Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2018-08-01 (duomenys neskelbtini), 2018-05-05 jungtinės veiklos sutarties tarp jo paties ir (duomenys neskelbtini) pagrindu savavališkai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 3 ir 4 punktus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, vykdo naujo neypatingosios kategorijos statinio - vieno buto gyvenamojo namo statybos darbus žemės sklype kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. S. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino bei paaiškino, kad statybos darbus pradėjo be leidimo, nes tikėjosi artimiausiu metu jį gauti, tačiau užsitęsė derinimo procedūros ir leidimą statyti gavo tik 2018-10-15.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be V. S. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo taip pat įrodyta 2018-10-19 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-09-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-09-06 savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Nr. XII-2573, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20300) (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 46 dalyje nurodyta, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui), o įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, statytojas (užsakovas) nustatyta tvarka turi gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Taigi nekyla abejonių, jog V. S. 2018-08-01 (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, vykdo naujo neypatingosios kategorijos statinio - vieno buto gyvenamojo namo statybos darbus ir tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalies, sudėtį – naujo neypatingo statinio savavališka statyba.

V. S. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, administracine tvarka nebaustas, dirba, 2018-10-15 leidimą statyti gavo. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad V. S. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 351 straipsnio 5 dalyje sankcijos minimumą atitinkančią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 351 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti V. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.