji nusikaltimo - netikro dokumentų pagaminimo, sudėties požymiai, t.y. neginčytinai nustatyta, kad A. L. eksporto deklaracijoje MRN NR. (duomenys neskelbtini) sąmoningai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – jog per Lietuvos Respublikos sieną gabenamas krovinys – fejerverkai, nors šis krovinys realiai gabentas nebuvo, ir šį suklastotą dokumentą panaudojo išsiųsdamas MDAS sistemoje Lenkijos muitinei. Byloje taip pat būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Netikrų dokumentų gaminimas padaromi tik esant tiesioginei tyčiai. Kaip jau nustatyta aukščiau, pildydamas deklaraciją, A. L. suvokė, kad realiai prekės – fejerverkai, per muitinę nėra gabenami, t.y. kaltinamasis suvokė savo nusikalstamų veikų pobūdį ir vis tiek juos atliko. Telefoniniai pokalbiai tarp kaltinamųjų įrodo, jog tokius neteisėtus veiksmus A. L. atliko ne savo iniciatyva, o E. L. bei V. P. prašymais, t.y. jų sukurstytas.
Nors kaltinamieji neigia siekę materialinės naudos, tačiau iš byloje esančių duomenų – telefoninių pokalbių, kurie buvo teismo posėdyje išklausyti ir kurių turinio bei dalyvių kaltinamieji neginčijo, akivaizdu, kad kaltinamieji tarėsi derino savo veiksmus, materialus atlygis buvo žadamas, dėl jo buvo tariamasi. Iš pokalbio 2010-08-10 Nr. 4345 tarp V. P. ir E. L. matyti, kad kalbama apie pinigus už netikros deklaracijos įforminimą. Kad pokalbyje minimas „Daukantas“, reiškia 100 Lt kupiūrą, patvirtinto liudytoju apklaustas E. N., tokią išvadą padaręs iš visų pokalbio konteksto , nes 2010-08-13 pokalbio metu kalbama apie konkrečias pinigų sumas - 3200, 3300. Praėjus keturioms minutėms po šio pokalbio V. P. skambino E. R. ir džiaugėsi, kad pavyko susiderėti dėl kyšio dydžio. Telefoninių pokalbių, vykusių 2010-08-20, išklotinė patvirtina pinigų siuntimo į Klaipėdą faktą. Pinigai buvo siųsti A. L. per Klaipėdos autobusų stotį. 2010-08-21 pokalbio tarp V. P. ir E. L. metu, V. P. nurodo, kad E. L. nuvažiuotų į Klaipėdos autobusų stotį į siuntinių skyrių. Visi šie telefoniniai pokalbiai įrodo, kad nusikalstama veika padaryta siekiant gauti turtinės naudos, kad visi trys kaltinamieji buvo suinteresuoti už vykdomas veikas gauti materialinį atlygį ir to sąmoningai siekė. Nei vienas iš trijų kaltinamųjų nepaneigė, jog telefonu tarėsi dėl materialinio atlygio už eksporto deklaracijos užpildymą netikrais duomenimis, o A. L. pripažino, kad atlygį pinigais ir gavo. Kitaip vertinti V. P., E. L. ir A. L. veiksmų, kaip tyčinių, atsižvelgiant į jų turinį, kryptingumą, sistemingumą, teismas neturi pagrindo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo būtinas požymis ir pasekmė – didelė žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ji gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti labai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Neturinė žala turi abstrakčią nematerialią formą, todėl jos dydis nustatytinas, atsižvelgiant į vertinamąjį atsiradusių pasekmių aspektą bei konkrečias bylos aplinkybes – kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nusikalstamos veikos trukmė, veikų skaičius, kaltininko užimamų pareigų svarba ir pan. Didele žala paprastai pripažįstamas valstybės tarnautojų piktnaudžiavimu padarytas žmogaus konstitucinių teisių ar laisvių suvaržymas, valstybės institucijos autoriteto menkinimas, jos ar kitos organizacijos normalaus darbo trikdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-622/2004; 2K-512/2004). Šiuo atveju V. P. bei E. L. sukurstę valstybės tarnautoją A. L. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o A. L. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, diskreditavo valstybės tarnautojo – Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus - vardą, sumenkino valstybinės institucijos autoritetą ir prestižą, iškreipė Klaipėdos teritorinės muitinės principus bei funkcijas. Tokia neturtinė žala be jokios abejonės laikytina didele.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalimi, kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Subjektyvieji kurstymo požymiai yra kurstytojo suvokimas, kad jis lenkia kitą asmenį nusikalstamai veikai, supratimas, kad jo žodžiai yra lemiami vykdytojui apsisprendžiant ir noras, kad kitas asmuo padarytų nusikaltimą. Įvertinus tai, kas nustatyta byloje, akivaizdu, jog E. L. ir V. P. tikslas buvo įkalbėti A. L. padaryti nusikalstamas veikas, t.y. sąmoningai palenkti jį nusikaltimų darymui. Įkalbinėjimas pasireiškė materialinio atlygio siūlymu. Be V. P. ir E. L. iniciatyvos, A. L. nebūtų apsisprendęs daryti šių nusikalstamų veikų, tuo tarpu įkalbėtas, sąmoningai sutiko įgyvendinti kurstytojų mintis. Atsižvelgiant į tai, V. P. ir E. L. veiksmai vertintini kaip kurstymas daryti nusikalstamą veiką.
Visapusiškai įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. P. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtys.
E. L. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtys.
A. L. veiksmuose yra nusikalstamų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtys.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri 2011-06-21 LR baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1472 pakeista nuo 2011-07-05. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios normos sankcijoje numatyta bausmė - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 11 straipsniu, pagal veikų padarymo metu galiojusią teisės normą, Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už apysunkį nusikaltimą, tuo tarpu šiuo metu galiojanti norma numato atsakomybę už sunkų nusikaltimą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 1, 2 dalimis, kuriose nurodoma, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Tuo remiantis, teismas laiko, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi teisės norma yra švelnesnė ir ją taiko.
Kaltinamasis V. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis dirba, anksčiau neteistas ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbe charakterizuojamas teigiamai, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už įvykdytus nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05) skiriant laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant, pagal Lietuvos Respublikos 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį skiriant baudą.
Kaltinamasis E. L. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis), dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis dirba, anksčiau neteistas ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo veiksmuose atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę pripažįsta iš dalies, jam taikytos drausminės atsakomybės priemonės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti E. L. už įvykdytus nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05) skiriant laisvės atėmimo bausmes, tačiau jų vykdymą atidedant, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį skiriant baudą.
Kaltinamasis A. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis), kita apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis nedirba, anksčiau neteistas ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo veiksmuose atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, savo kaltę pripažįsta iš dalies, jam pritaikytos drausminės atsakomybės priemonės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. L. už įvykdytus nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05) skiriant laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant, pagal 300 straipsnio 1 dalį skiriant baudą.
Bausmės dydžius apsprendžia kaltinamuosius charakterizuojanti medžiaga, jų vaidmuo nusikaltimo padaryme, kitos aukščiau aptartos aplinkybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,
nusprendžia:
V.P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05), 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05) - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams bei 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
E.L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05), 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05), 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05) – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05) – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams bei 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems ) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A.L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05), 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05) – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams bei 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.