- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-10
- Bylos Nr.
- 1-221-870/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00593-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- K. E.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, sekretoriaujant Editai Bekerytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruojamos ir dabartinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-12-12 pagal BK 219 str. 1 d. 20 MGL (2 500 Lt) dydžio bauda, 2) Plungės rajono apylinkės teismo 2005-03-25 nuosprendžiu pagal BK 219 str. 1 d. 20 MGL (2 500 Lt) dydžio bauda, 3) Plungės rajono apylinkės teismo 2015-06-09 nuosprendžiu pagal BK 223 str. 1 d., 245 str., 246 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams ir 14 MGL (527, 10 Eur) dydžio bauda kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. E. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės, iš viso 202 447,07 Lt sumai (ekvivalentas – 58 632,72 Eur) UAB „E.” priklausantį turtą, o būtent: nuo 2013-07-09 iki dabar būdamas UAB „E.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir nuo 2013-07-30 iki dabar būdamas UAB „E.“ akcininku ir turėdamas administracinius įgaliojimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, turėdamas teisę disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis, esančiomis jos sąskaitoje banke ir kasoje bei kitomis materialinėmis vertybėmis, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 19 straipsnio 8 punktą, nurodantį, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, 2013-07-09, Vilniuje, pagal 2013-07-09 priėmimo perdavimo aktą Nr. 13-07/09 iš buvusio įmonės direktoriaus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), perėmęs UAB „E.“ didelės vertės turtą - grynuosius pinigus, viso 70 447,07 Lt (ekvivalentas eurais - 20 402,88 Eur) ir UAB „E.“ didelės vertės turtą - universalias stakles su automatine rąstų padavimo rampa (vertė 98 000 Lt), horizontalias medienos pjovimo stakles (juostinį gaterį) (vertė 34 000 Lt), šiuos jam, kaip UAB „E.“ direktoriui, patikėtus UAB „E.“ pinigus, K. E. tiksliai nenustatytu laiku perdavė K. M., gim. (duomenys neskelbtini), taip padengdamas pagal 2009-12-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 5800 Eur sumai ir 2010-05-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 15 950 Eur sumai savo asmeninius įsiskolinimus K. M., o universalias stakles su automatine rąstų padavimo rampa (vertė 98 000 Lt), horizontalias medienos pjovimo stakles (juostinį gaterį) (vertė 34 000 Lt) pervežė adresu (duomenys neskelbtini), ir juos tyčia paliko kitiems asmenims prieinamoje ir gamtinių oro sąlygų veikiamoje vietoje, neužtikrino jų saugojimo, jų techninės priežiūros, ko pasekoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis šie įrengimai buvo prarasti. Tokiu būdu K. E. išvaistė jam patikėtą didelės vertės turtą, iš viso 202 447,07 Lt sumai (ekvivalentas – 58 632,72 Eur), tuo padarydamas didelę turtinę žalą UAB „E.“. Šiais savo veiksmais K. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d.
Kaltinamasis K. E. teisiamajame posėdyje nurodė, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi. Nurodė, jog kaltinime aplinkybės nurodytos teisingai. Neturėjo kur padėti įrengimų, buvo kebli situacija. UAB „E.“ perėmė iš J. K.. Taip pat perėmė grynuosius pinigus, universalias stakles, medienos pjovimo stakles.
Ikiteisminio tyrimo metu K. E. pateikė detalesnius ir aiškesnius paaiškinimus. Jis nurodė, kad jog apie 2010-2012 m., tiksliai neprisimena, tuo metu, kai turėjo dar savo K. E. gamybinę komercinę įmonę (K.) ir vykdė veiklą šios įmonės vardu, gelbėdamas savo verslą, per keletą kartų savo, savo žmonos, savo sūnaus vardu skolindavosi pinigus iš fizinio asmens K. M.. Su K. M. susipažino per savo pažįstamą, kurio nebeprisimena, kuris jam davė K. M. kontaktinius duomenis. Skolinosi iš K. M. pinigus ne per vieną kartą, dalį gražino, tačiau 2013 m. pradžiai dar liko pastarajam skolingas apie 100 000,00 Lt. Įmonės K. verslas jau buvo žlugęs, skolos K. M. grąžinti nebegalėjo. Apie tai, kad niekaip negali grąžinti likusios skolos, jis pasakė K. M.. Po kiek laiko jam K. M. pasakė, kad reikės persiimti savo vardu vieną įmonę ir už tai pastarasis nurašys jam skolą, iš viso apie 100 000 Lt, sugrąžins jam jo pasirašytus ir K. M. išduotus vekselius: 2010 m. gegužės mėn. 4 d paprastąjį vekselį 15 950 Eur sumai ir 2010 liepos mėn. 27 d. paprastąjį vekselį 16 000 Eur sumai. Nuo to laiko, kai perėmė UAB „E.“, jis K. M. yra nebeskolingas. Pagal paprastuosius vekselius 2009 m. gruodžio mėn. 4 d. 5800 Eur sumai, 2009 m. gruodžio 4 d. 5800 Eur sumai ir 2009 m. gruodžio mėn. 4 d. 5800 Eur sumai jis buvo atsiskaitęs su K. M. anksčiau, prieš perimant UAB „E.“. Jis sutiko perimti UAB „E.“ tik dėl to, kad neturėjo kaip sugrąžinti K. M. skolos. Po pokalbio su K. M. apie galimybę perimti UAB „E.“ ir tokiu būdu grąžinti pastarajam skolą pagal vekselius, po kiek laiko, 2013 m. pavasarį, bet tiksliai kada, neprisimena, K. M. organizavo (duomenys neskelbtini), susitikimą su J. K.. Kalbėjosi tiesiog gatvėje, trise: K. M., J. K. ir jis, po to tik dviese - jis ir J. K. nuėjo į šalia buvusią kavinukę. Kalbėjosi apie pusvalandį. Susitikimo metu J. K. sakė, kad jam reikės prisiimti UAB „E.“, sakė, kad ši įmonė turi skolą, turi įrengimus, sakė, kad jam reikės dirbti su šia įmone, žinojo, kad įmonės veikla buvo medinių rąstinių namų statyba. J. K. jam pasakė, kad duos užsakymus, kad galėtų pradėti dirbti. Bet dabar jau supranta, kad J. K. visa tai sakė tam, jog jis tuo metu nieko neįtartų, kad persiimtų įmonę ir kažką pradėtų su šia įmone daryti, neva jis vykdo veiklą, t. y. dabar supranta, kad J. K. per jį bandė surežisuoti tolimesnę UAB „E.“ veiklą, viską pagražinti. Apie paskolą J. K. paminėjo labai trumpai, skaičiais paskolos dydžio neminėjo. Apie tai, kad UAB „E.“ yra gavusi iš Nacionalinės mokėjimo agentūros paramą, nesakė. Jis tuo metu nieko blogo dar neįtarė, pagalvojo, kad pradės verslą kaip nors, jeigu bus užsakovas, tai gal viskas pasiseks. Pokalbio su J. K. metu jis jau buvo apsisprendęs persiimti UAB „E.“, nes neturėjo kito pasirinkimo, neturėjo kaip sugrąžinti skolą K. M.. K. M. jų pokalbio metu nieko apie UAB „E.“ nesakė, suprato, kad pastarasis tik suinteresuotas, jog jis perimtų UAB „E.“, tačiau pats joje nedalyvavo. K. E. K. vykdė veiklą, susijusią su tekstilės gaminiais, siuvo spec. rūbus. Jis J. K. sakė, kad medienos versle nieko neišmano, neišmano nei medienos apdirbimo technologijų, nei medinių namų statybų, neišmano nieko apie medienos apdirbimo stakles. Po kelių mėnesių po šio pokalbio, maždaug 2013 m. liepos mėnesį, jis nuvyko į Vilnių, kur su J. K. sutvarkė visus dokumentus, susijusius su UAB „E.“ akcijų pirkimu pardavimu, dokumentų ir turto perdavimu. Buvo nuėję į VĮ „Registrų centras“, į kredito uniją „A.“, kur jis pasirašė sutartį kaip UAB „E.“ direktorius. J. K. jam perdavė 3 segtuvus su UAB „E.“ dokumentais, kas tuose segtuvuose buvo, jis nežiūrėjo, nesigilino, lapų skaičiaus neskaičiavo, taip pat jam perdavė prieigos kodus prie UAB „E.“ sąskaitos banke, UAB „E.“ antspaudą - perdavė viską, kad įmonės perdavimas atrodytų kuo labiau teisėtas, neva jis savo ketinimu įsigyja UAB „E.“ ketindamas vykdyti veiklą. Jokių grynųjų pinigų J. K. jam neperdavė, nei lito. Jis suvokė, kad pagal priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo jis perėmė visus UAB „E.“ daiktus ir dokumentus, pinigai - iš viso 70 447,07 Lt priklausė UAB „E.“, tačiau nors jų savo rankose neturėjo, bet tokiu būdu juos panaudojo savo įsiskolinimams K. M. pagal minėtus vekselius grąžinti. J. K. jam būnat Vilniuje, nuvežė jį į kažkokį kaimą, į kažkokį arkinį metalinį sandėlį, kuriame buvo įvairiausių padėklų, pastolių, antrame gale angaro šlifavo paminklus. Tame sandėlyje buvo ir įrengimai, tačiau kiek jų ten buvo, ar 3, 4, 5, jis nežino. Šiuos įrengimus jis per 2013 m. liepos-rugpjūčio mėnesius parsigabeno į (duomenys neskelbtini). Jis pats važiavo į Vilniaus raj. apie 5 kartus, jam padėjo prisikabinti tuos įrengimus K. M., tą angarą rasti taip pat padėjo K. M., kai liepdavo atvažiuoti į kažkokį kaimą, gal (duomenys neskelbtini), jį pasitikdavo K. M.. Visi šie įrenginiai buvo metalo laužo gabalai ant ratų. Šitie įrenginiai stovėjo dalimis, ar jie priklausė vienam įrenginiui, ar keliems, nežino, apie tokius įrengimus neišmano, tik matė, kad šie įrengimai seni, aprūdiję, jo supratimu, nieko neverti. Jis į šiuos sandėlius važiavo maždaug 5 kartus, per tuos penkis kartus jis prisikabindamas prie nuosavo automobilio parsivežė tuos stovėjusius įrenginius. Tuo metu jis vairavo sūnaus vardu registruotą Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini) Per vieną kartą vežė ne visą įrenginį iš karto, bet dalimis, tokiomis, kokias galėjo pavežti — patempti. Nors vyko į Vilnių parsivežti įrenginius 5 kartus, tačiau ar tai buvo 5 įrenginiai, ar tai buvo keletas dalių vieno įrenginio, nežino, apie tokią techniką nieko neišmano. Parsivežęs šiuos įrengimus, pradžioje juos laikė prie nuosavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jam visiškai nebeliko kiemo, nes įrengimai užėmė daug vietos, todėl juos pervežė ir pastatė prie sandėlių, adresu (duomenys neskelbtini), lauke. Ten yra aikštė, su ten buvusiu žmogumi, kurio nei vardo, nei pavardės pasakyti negali, nežino, pašnekėjo ir pastarasis jam leido ten tuos įrengimus palikti. Visi jo parvežti įrenginiai buvo pastatyti tik lauke, į sandėlius jis nieko nestatė ir nieko pastatyti į sandėlį neprašė, nes sandėlių nuomai neturėjo pinigų. Kadangi tie įrenginiai nieko nebuvo verti, tai jis jų net nesaugojo, jie ir taip niekam nebuvo reikalingi. Visus šiuos įrengimus, kuriuos jis pargabeno iš Vilniaus, buvo apžiūrėjęs 2014 m. vasarą, tiksliai neprisimena kada, antstolis D., bei juos areštavo, o vėliau jam liepė nugabenti į UAB „S.“ sandėlį, kur jis juos ir nugabeno. Šių įrenginių būklė, kai juos apžiūrinėjo antstolis D., buvo beveik tokios pačios būklės, kokios jis juos parsivežė iš Vilniaus, buvo tik nuleistos kelios padangos ir dar nebuvo vienos konstrukcijos ant vieno iš įrenginių. Kas tai buvo per konstrukcija, nežino - kažkas jam pasakė, kad trūksta konstrukcijos, todėl ir žino, kad jos trūksta. Tą konstrukciją jis tiksliai buvo parvežęs iš Vilniaus, nes ją vežė su priekaba, kur ją padėjo, nebeprisimena. Jokių įrenginių, kuriuos buvo parsivežęs iš Vilniaus, niekam naudotis davęs nebuvo. Kai antstolis D. apžiūrinėjo įrenginius, jis sakė, kad dvejas stakles kažkam paskolino todėl, kad, kaip minėjo, buvo prisiėmęs už skolą UAB „E.“, nemanė, kad viskas rimtai, kad šie įrenginiai didelės vertės, melavo. Dabar sako teisybę. Jis oficialiai jokios sutarties dėl patalpų nuomos sudaręs nebuvo. Buvo tik kalbėjęs telefonu su bankrutuojančia įmone „W. A.“ dėl patalpų, kai dar galvojo vykdyti veiklą ir taisyti įrengimus. J. K. buvo nestambaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, apie 35 metų amžiaus, atpažinti galėtų. Kai buvo Vilniuje, K. M. irgi buvo Vilniuje, kai jis pasirašė visus dokumentus, susijusius su UAB „E.“ akcijų pirkimu-pardavimu, dokumentų ir turto perėmimu. K. M. pasirašant ir perduodant UAB „E.“ turtą nedalyvavo. K. M. vekselius, pagal kuriuos jis buvo pastarajam skoloje, atidavė jam po to. Tuos kitus kartus, kai važiavo į Vilnių paimti įrenginių, tame sandėlyje buvo porą kartų K. M., o dar kelis kartus tik darbininkai. Prieš važiuodamas į Vilnių, jis telefonu dėl to kalbėdavosi su J. K. ar su K. M., bet ar jis pats skambino, ar šie jam skambino ir ragino pasiimti įrenginius, neprisimena. Kam priklausė tas sandėlis, nežino. UAB „E.“ jis buhalterinės apskaitos netvarkė ir veiklos nevykdė. Jokių deklaracijų UAB „E.“ vardu jis neteikė, jokių asmenų pateikti UAB „E.“ vardu deklaracijas jis nesamdė. Medienos apdirbimo veiklos UAB „E.“ vardu jis nevykdė, jokių sutarčių UAB „E.“ vardu jis nesudarė, darbuotojų nesamdė. Dėl UAB „E.“ piniginių operacijų, atliktų per banko sąskaitą po to, kai buvo įformintas direktoriumi, gali parodyti tai, kad per UAB „E.“ banko sąskaitą atliko keletą operacijų, susijusių su spec. rūbų pardavimu, nes neturėjo savo K. E. GKF, ji bankrutavo, o jam reikėjo iš kažko gyventi, turėjo senų spec. rūbų, kuriuos ir pardavė per UAB „E.“, dar, atrodo, buvo nupirkęs iš UAB „S.“ darbines pirštines, kurias taip pat pardavė. Po to, kai parsivežė įrenginius iš Vilniaus, su J. K. ir K. M. jis nebebendravo, jų kontaktinius telefonus ištrynė, nes nebenorėjo su pastaraisiais turėti jokių reikalų. Dėl to, kad iššvaistė UAB „E.“ pinigus ir įrengimus labai gailisi (t. 9, b. l. 31-34, 43-46).
Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas, esant BPK 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuotina, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis K. E. aukščiau teismo nustatytomis aplinkybėmis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės 58 632,72 Eur (202 447,07 Lt) sumai, UAB „E.“ priklausantį turtą. Kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais, nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir juos patvirtinančiais šiais teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis:
- 2013-07-09 UAB „E.“ priėmimo-perdavimo aktas Nr. 13-07/09, iš kurio nustatyta, kad UAB „E.“ direktorius K. E. perėmė UAB „E.“ dokumentus ir turtą ( t.1., b.l. 19).
-2014-03-27 antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais, Nr. 47-14-0327, kuriame konstatuojama, jog įrenginiai yra K. E. žinioje, tačiau jis juos laiko kito asmens patalpose (t. 1, b. l. 20-29).
-2014-03-28 antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais, Nr. 47-14-0328, kuriame konstatuojama, kad K. E. pateikė apžiūrai du įrenginius –vieną mobilų kraną ir mobilų juostinį gaterį (t. 1, b.l. 30-38).
-2013-07-30 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią K. E. iš Ž. K. įsigijo 100
procentų UAB „E.“ akcijų ( t. 1, b.l. 64-65).
-2014-07-02 antstolio V. D. turto arešto aktas, kuriuo areštuotos rastas UAB „E.“ turtas:
tekinimo staklės ir du mobilieji kranai ir areštuoto turto perdavimo-priėmimo aktas ( 2 t., b.l. 35-42).
-2013-07-08 UAB „E.“ vienintelio akcininko sprendimas atleisti J. K. iš užimamų
pareigų nuo 2013-07-09 priimti direktoriaus pareigoms užimti K. E. nuo 2013-07-09. ( 2 t., b.l. 97, 8 t., b.l. 152).
-2013-07-30 UAB „E.“ akcininkų sąrašas, kuriame nurodyta, jog 100 procentų akcijų priklauso K. E.. ( 2 t., b.l. 98, 8 t., b.l. 153).
-Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014-11-19 raštu Nr. BRK-9920
pateikti duomenys, susiję su UAB „E.“ įrenginių įsigijimu (t. 2, b. l. 132-199, t. 3, b. l. 1-19, 21-55).
- K. E. pateikti paprastieji vekseliai: 2010-05-04 paprastasis vekselis 15.950,00 Eur sumai, kurį išdavė K. M. (t. 9, b.l. 51); 2009-12-04 paprastasis vekselis 5.800,00 Eur sumai, kurį išdavė K. M. (t. 9, b.l. 52); 2009-12-04 paprastasis vekselis 5.800,00 Eur sumai, kurį išdavė K. M. (t. 9, b. l. 53); 2009-12-04 paprastasis vekselis 5.800,00 Eur sumai, kurį išdavė K. M. (t. 9, b.l. 54); 2010-07-27 paprastasis vekselis 16.000,00 Eur sumai, kurį išdavė R. M. (t. 9, b. l. 55).
-Liudytojo K. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis paaiškino, kad jam yra žinoma, jog J. K. perleido UAB „E.“ K. E., jis šiuos asmenis suvedė. UAB „E. įrengimai buvo laikomi UAB „M.“ angare, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš ten K. E. ir pasiėmė įrengimus, jis dar pastarajam padėjo juos prikabinti prie automobilio, įrenginių buvo gal 5 ar 6 iš viso. Jo akimis, visi įrengimai buvo nauji ir nenaudoti. Ar jis dalyvavo perduodant UAB „E.“ dokumentus K. E., pasakyti negali, neprisimena. Pats nematė, kaip perdavė J. K. K. E. 70 tūkst. litų, tačiau abu jam yra patvirtinę, kad viskas pagal sandorį buvo gerai. Kiek žino, K. E. turėjo individualią veiklą ir buvo kažkokie pastarojo banko sąskaitų areštai. Nežino ir pačios akcijų pirkimo pardavimo sutarties, t. y. už kokią sumą pardavė. Kur vėliau įrengimus laikė K. E., nežino, pastarasis buvo tik minėjęs, kad kažkoks pažįstamas ar verslo partneris leis išsinuomoti aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Pats su K. E. turėjo sandorių, t.y. skolino pastarajam pinigų. Skolino ir K. E. pačiam, ir šio sūnums, ir kitiems asmenims pastarojo prašymu. Kiek iš viso skolino K. E. ir šio vaikams, pasakyti negali, nes tų paskolų buvo daug, kaskart buvo pasirašomas paprastasis vekselis. Žodžiu susitardavo, kad mokės 10 procentų, kuriuos suskaičiuodavo, kai grąžindavo už laikotarpį nuo vekselio pasirašymo dienos iki pinigų grąžinimo dienos. K. E. dažnai skolindavosi ir grąžindavo (t. 2, b. l. 76-78).
-Liudytojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis nurodė, kad UAB „E.“ buvo įkurta maždaug 2010-2011 m. Šią įmonę įkūrė jo sutuoktinė Ž. K.. Nuo įmonės įsteigimo iki 2013 m. liepos mėn. akcininku buvo Ž. K.. Nuo 2010-2011 m. iki 2013 m. direktoriaus pareigas ėjo Ž. K., tikslaus laikotarpio negali įvardinti, neprisimena. Jis direktoriumi tapo 2013 m. ir šias pareigas ėjo 3-4 mėnesius iki buvo paskirtas naujas direktorius - K. E.. Jis tapo direktoriumi, kadangi jau buvo supirkti įrengimai ir reikėjo vystyti įmonės veiklą, o Ž. buvo direktorė, kai dar buvo rengiami projektai ir organizuojamas įrengimų įsigijimas. Tačiau jis nuo pradžių realiai dalyvavo įmonės veikloje, kadangi tai buvo jų su Ž. kaip šeimos verslas, nors jie ir nebuvo susituokę. UAB „E.“ turėjo du darbuotojus per visą laikotarpį, kai akcininke buvo Ž. K.. Darbuotojais buvo Ž. K., kuri ėjo direktoriaus pareigas, ir D. D., kurio pareigos buvo vadybininkas-konsultantas. D. D. konsultavo techniniais klausimais. Tuo metu įmonė praktiškai veiklos nevykdė, tai tų darbų mažai ir buvo. Kai jis tapo direktoriumi, tarp UAB „E.“ ir Ž. K. darbo santykiai buvo nutraukti. UAB „E.“ 2010 m. teikė paraišką NMA dėl paramos gavimo įrangai, medinių namų statybos veiklai. Jei gerai pamena, paraiška buvo dėl 150 tūkst. litų paramos. UAB „E.“ gavo 2012-2013 m. paramą į UAB „E.“ banko sąskaitą. Pinigai buvo pervesti tik tuomet, kai jau įranga buvo įsigyta ir už ją buvo atsiskaityta. NMA darbuotojai tikrino įrangą kiekvieną kartą prieš išmokant paramą. Jie atvažiuodavo, sutikrindavo dokumentus, ar įranga atitinka dokumentuose nurodytus techninius parametrus, įsitikindavo, kad įranga yra veikianti. Įrangos įsigijimui UAB „E.“ gavo paskolą iš kredito unijos „A.“, kuri ir buvo pervesta į „D.“ banko sąskaitą, tik po atsiskaitymo už įrangą buvo pervesta NMA parama. UAB „E.” įsigijo medienos apdirbimo įrangą, skirtą medinių namų statybai ir gamybai. Tai buvo juostinis gateris, kompleksinės staklės, kurios iš rąsto padaro paruoštą „elementą“ namo statybai, kompleksinės staklės su padavimo rampa, apvalių rąstų tekinimo staklės, dveji mobilūs kranai, skirti sienojų montavimui. Iš viso buvo įsigyti šeši įrengimai. Šie įrengimai buvo įsigyti iš UAB „D.“. Įrangos, įsigytos iš UAB „D.“, bendra kaina buvo apie 300 000 litų. Pačius įrengimų parametrus ir apytikslę kainą turėjo pateikti teikiant paraišką, t. y. šiuos duomenis susirinko dar prieš kreipiantis į NMA. Tam tikslui jis skambindavo ir ieškodavo internete subjektų, užsiimančių panašia veikla. Šiuos įrengimus vežėsi patys su automobiliu, visi įrengimai buvo padaryti mobilūs, t. y. buvo galima prisikabinti prie automobilio ir tokiu būdu gabenti. UAB „E.“ jo ir Ž. K. vadovavimo laikotarpiu statybų veiklos nevykdė, nes neturėjo įrangos. Įrangą UAB „E.“ įsigijo maždaug 2013 m. rudenį ar žiemą, t. y. ne statybų metu ir veiklos vykdyti negalėjo, per tą laiką pakeitė planus ir nusprendė įmonę parduoti. Įrangos susipirkimas užtruko apie metus. Konkrečių potencialių užsakovų namų statyboms neturėjo, tačiau prieš įgyvendinant šią idėją tyrinėjo rinką, ar tikrai būtų paklausa. Iš esmės tų įrenginių užteko įmonei vykdyti veiklą, reikėjo smulkių daiktų, t. y. pirštinių, statybinių batų ir pan. UAB „E.“ 2012 m. iš kredito unijos „A.“ gavo 270 000 litų paskolą įrengimų pirkimui. Ši pinigų suma buvo pervesta tiesiogiai į UAB „D.“ banko sąskaitą. Įrangos įkeitimas buvo numatytas paskolos su KU „A.“ sutartyje, t. y. tai buvo aptarta dar prieš pasirašant sutartį. Įrengimai buvo įkeisti tada, kai jie buvo nupirkti. KU „A.“ apie tai, kad keisis akcininkas ir direktorius, žinojo, tiek KU „A.“ darbuotojas Laurynas ir vadovas A. K.. Kiek jam yra žinoma, pastarieji „pasiėmė“ laidavimą iš naujojo vadovo ir akcininko K. E.. K. M. jis pažįsta 4-5 metus. Nei jis asmeniškai, nei UAB „E.“ neturėjo sandorių su K. M.. Su K. M. turi bendrą įmonę, t. y. UAB „S.“. UAB „S.“ akcininkai yra Ž. K. (50 proc. akcijų) ir vienas iš sutuoktinių: K. M. ar R. M. (50 proc. akcijų). UAB „E.“ buvo perleista K. E. po to, kai jie įmonę pardavinėjo įvairiais būdais, t. y. internetu, per pažįstamus siūlė. Su K. E. jį supažindino K. M.. Supažindino tuo tikslu, kad K. E. galėtų nupirkti tą įmonę ir vykdytų veiklą. Apie tai, kad K. E. turėjo skolų K. M., sužinojo jau vėliau, t. y. apie K. E. K. M. išduotus paprastuosius vekselius. Žino tik tiek, kad buvo K. E. skolos, tačiau daugiau nieko apie tai nežino. Akcijos buvo parduotos už nominalią vertę, t. y. 10 tūkst. litų. K. E. šią sumą sumokėjo grynais pinigais. Kam padavė pinigus, pasakyti negali, neprisimena. Įmonę pardavė tik už nominalią vertę, kadangi be įdėto darbo, turimų įrengimų, buvo ir įsiskolinimai. Jis perdavė K. E. įmonės dokumentus, pinigus, buvusius kasoje, t. y. apie 70-80 tūkst. litų, įrengimus. Įrengimus iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), K. E. išsivežė pats per, apytiksliai, šešis kartus (t. 2, b. l. 126-129).
-Liudytojo L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ji paaiškino, kad Kredito unijoje „A.“ pradėjo dirbti nuo pat įsteigimo, nuo 2011 m. Jis pats įsteigė šią įmonę. Jie renka indėlius iš pensininkų ir suteikia paskolas, daugiausiai verslui. 2012 m. J. K. kreipėsi į jų įmonę dėl paraminės paskolos pagal ES paramą. UAB ,,E.” buvo įsteigta ir turėjo įsigiję vienas stakles, bet ES paramai įsisavinti pastariesiems reikėjo paskolos likusiam pagal planą turtui įsigyti. Pastarieji pateikė jiems verslo planą, NMA (nacionalinės mokėjimo agentūros) patvirtintą sutartį, kad įsigijus papildomus įrenginius agentūra pastariesiems kompensuos dalį sumos. NMA jau buvo patvirtinusi šios įmonės veiklą ir kad įrengimai būtent tokie, kokie numatyti verslo plane, bus perkami iš UAB „D.“. Remiantis pateiktais dokumentais buvo suteikta paskola tiems įrengimams įsigyti. Pinigai buvo pervesti į UAB „D.“. Grynųjų pinigų UAB „E.“ negavo. ES parama gaunama tik po to, kai būna realūs daiktai nupirkti. Tą tikrina NMA. O jis pats važiavo patikrinti tų įrengimų 2013-04-29. Visi penki įrengimai buvo angare (duomenys neskelbtini). Visi įrengimai buvo po stogu, visiškai nauji, nei karto su jais nebuvo dirbta. Apžiūroje dalyvavo J. K.. Ž. K. visame šitame sandoryje beveik nedalyvavo, ji tik pasirašinėjo ant dokumentų. J. K. 2013 m. vasarą jį informavo, kad UAB „E.“ yra parduota su visomis savo skolomis kitam žmogui. Jis pasakė, jog nori, kad atvažiuotų naujas akcininkas. J. K. pats atvežė pas juos K. E.. J. K. sakė, kad perduos E. didelį užsakymą ir UAB „E.“ tikrai turės veiklos. K. E. išsivežė tuos įrengimus į Plungę. Po to perdavimo jis važiavo į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti tų įrengimų, bet to patikrinimo nedokumentavo, tik norėjo įsitikinti, kad įrengimai yra. Dalis, t. y. apvalių rastų tekinimo įranga, buvo pas K. E. namuose, o kita dalis, t. y. vienas gateris ir kranai, buvo pas kažkokį E. pažįstamą angare. Teritorija buvo užrakinta, ilgai laukė, kol jiems atrakino vartus. Lauke buvo įrengimas nuleistais ratais, parūdijęs, tikrai tas pats, dar pyko, kad K. E. neprižiūri įrengimų. Angare buvo ir dar kažkokie įrengimai. Sakė, kad vienos staklės išnuomotos kažkokiam pažįstamam į Telšius. Pyko, kad pastarasis išnuomoja, o paskolos negrąžina. Liepė paruošti dokumentus, kur oficialiai matytųsi, kas naudojasi tais įrengimais. Dar jie važiavo prie geležinkelio, kur K. E. parodė, kur įsirenginėja patalpas būsimai veiklai. Rodė, kur koks įrengimas stovės, rodė išvedžiotą apsaugos sistemą. Todėl nekilo abejonių, kad veiklą K. E. vykdys. K. E. sakė, kad verčiasi savo individualia veikla ir iš tos nuomos, kur išnuomojo telšiškiui. Tuo metu jam K. E. prasitarė, kad yra skolingas K. ir šio draugams, todėl ir pasiėmė tą įmonę UAB ,,E.” ir bandys viską sutvarkyti. K. E. sakė, kad turi daug patirties šioje srityje ir kaip nors viską sutvarkys (t. 2, b. l. 28-29).
Liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais. Jis paaiškino, kad Kredito unijoje „A.“ pradėjo dirbti 2014 m. vasario mėnesį, užsiima turto vertinimu ir valdymu. Kredito unijai buvo įkeisti UAB „E.“ įrengimai, pagal 2012-12-14 sutartinį įkeitimą. UAB „E.“ įkeitė 2011-11-03, 2012-04-24, 2012-10-15 įsigytus naujus įrengimus iš UAB „D.“. 2013-04-29 unijos darbuotojas L. G. buvo nuvykęs į UAB „E.“ ir užfiksavo, kad visi įrenginiai yra. Kiti net nebuvo pradėti naudoti, t. y. buvo nauji. Pagal šį įkeitimą UAB „E.“ privalėjo užtikrinti tinkamą įrenginių saugojimą ir eksploatavimą. 2013-07-09 UAB „E.“ įrenginiai, turtas ir
piniginės lėšos buvo perduotos naujam UAB „E.“ direktoriui K. E.. Pagal 2013-11-13 paskolos sutartį Nr. P12-009, kurią pasirašė pats K. E., šis perėmė visus UAB „E.“ paskolos įsipareigojimus ir pasirašė paskolos sutartį su Kredito unija „A.“. Atskiro įrenginių būklės ir faktinio įrenginių buvimo fiksavimo atlikta nebuvo. K. E., perėmęs UAB „E.“ turtą, įrengimus, įkeistus už paskolą, persivežė į Plungę. Į Plungę unijos darbuotojas L. G. buvo atvykęs pažiūrėti, ar yra įrengimai. Viskas buvo tvarkoje. Kai atsirado nemokėjimai iš UAB „E.“, buvo kreiptasi į antstolius dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Jis kartu su antstoliu V. D. buvo nuvykęs apžiūrėti UAB „E.” jų įmonei įkeisto turto. K. E. jiems parodė, kur laiko įrengimus, t. y. Stoties gatvėje, prie vieno angaro. Kam priklauso ta teritorija, buvo neaišku. K. E. jokios sutarties nepateikė, iš kurios matytųsi, pas ką šis laiko tuos įrengimus. Lauke buvo trys įrengimai, o kitą dieną angare K. E. jiems parodė dar du įrengimus - iš viso buvo rasti šie įrengimai: staklės-juostinis gateris (angare), du mobilūs kranai - vienas angare, kitas lauke, rastų tekinimo staklės - lauke, universalių staklių rastų padavimo rampa - lauke. Visi įrengimai buvo apleisti, aprūdiję. Lauke stovintys įrengimai buvo nepilnos komplektacijos, įrenginių padangos nuleistos, tikrai ne tokios būklės, kokia buvo užfiksuota prieš metus laiko. Nebuvo rastos universalios staklės sienojų ir frezavimo darbams. K. E. kažką bandė aiškinti, tačiau jie nesuprato, ar pastarasis jų iš viso neturi, ar kam yra davęs naudotis. Jokių sutarčių apie perdavimą irgi nepateikė. K. E. įsipareigojo pervežti įrenginius saugoti pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nes iki tol pastarasis juos laikė be jokios sutarties ir neužtikrino jų tinkamo saugojimo. Kai 2014-07-02 jis nuvažiavo su antstoliu D. paimti įrengimų turto areštavimui, jie rado tik tris įrenginius iš šešių. K. E. aiškino, kad įrengimus paskolino kažkokiems partneriams, bet sutarčių nepateikė, pateikė tų asmenų klaidingus telefonus, kuriais atsiliepę asmenys teigė K. E. net nepažįstantys. Kitus įrengimus K. E. buvo pasižadėjęs jiems pristatyti per mėnesį laiko, tačiau jų taip ir nepristatė (t. 2, b. l. 30-31).
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ( BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę). Turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis) – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi.
Surinkti ir ištirti duomenys iš esmės tarpusavyje neprieštarauja tarpusavyje ir patvirtina aukščiau teismo nustatytas aplinkybes. K. E. nurodytą UAB „E.“ turtą (grynuosius pinigus, universalias stakles su automatine rąstų padavimo rampa, horizontalias medienos pjovimo stakles) už 202 447,07 Lt sumai iššvaistė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. K. E. nesiekė žalingų padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Faktinės aplinkybės ir veikos kvalifikavimo klausimas proceso dalyviams ir teismui nekelia abejonių ir ginčo dėl jų nėra, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Spręsdamas kaltinamajam K. E. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje (iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės turtą) numatytą sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimą iki 7 metų. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, nepasižymėjo išskirtiniu pavojingumu ar mastu. Kaltinamasis K. E. norėdamas grąžinti skolą K. M., būdamas sunkioje finansinėje situacijoje, neišsiaiškinęs įsigyjamos įmonės „E.“ perspektyvų ir tikėdamasis, kad gebės padaryti įmonę pelningą, neatsakingai elgdamasis su įmonės turtu padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pilnai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, gailėjosi. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, tarp kurių ir informacija apie tai, kad praeityje baustas administracine tvarka, teistas tris kartus. Šiuo metu teisiamas už sunkų nusikaltimą, taigi aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 62, 54 straipsnio nuostatas teismas neįžvelgia, anksčiau jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios sankcijos jo elgesio nepakeitė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė mažesniam laikotarpiui nei vidurkis.
Motyvuojamoji dalis
Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismas pritaria prokuroro išsakytai nuomonei, kad kaltinamajam K. E. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, turint omenyje kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (negebėjo suprasti, vertinti aplinkybes įsigijus įmonę „E.“ bei turimų skolinių įsipareigojimų pasekmes) bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo skirtini įpareigojimai, proceso auklėjamasis poveikis ir žinojimas, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu toliau darant teisės pažeidimus nuteistasis gali būti nukreiptas vykdyti paskirtą bausmę, kad net ir pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui ateityje padaryti teisės pažeidimai gali būti vertinami kur kas griežčiau, teismui sudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis pakeis savo elgesį. Tuo pačiu teismas pastebi, kad bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jam skirtinas įpareigojimas - dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Taigi, nors K. E. padaryta veika priklauso sunkių nusikaltimų kategorijai, tokia veika teismo vertinama kaip neatsakingas elgesys, jo veiksmai su jam patikėtu turtu buvo šio turto praradimo priežastimi, ir nors jis teisiamas ne pirmą kartą, tačiau turi šeimą, planuoja dirbti, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir paskirtosios bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimą. Teismo nuomone ir taikius bausmės vykdymo atidėjimą, bausmės tikslai numatyti BK 41straipsnyje bus įgyvendinti.
Įstatyme įsakmiai nurodyta BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas ir kaltinamajam paskirtą bausmę mažina 1/3 dalimi.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.
Civilinio ieškinio byloje nėra, nes 2016-07-11 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2114-619/2016 Kredito unijos „A.“ civilinis ieškinys atsakovams UAB „E.“, K. E., J. K., Ž. K. patenkintas (t.1, b.l.169-177).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skiriant galutinę bausmę 2 (dvejus ) metus laisvės atėmimo.
Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 2 ( dvejiems) metams vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, K. E. įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.