Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė 2023 m. birželio 15 d. A. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad, jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2023 m. balandžio mėn., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2023 m. gegužės 15 d. Tuo A. K., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 24 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2023 m. liepos 26 d. teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas dėl 2023 m. liepos 15 d. Institucijos nutarimo, kuriuo prašoma neskirti jam baudos, kadangi deklaraciją sutvarkė ir pateikė. Nurodo, kad vienintelė jų darbuotoja beveik visą laiką buvo nedarbingume, o balandžio mėnesį, supratusi, kad toliau nepadirbs, jos prašymu buvo atleista iš darbo. Papildomus dokumentus užpildė kovo mėnesį, bet, kadangi minėta darbuotoja nebedirbo ir jokių pajamų negavo, manė, kad pildyti deklaracijos jau nebereikia, nes darbuotoja atleista. Prisijungimus prižiūrėdavo pareiškėjo žmona, tačiau ji laukėsi, nėštumas buvo sudėtingas, todėl galėjo nepastebėti priminimo. Mano, kad už nedirbusią ir pajamų negavusią vienintelę darbuotoją paskirta bauda yra neadekvačiai didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2023 m. balandžio mėn., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2023 m. gegužės 15 d.

ANK 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Minėto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.

Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 5 punktus mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. O šio Įstatymo 76 straipsnio 1 dalis nurodo, jog mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad gyventojų pajamų deklaracija už 2023 m. balandžio mėnesį nebuvo pateikta, tačiau nurodo, kad jos nepateikė, nes manė, jog atleidus darbuotoją ir jai nebegaunant jokių pajamų, pildyti deklaracijos nebereikia, o siunčiamų priminimų apie privalomą deklaracijos pateikimą nematė, kadangi tuo rūpinosi jo žmona, kuri dėl sveikatos problemų, galėjo priminimo nepastebėti.

Teismas atsižvelgia į tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

Nagrinėjamu atveju A. K. yra juridinio asmens, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl jis yra atsakingas už imperatyviais teisės aktais juridiniam asmeniui nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą, įskaitant ir mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą mokesčių administratoriui. Pažymėtina, kad teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas šiuo atveju negali būti pateisinamas atitinkamų teisės aktų, deklaravimo tvarkos nežinojimu, siųstų priminimų nepastebėjimu ar panašaus pobūdžio aplinkybėmis, nes tai nebūtų suderinama su konstituciniu teisės principu, jog įstatymų nežinojimas asmens neatleidžia nuo atsakomybės.

Kartu su atsiliepimu Institucija pateikė duomenis, jog minėta deklaracija pateikta 2023 m. liepos 25 d. t. y. pavėluotai, jau po skundžiamo nutarimo priėmimo (b. l. 25). Skundu pareiškėjas prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą, kadangi deklaraciją pateikė, tačiau, teismas pažymi, kad aplinkybė, jog minėta deklaracija vis dėlto buvo pateikta, nors ir pavėluotai, pareiškėjo atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo nešalina, nes, kaip minėta, ANK 187 straipsnio 2 dalis numato tokią pačią administracinę atsakomybę ir už deklaracijų nepateikimą, ir už pavėluotą duomenų pateikimą.

Skundžiamu nutarimu A. K. paskirta 295 Eur bauda, t. y. administracinė nuobauda, lygi ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam minimalios ir maksimalios baudų vidurkiui, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai padarė tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą nepraėjus ANK 40 straipsnyje numatytam terminui. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu jau buvo nubaustas už analogišką nusižengimą pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas (b.l. 13-14), tačiau nepraėjus metams po nuobaudos skyrimo pakartotinai padarė analogišką nusižengimą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimo – paskyrimas nepasiekė ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo tikslo – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, todėl už pakartotinį nusižengimą skirti įspėjimą netikslinga ir neproporcinga padarytam nusižengimui, priešingai tai formuotų pareiškėjui nebaudžiamumo nuostatą. Teismo vertinimu, Institucija tinkamai laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių, parinkdama nuobaudos rūšį ir dydį.

Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. liepos 13 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.