- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2-9755-584/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06199-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jasaitienė
- Pareiškėjas
- J. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D.
- Advokatai
- Živilė Urbonavičienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Vaivai Milkeraitienei, dalyvaujant pareiškėjai J. Č., jos atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei, suinteresuotam asmeniui R. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. D. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. Č. patikslintu pareiškimu (36-38 b.l.) prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. D. mirties, mirusios 2010 m. liepos 12 d., palikimą priėmė faktiškai pradėdami turtą valdyti jos sutuoktinis S. D. ir duktė J. Č..
Pareiškėja pareiškime nurodė, kartu su atstove teismo posėdžio metu paaiškino, kad suinteresuotas asmuo byloje yra pareiškėjos brolis, o jų tėvai buvo S. D. ir R. D.. Po savo tėvo S. D. mirties (2011 01 25) pareiškėja priėmė palikimą pareiškimu kreipdamasi į Kauno miesto 4-ąjį notaro biurą.
Pareiškėja pažymėjo, kad jos tėvai S. D. ir R. D. susituokė 1955 m. vasario 12 d. 1956 m. liepos 28 d. jiems buvo suteiktas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teisėmis (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) neterminuotam naudojimuisi individualaus gyvenamojo namo statybai. Gyvenamasis namas buvo baigtas statyti 1961 metais, o ūkinis pastatas – 1957 metais. Viešajame registre namų valda registruota pareiškėjos tėvo S. D. vardu. Joje iki mirties gyveno pareiškėjos tėvai. Dabar gyvena pareiškėja su šeima ir suinteresuotas asmuo. Namų valda rūpinosi tik pareiškėja, taip pat rūpinosi jos tėvas.
2010 m. liepos 12 d. mirė pareiškėjos motina R. D.. Pareiškėja ir jos tėvas S. D. dėl palikimo priėmimo į paveldėjimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai jį pradėdami valdyti. Pareiškėja su tėvu S. D. po motinos mirties likusį turtą pradėjo valdyti kaip savo - ir toliau gyveno tėvų santuokos metu pasistatytame name su ūkiniu pastatu, jį tvarkė, juo rūpinosi, remontavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir t.t. Suinteresuotas asmuo neišreiškė valios priimti atsiradusį palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. D. su pareiškimu sutiko, nurodė, kad pareiškėja yra jo sesuo, jis neprieštarauja, kad būtų nustatytas jos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Prašo pareiškimą tenkinti visiškai (43,44 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja J. Č. yra palikėjos R. D. duktė (14,15 b.l.). Pareiškėjos motina mirė 2010 m. liepos 12 d. (11 b.l.). Palikėja testamento nebuvo sudariusi (18 b.l.). Po palikėjos mirties notaro biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo (19 b.l.). S. D. mirė 2011 01 25 (bl.l.12).
Pareiškėjos, jos atstovės ir suinteresuoto asmens paaiškinimais bei rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po pareiškėjos motinos mirties pareiškėja ir jos tėvas S. D. liko gyventi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šiuos namus tvarkė, mokėjo mokesčius, jais rūpinosi kaip savais. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas V. Č..
Pareiškėjos tėvas S. D. yra palikėjos sutuoktinis. Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo (CK 5.13 straipsnis).
Pareiškėja yra palikėjos duktė, pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Kitas įpėdinis pagal įstatymą yra pareiškėjos brolis, suinteresuotas asmuo R. D.. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, įpėdiniams teisės ir pareigos atsiranda tik jiems turint valią ir atlikus aktyvius veiksmus palikimui priimti. Įpėdinis realizavęs savo paveldėjimo teisę tampa paveldėtoju. Suinteresuotas asmuo - palikėjos brolis nurodė, kad jis palikimo nepriėmė ir nesiekia jo priimti. Palikimą priėmė pareiškėja ir jos tėvas.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja kartu su savo tėvu S. D. po pareiškėjos motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdami valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos ir S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2010 m. liepos 12 d., mirties, atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdami turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.