Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. G., teismo posėdyje išnagrinėjo L. G. skundą dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK 2010-02-24 nutarimu Nr.10N-054688 L. G. pagal LR ATPK 124¹ str. 2., 4 d. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 75 Lt bauda.

Nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010-02-19 apie 12 val. 10 min., adresu Perkūnkiemio g. 17, Vilniuje, parkuodamas automobilį Renault 19 pažeidė Kelių eismo taisyklių kelio ženklo Nr.332 reikalavimus, trukdė eismui.

Vilniaus apskrities VPK 2010-02-19 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodoma, kad dėl Kelių eismo taisyklių 155.10 p. pažeidimo priimtas sprendimas automobilį Renault 19 priverstinai nuvežti į aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21 (b.l. 39).

L. G. skunde bei patikslintame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2010-02-24 nutarimą ir panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2010-02-19 priimtą sprendimą Nr.07-10-448784 priverstinai nuvežti transporto priemonę (b.l. 2-3, 25a-25c).

Savo prašymą remia tuo, kad nagrinėjamu atveju automobilį parkavo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o kelio ženklų, draudžiančių toje vietoje sustoti ir stovėti, nebuvo Be to, buvo išplatintas Policijos departamento pranešimas spaudai, kad jau 2008 m. pabaigoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri priėmė sprendimą Vilniaus mieste, Perkūnkiemio gatvėse pašalinti nepagrįstai įrengtus kelio ženklus, panaikinti horizontalų kelio ženklinimą „geltona ištisinė linija“. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų (nuotraukų ar pan.), pagrindžiančių padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Taip pat nurodo, kad transporto priemonių nuvežimo tvarka yra reglamentuojama LR Vyriausybės 2009-02-11 nutarimu Nr.118 „Dėl transporto priemonių nuvežimo ir važiuoklės blokavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. LR ATPK 269 str. 7 d. nurodoma, kad transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama esant 124¹ str. reikalavimų pažeidimui, kai tai trukdo eismo saugumui. Tokia pati nuostata įtvirtinta LR saugaus eismo įstatymo 33 str. 1dalyje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju jo valdomas automobilis eismo saugumui netrukdė.

Skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities VPK2010-02-24 nutarimą atmestinas.

Byla dėl skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2010-02-19 priimtą sprendimą Nr.07-10-448784 priverstinai nuvežti transporto priemonę nutrauktina.

Dėl skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities VPK2010-02-24 nutarimą

Iš skundžiamo Vilniaus apskrities VPK 2010-02-24 nutarime nurodyta, kad L. G. administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d. ir 4 d..

LR ATPK 124¹ str. 2 d. sakoma, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

LR ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta, kad vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties litų.

Minėtame nutarime nurodoma, kad L. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių kelio ženklo Nr.332 reikalavimus bei 8, 155.10 p. nuostatas.

Kelių eismo taisyklių 8 p. sakoma, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

Kelių eismo taisyklių 155.10 p. įtvirtintas draudimas vairuotojams sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

2010-02-19 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Perkūnkiemio gatvėje, ties namu Nr.17 buvo paliktas stovėjo automobilis Renault 19 be valstybinių numerio ženklų pažeidžiant Kelių eismo taisyklių ženklo Nr.332 reikalavimus, prie pat išvažiavimo iš aikštelės ir užstojant išvažiuojantiems automobiliams matomumą (b.l. 8).

Liudytojas A. A. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad nagrinėjamu atveju automobilis Renault 19 stovėjo kelio ženklo draudžiančio sustoti veikimo zonoje. Automobilio važiuoklė buvo blokuota, pats automobilis toje vietoje stovėjo seniai, nes buvo apsnigtas neeksploatuojamas (b.l.19).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. patvirtino, kad visa Perkūnkiemio gatvė yra užstatyta ženklais, draudžiančiai transporto priemonėms sustoti (b.l. 43).

Minėtų liudytojų A. A. ir A. P. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinantys tas 2010-02-19 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, jog nagrinėjamu atveju L. G. valdomas automobilis Renault 19 buvo pastatytas draudžiamoje vietoje ir užstojo kitiems automobiliams matomumą, t.y. trukdė transporto eismui. Nustatyta, kad L. G. su minėtais liudytojais pažįstamas nebuvo, asmeniškumų vieni kitų atžvilgiu neturėjo. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu abejoti šių liudininkų parodymų patikimumu, todėl jie laikytini objektyviais.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad L. G. pastatė automobilį Renault 19 Kelių eismo taisyklių kelio ženklo Nr.332 („sustoti draudžiama“) galiojimo zonoje, tokiu automobilio parkavimu buvo trukdoma eismui ir šiais veiksmais pareiškėjas padarė LR ATPK 124¹ str. 2 ir 4 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Nors skundžiamame Vilniaus apskrities VPK 2010-02-24 nutarime nurodoma, kad L. G. dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti su pažeidimu susijusias aplinkybes, iš pareiškėjo skunde teismui bei teisinio nagrinėjimo metu išreikštos pozicijos matyti, kad ši lengvinanti aplinkybė buvo konstatuota nepagrįstai.

Taigi, jokių pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama kad Vilniaus apskrities VPK 2010-02-24 nutarimu L. G. administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 124¹ str. 2 d. ir 4 d. numatytus pažeidimus patrauktas pagrįstai ir teisėtai, subendrinta administracinė nuobauda paskirta iš esmės laikantis nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl minėtą nutarimą panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2010-02-19 priimtą sprendimą Nr.07-10-448784 priverstinai nuvežti transporto priemonę

Sprendžiant L. G. reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2010-02-19 priimtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę pagrįstumą, reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-05 (adm.b. Nr. N1 -1736/2007) pateikti išaiškinimai.

Minėtoje nutartyje pažymėta, kad ATPK 271 straipsnyje numatytos teisenos paskirtis – patikrinti, ar nepažeidžiamos asmens teisės ir laisvės, taikant LR ATPK normas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (Vyriausiojo administracinio teismo 2006-01-04 nutartis adm.b. Nr.N4-026/2006). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje tarpinių priemonių, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės, apskundimas numatytas kaip išimtis iš bendros taisyklės, pagal kurią galimi proceso teisės normų pažeidimai įvertinami nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo asmuo pripažįstąs kaltu dėl pažeidimo padarymo ar administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama. Dėl šios priežasties tarpinių procesinių priemonių apskundimas negali būti aiškinamas plečiamai.

Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apribojant asmens laisvę ir nuosavybę egzistuoja būtinybė operatyviai patikrinti, ar valdžios institucijų veiksmais nėra neteisėtai ir nepagrįstai apribojamos tokios asmenų teisės, kaip asmens laisvė, ar teisės nuosavybės srityje, ar nėra būtinybės teismui nedelsiant imtis atitinkamų priemonių šioms teisėms apsaugoti, kol nėra ištirta ar išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla (Vyriausiojo administracinio teismo 2006-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr.N3-565/2006). Jeigu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas baigtas, ATPK 271 str. numatytas priemonės apskundimas nebetenka prasmės, nes nebegali pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas. Jeigu asmuo jo atžvilgiu neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas yra veiksmas. Vykstant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai viešojo administravimo aktai nepriimami, o administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Vyriausiojo administracinio teismo 2003-12-15 nutartis adm.b. Nr.A4–689/2003). Veiksmas yra atliekamas aktyviu elgesiu, sukeliančiu realaus gyvenimo pasikeitimus. Kol veiksmas yra atliekamas, asmens teisių teisminė gynyba galima įpareigojant atliekamą veiksmą nutraukti. Kai veiksmas nebėra atliekamas, vien atlikto veiksmo pripažinimas neteisėtu, nesiejant su kitais teisių gynybos būdais, asmens teisių apsaugos nebegali užtikrinti, nes asmens teisės nebėra pažeidžiamos. Tuo veiksmas skiriasi nuo administracinio akto, priimamo viešojo administravimo srityje, kurio teisinės pasekmės yra nukreipiamos į ateitį. Skirtingai nuo administracinio akto, veiksmas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes negalima pripažinti negaliojančiais jau įvykusių realaus gyvenimo pokyčių.

Teismas pažymėjo, jog asmuo, reikalaujantis pripažinti transporto priemonės nuvežimo aktą neteisėtu, iš tiesų siekia pripažinti neteisėtu atliktą veiksmą, t. y. transporto priemonės nuvežimą, kuris buvo užfiksuotas aktu bei fiksuotas tarnybiniame pranešime. Tačiau tokio reikalavimo tenkinimo atveju teisės nebegali būti apginamos, nes atliktas veiksmas nebegali būti panaikintas. Taikant šį veiksmą galimai padarytos žalos atlyginimo klausimas spręstinas įstatymų nustatyta tvarka.

Nors L. G. prašo panaikinti priimtą sprendimą Nr.07-10-448784 priverstinai nuvežti transporto priemonę, byloje esantys įrodymai liudija, kad šiuo klausimu joks sprendimas nebuvo priimtas, o, nagrinėjamu atveju, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės - priverstinio transporto priemonės nuvežimo – taikymas buvo realizuotas veiksmu, kuris buvo fiksuotas 2010-02-19 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte (b.l. 39) ir 2010-02-19 vyriausiojo patrulio A. P. tarnybiniame pranešime Nr.07-10-448784 (b.l. 8).

L. G. teismui pateiktame patikslintame skunde (b.l. 25d-25e) prašė pripažinti sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę neteisėtu bei priteisti atlyginti iš to kilusią žalą. Tokiu būdu, tik sprendžiant reikalavimo dėl pareiškėjo prašomos žalos priteisimo pagrįstumą, galėtų būti nagrinėjamas policijos pareigūnų veiksmų, kuriais buvo taikyta ši teisenos užtikrinimo priemonė, teisėtumas. Tačiau teismo 2010-04-16 nutartimi (b.l. 25d-25e) skundą dalyje dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą pripažinus nepaduotu nepašalinus šio skundo reikalavimo trūkumų, vadovaujantis minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-05 nutartyje pateiktais išaiškinimais reikalavimas dėl veiksmų, kuriais taikyta teisenos užtikrinimo priemonė, panaikinimo negali būti reiškiamas.

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai sprendžiama, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl veiksmų, kuriais taikyta bylų teisenos užtikrinimo priemonė (priverstinio transporto priemonės nuvežimas) panaikinimo, yra nenagrinėtinas ir byla šio reikalavimo atžvilgiu nutrauktina (LR administracinių bylų teisenos 101 str. 1 p.)

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 124 str.. 1p., 101 str. 1p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus apskrities VPK 2010-02-24 nutarimą Nr.10N-054688, kuriuo L. G. pagal LR ATPK 124¹ str. 2., 4 d. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 75 Lt bauda, nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Bylą dėl L. G. reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2010-02-19 priimtą sprendimą Nr.07-10-448784 priverstinai nuvežti transporto priemonę nutraukti.

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.