Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. B. 131,16 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. gegužės 2 d. atsakovas neteisėtai – dugnine meškere žvejojo Atmatos upėje, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje ir turėjo sugavęs du karšius, kurių žvejyba Nemuno deltos regioniniame parke nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama. Dėl šių neteisėtų veiksmų V. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 87 straipsnio 3 dalį. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje jis neskundė. Taip pat nurodo, kad atsakovas nurodytais veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1 – 14, 10.1. p. ir 12.4.10. p. reikalavimus ir padarė žalą žuvų ištekliams. 131,16 Eur žala žuvų ištekliams apskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1076 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. D1-280 „Dėl Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo.“ Atsakovui buvo pateikta pretenzija ir pasiūlyta atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams, tačiau jis žalos neatlygino.

Atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Formaliai ištyrus įrodymus ir pasitvirtinus jų turiniui, yra pagrindas priimti tokį sprendimą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015 m. gegužės 2 d. atsakovas V. B. neteisėtai – dugnine meškere žvejojo Atmatos upėje, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje ir turėjo sugavęs du karšius, kurių žvejyba nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioniniame parke draudžiama. Šiais veiksmais jis pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1 - 14 (redakcijos, galiojusios pažeidimo metu) 10.1. p. ir 12.4.10. p. reikalavimus, todėl buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį 115 Eur bauda, konfiskuojant iš jo paimtus daiktus – pažeidimo įrankius/priemones.

Neteisėtais žvejodamas atsakovas padarė 131,16 Eur žalą žuvų ištekliams, kuri apskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1076 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. D1-280 „Dėl Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo.“ Atsakovui buvo pateikta pretenzija ir pasiūlyta atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams, tačiau jis žalos neatlygino.

Civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str. 1 d.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovas padarė žalą žuvų ištekliams ir jos neatlygino. Įvertinus visus įrodymus, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 131,16 Eur žala ieškovui (CK 6.249 str., 6.251 str. 1 d., 6.263 str.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminio mokesčio ir 1,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš viso 16,54 Eur į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 131,16 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 131,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą pervedant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, juridinio asmens kodas 190742333, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, Klaipėdos skyriuje, banko kodas 40100.

- 16,54 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Atsakovas V. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilutės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.