- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 1S-384-485/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- E. A.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. A. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 91-43 netaikyti nuteistajam E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.1. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 4 ir 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam buvo atidėtas 3 metams.
1.1.1. Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nuteistasis pasiųstas atlikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
1.2. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 4, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.
1.3.1. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu, laisvės apribojimu 1 metams;
1.3.2. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
1.3.3. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, skirta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 14 d. Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. kovo 7 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 6 mėnesiai 7 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 91-43 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nuteistojo gynėjo skundas dėl Komisijos 2019 m. kovo 8 d. nutarimo atmestas.
5. Nuteistojo gynėjas skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2019 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. 91-43 ir taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad tiek Komisijos nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje pateikti argumentai yra pagrįsti prieštaringais nuteistojo asmens byloje esančių rašytinių įrodymų, kompetentingų specialistų išvadų ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatų vertinimais. Teismas savo išvadas darė tendencingai vertindamas pateiktus skundo argumentus ir bylos duomenis. Nutartyje nurodyti motyvai iš esmės prieštarauja teismo nurodytoms aplinkybėms, kurios kaip tik patvirtina sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kurios sudaro pagrindą tenkinti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
5.2. Teigiama, kad teismas nutartyje akcentavęs ankstesnius E. A. teistumus, nevertino, kad jie visi yra prieš daugiau kaip 10 metų. Bausmės pagal tris pirmus nuosprendžius buvo subendrintos BK 63 straipsnio pagrindu – visas veikas nuteistasis įvykdė dar prieš pirmąjį nuosprendį. Tik paskutiniuoju nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas. Nusikalstamas veikas E. A. padarė būdamas nepilnametis ir neseniai sulaukęs pilnametystės, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, pripažįsta nepateisinęs teismo pasitikėjimo, po ko bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas.
5.3. Nuteistojo gynėjo teigimu, teismas nepagrįstai sureikšmino faktą, kad nuteistasis, panaikinus jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, pasislėpė ir tik pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas užsienyje, kas atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas. Pažymima, kad nuteistojo nusikalstamas veikas ir jo asmens pavojingumą teismas įvertino jam skirdamas bausmes. Nuteistasis nesislapstė, o legaliai dirbo Norvegijoje, jam nebuvo žinoma apie paiešką.
5.4. Skunde taip pat nurodoma, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teisę būti lygtinai paleistiems ne tik nuteistiesiems, kurių rizika yra žema, bet ir kurių pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl teismas, akcentuodamas, kad E. A. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ir atsisakydamas tenkinti jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą, diskriminuoja šį nuteistąjį.
5.5. Pažymima, kad nuo bausmės atlikimo pradžios – 2018 m. spalio 25 d. nuteistojo rizika nusikalsti sumažėjo pakankamai daug – 10 balų. Tai rodo reikšmingą pažangą, todėl teismo išvada, kad nuteistasis gali dar labiau stengtis daryti didesnę pažangą, yra žeidžianti asmenį, nes praktiškai neįgyvendinama. E. A. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, buvo skatintas už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pataisos programose, jo požiūris į darbą teigiamas, nuo 2018 m. gruodžio mėnesio dirba, po lygtinio paleidimo bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, gyventų motinai priklausančiame bute Kaune, nepalaiko nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų. Pasak skundo autoriaus, apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino arba jas vertino tendencingai nuteistojo nenaudai.
5.6. Pažymima, jog nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sudaro ne vieną trečdalį, kaip tai numatyta įstatyme, o pusę paskirtos bausmės, todėl teismo argumentas, kad likusi didelė neatliktos bausmės dalis yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nuteistasis E. A. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (52 balai pagal OASys). Nors, kaip teisingai nurodoma skunde, nuo pirmojo vertinimo ši rizika sumažėjo, tačiau ją vis dar sudaro 11 dinaminių balų, kuriuos bausmę atliekantis asmuo pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Atsižvelgiant į tai, esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau šiuo metu yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Priešingai nei teigiama skunde, vertinant nuteistojo pažangą pataisos proceso metu aptariamų įstatymo nuostatų visumoje, pirmosios instancijos teismo nutarties išvados apie nepakankamą nuteistojo pažangą negali būti laikomos diskriminacinėmis.
9. Byloje esantys duomenys, kuriuos skunde akcentuoja ir nuteistojo gynėjas, patvirtina, jog nuteistajam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės daro teigiamą įtaką – jis pataisos namuose dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nebuvo baustas drausmine tvarka. Be to, jis buvo vieną kartą skatintas, jo požiūris į darbą teigiamas, o kriminalinės subkultūros nuostatų nestebima. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo siekį pasitaisyti. Tačiau, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, vien jų nepakanka sprendžiant, ar nuteistojo pažanga pataisos proceso metu yra akivaizdi ir jau šiuo metu sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
10. E. A. bausmę atlieka pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius, anksčiau tris kartus teistas. Kaip akcentuojama ir socialinio tyrimo išvadoje, jo elgesiui būdingas nusikalstamų veikų nuosavybei modelis. Nors, kaip nurodoma gynėjo skunde, nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka už prieš pakankamai ilgą laiko tarpą padarytas nusikalstamas veikas, o veikos, už kurių padarymą jis buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, sudaro nusikalstamų veikų sutaptį (daugetą), tačiau aplinkybė, jog nuteistasis pasislėpė nuo bausmės atlikimo, tuo pažeisdamas probacijos sąlygas bei teismo parodytą pasitikėjimą juo, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Vien tai, kad nuteistasis, būdamas užsienyje, kur pasislėpė nuo bausmės atlikimo, oficialiai dirbo, nepaneigia aptartų aplinkybių svarbos, juolab, kad bausmei atlikti jis grįžo ne savo noru, o buvo pargabentas pagal išduotą Europos arešto orderį. Aukštesniojo teismo vertinimu, asmuo, pasislėpęs nuo bausmės, vengiantis ją atlikti, neprisiima atsakomybės dėl savo veiksmų, yra linkęs juos minimizuoti, o atlikta bausmės dalis šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei teigiama skunde, negali būti vertinama kaip pakankama bei sudaranti pagrindą manyti, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Apylinkės teismas nuteistajam likusią atlikti bausmės dalį vertino kitų aplinkybių visumoje, jos neišskirdamas ir neteikdamas prioriteto prieš kitas, todėl BPK 157 straipsnio nuostatų, priešingai nei teigia gynėjas, nepažeidė.
11. Darant išvadą dėl nepakankamos nuteistojo pažangos pataisos proceso metu pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatomi riziką nusikalsti didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nors nuteistojo ankstesni teistumai vertintini kaip statinis veiksnys, kurio jis pataisos proceso metu neturi galimybės pakeisti, tačiau, savo kaltės teisminio proceso metu nepripažinęs, jis iki šiol menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, teigia neturėjęs kito pasirinkimo. Jis vis dar jaučiasi labai susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje ir bičiulių nuomonės, kas, atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkų grupės, o nuteistasis teigia, jog nusikalstamas veikas padarė įtakotas netinkamos draugų kompanijos, vertintina itin kritiškai. Nors šiuo metu jis socialinio tyrimo išvados duomenimis iš dalies ir geba analizuoti tam tikras situacijas, tačiau vengia tai daryti, yra linkęs pernelyg pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip mano pats prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nuteistojo impulsų kontrolė izoliacijos sąlygomis yra pakankama, tačiau aptariami duomenys nesudaro pagrindo spręsti apie išimtinai teigiamą nuteistojo elgesį probacijos laikotarpiu.
12. Pažymėtina, kad, nors skunde argumentuojant pakankamą pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti akcentuojamos aplinkybės, susijusios su nuteistojo darbine veikla, kas neabejotinai yra nuteistojo siekį pasikeisti įrodantis veiksnys, tačiau šiuo metu jis nėra pakankamas sprendimui dėl lygtinio paleidimo taikymo priimti. Skunde nurodoma aplinkybė, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis įsidarbintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ savaime nepatvirtina, jog nuteistasis, paleistas į laisvę, iš tikrųjų minėtoje bendrovėje įsidarbins. Viešai juridinių asmenų registre pateikiamuose duomenyse toks juridinis asmuo apskritai nerandamas. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie kurią galimai ir nurodė nuteistojo gynėjas, yra registruotas Vilniaus mieste, o nuteistasis teigia lygtinio paleidimo atveju apsigyvensiantis motinos namuose Kaune. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis, nors ir įsidarbino, tačiau, turėdamas pagrindinį išsilavinimą ir tik vieną specialybę, naujų specialybių neįgijo, nesiekė padidinti savo galimybių užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį galimo lygtinio paleidimo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo kriminalinė patirtis siejama išimtinai su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, aukštesniojo teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu dėjo maksimalias pastangas resocializuotis, jog jo pažanga galėtų būti vertinama kaip pakankama manyti, kad E. A., būdamas laisvėje, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
13. Atsižvelgiant į visumą aptartų E. A. asmenybę apibūdinančių duomenų, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, o jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, kad jis lygtinio paleidimo atveju gyvenimo tikslų siektų tik teisėtomis priemonėmis. Skunde nurodomos aplinkybės, jog nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas nepilnametis ir neseniai sulaukęs pilnametystės, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, pripažįsta nepateisinęs teismo pasitikėjimo, po ko bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, neturi reikšmingos įtakos, sprendžiant dėl nuteistojo pažangos pataisos proceso metu.
14. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistąjį bei jo elgesį apibūdinančias aplinkybes, todėl pagrįstai sprendė, kad E. A. pažanga pataisos proceso metu nėra pakankama lygtiniam paleidimui taikyti. Manyti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus E. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir tik padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, akcentuojamų nuteistojo gynėjo skunde, nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir probuojamas. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo gynėjo skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo E. A. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.