Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Z. mušdama nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: ji, 2025 m. sausio 23 d., apie 22.50 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 2,09 promilių girtumas, žodinio konflikto metu, sėdėdama ant lovos, tyčia kartą dešinės kojos kulnu spyrė savo sugyventiniui K. S. į krūtinės sritį, po ko atsistojusi dešinės rankos delnu sudavė kartą nukentėjusiajam į kairės pusės skruostą bei tyčia nagais įdrėskė kairės pusės kaktos sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam K. S. odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, žastuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais M. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji M. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad K. S. yra jos sugyventinis, kartu yra (duomenys neskelbtini) metų. Iki įvykio dienos gyveno kartu sugyventinio nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 23 d., apie 17 val. sugyventinis po darbo grįžo į namus, buvo blaivus, ji tuo metu taip pat buvo blaivi. Bute taip pat buvo ir sugyventinio brolis N. C., kuris minėtame bute gyvena laikinai. Apie 18 val. K. S. paprašė jos nueiti į parduotuvę ir nupirkti alaus, ji sutiko, nuėjusi parduotuvėje nupirko 6 butelius 1 litro talpos alaus. Kai parėjo namo, K. S. su broliu N. C. nuėjo dar į parduotuvę ir iš jos grįžo su keturiais litrais alkoholinių gėrimų, K. S. buvo nupirkęs 2 litrus alaus, kurio pavadinimas „Forto Ekstra“, o N. C. sau buvo nusipirkęs 2 litrus sidro. Tuomet jie ėmė vartoti alkoholinius gėrimus, tai darė buto kambaryje. Nelabai pamena, dėl ko su K. S. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, sugyventinio teigimu, ji jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, kokį, nurodyta pranešime apie įtarimą, bet kadangi įvykio metu buvo gerokai neblaivi, to nepamena. Pamena tik tai, kad būdama virtuvėje ji skambino švogeriui ir klausė, ar gali atvažiuoti pas jį, jam sutikus, ruošėsi išeiti, o sugyventinis K. S. tyčia rankos (kurios, nurodyti negali) kumščiu sudavė du kartus į abi rankas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, tačiau ji jam pretenzijų dėl to neturi ir pareiškimo nerašys. Neatmeta galimybės, kad ji smurtavo sugyventinio atžvilgiu, t.y. apie 22.50 val. buto kambaryje, sėdėdama ant lovos, tyčia vieną kartą dešinės kojos kulnu spyrė sugyventiniui K. S. į krūtinės sritį, po ko atsistojusi dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą jam į kairės pusės skruostą bei tyčia nagais įdrėskė kairės pusės kaktos sritį ir padarė sugyventiniui pranešime apie įtarimą nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl savo elgesio labai gailisi, kai tik turės galimybę, K. S. būtinai atsiprašys. Yra tikra, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos jos neblaivumas, nes blaiviame stovyje taip niekada nebūtų pasielgusi. Stengsis ateityje alkoholio nevartoti bei nedaryti naujų nusikaltimų. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusysis K. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), butas yra nuomojamas, jame laikinai gyvena jo brolis N. C., taip pat gyveno jo (K. S.) sugyventinė M. Z.. 2024 m. sausio 23 d., vakare, tikslesnio laiko negali nurodyti, su broliu nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančia maisto prekių parduotuvę, kur nusipirko alaus ir kitų prekių. Alaus nusipirko 3 butelius po litrą, alus buvo 5 laipsnių, pavadinimas „Forto Ekstra“. Parėjęs į namus, nupirktą alų vartojo namuose vienas, nes sugyventinė iki jo parvykimo iš darbo jau buvo neblaivi, kur ir kokiomis aplinkybėmis jį tapo neblaivi, nurodyti negali. Jam vartojant alų buto kambaryje, sugyventinė, būdama neblaivi, įkyriai ėmė prašyti įpilti jai dalį alaus, tačiau jis jai jo duoti atsisakė. Sugyventinė supyko, ėmė skambinti švogeriui, norėdama išvykti iš namų pas šį. Ji jam pareiškė, kad jeigu jis neduoda jai alaus, tai ji nepasiliks, o išvyks. Jis jai neprieštaravo, pasakė, kad gali išvykti. Apie 22.50 val. sugyventinė triukšmingai rinkosi savo daiktus, triukšminga buvo taip, kad buvo priverstas keltis iš lovos ir raginti kuo greičiau susirinkti savo daiktus ir palikti jo butą. Po kelių raginimų, jis ant jos užsimojo kaire ranka, bet suduoti neplanavo, tik norėjo pagąsdinti. Sugyventinė M. Z. tuo metu sėdėjo ant lovos ir netikėtai dešinės kojos kulnu spyrė kartą jam į krūtinės sritį, tuo sukeldama jam didelį fizinį skausmą, po ko atsistojusi dar dešinės rankos delnu sudavė kartą jam į kairės pusės skruostą bei tyčia nagais įdrėskė kairės pusės kaktą, tuo taip pat sukeldama jam fizinį skausmą. Jis sugyventinės atžvilgiu gindamasis smurto nenaudojo, o liepė jai išeiti, galiausiai ji tai ir padarė. Jis turi pretenzijų sugyventinei dėl jam padaryto kūno sužalojimo, pagal gautą užduotį atlikti objektų tyrimą nuvyks pas specialistą, kad jį apžiūrėtų ir nustatytų, koks sužalojimas įvykio metu jam buvo padarytas. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime jis M. Z. tikrai nereikš, žino, kad ji neturi pinigų ir negalėtų civilinio ieškinio jam atlyginti, jam pakaks, kad M. Z. jo atsiprašys. Po įvykio dienos daugiau M. Z. į nuomojamą butą neįsileidžia ir to artimiausiu metu neketina daryti, mano, kad jai pirmiausiai reikėtų išsigydyti nuo priklausomybės alkoholiui.

2025 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo K. S., kurio dėl jo fizinės būklės nebuvo galima apklausti, asmuo yra akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. K. S. nustatyti sužalojimai – įdrėskimas, nubrozdinimas kaktos ir krūtinės srityje. Smurtu įtariamas asmuo – M. Z., akivaizdžiai apsvaigusi, nustatytas 2,09 prom. girtumas. Gauti paaiškinimai: atvykus nurodytu adresu K. S. (nustatytas 1.87 prom. girtumo laipsnis) paaiškino, kad 2025 m. sausio 24 d. tarp jo ir sugyventinės M. Z. žodinio konflikto metu, M. Z. jam, gulėdama ant lovos, vieną kartą su dešinė koją spyrė į krūtinės sritį, taip pat atsistojus vieną kartą dešinės pusės delnu trenkė į skruostą ir viena kartą su dešinės rankos nagais apdraskė kaktą. N. C. paaiškino, kad tarp jo brolio K. S. ir šio sugyventinės M. Z. pradžioje vyko žodinis konfliktas, nes M. Z. pasakė, kad nori išvažiuoti, ir vėliau M. Z. jo broliui spyrė į krūtinės sritį ir rankomis smūgiavo į veido sritį, į kuria tiksliai vietą, pasakyti negali. Bendraujant su M. Z., ši paaiškino, kad trenkė savo sugyventiniui į veidą ir spyrė į krūtinės sritį.

2025 m. sausio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Bute, be kita ko, rastos dvi alaus „Ekstra“ taros. Įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Iš įvykio vietos nieko nepaimta.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2025 m. sausio 23 d., 23.07 val. gautas pranešimas, pranešėjas nurodė, kad jis bute, adresu (duomenys neskelbtini) girdi moters riksmus, įtaria, kad vyksta šeimos konfliktas, prieš moterį yra smurtaujama, prašo patikrinti ir sudrausminti, pranešėjas yra kaimynas.

2025 m. vasario 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025-01-23 23_03_06)“. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjo. Pranešėjas nurodo, kad nori iškviesti pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), nurodytame bute jis girdi moters šauksmus, tame bute gyvena šeima, kokie 4-5 žmonės, vaikų nėra. Nežino, ar reikia medikų. Ten ne pirmą kartą triukšmaujama. Pareiškimo dėl triukšmo rašyti nenori, bet tegul susitvarko, ten moterį kažkokią skriaudžia, dar kažkas yra negerai.

2025 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 3 vaizdo įrašai iš pareigūnės body kameros. Juose užfiksuota, kaip pareigūnai užeina į butą, aiškinasi įvykio aplinkybes, bute esantys asmenys atsako, kad buvo šeimyninis konfliktas, bet dabar brolio draugė išėjo. Pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes, vyras, prisistatęs K., skambina išėjusiai moteriai, mėgina ją įkalbėti grįžti į butą. Pareigūnai aiškinasi jo ir smurtavusios moters statusą, kad ši yra sugyventinė. Pareigūnai su asmenimis išeina į lauką, tikrina jų neblaivumą, asmeniui, prisistačiusiam K., nustatomas 1,87 prom. girtumas. Vyras pasakoja, kad moteris jį mušė, po sumušimo skauda. Pareigūnai tikslinasi įvykio aplinkybes, vyras, prisistatęs K., pasakoja, kad draugė M. išgėrė alkoholio, pasakė, kad važiuos pas kitą vyrą, jis jai liepė išeiti iš buto, ji nėjo, ėjo tai parūkyti, tai atsigerti alkoholio, jam trūko kantrybė ir jis ant jos užsimojo ranka, bet nemušė, o ji griuvo ant lovos ir iš dešinės kojos vieną kartą spyrė jam į krūtinę, jam skaudėjo, nes prieš tai ten buvo lūžę šonkauliai. Tuomet ji atsistojo ir vieną kartą su dešine ranka trenkė jam į veidą. Tuomet kiti asmenys pradėjo ginti, kad jie nesimuštų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 382/2025 nurodyta, jog K. S. padaryta odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, žastuose, kietu buku daiktu(-ais). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Morfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Todėl neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomo įvykio metu, t.y. 2025 m. sausio 23 d., neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. K. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad M. Z. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, iš esmės patvirtino kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ji su sugyventiniu K. S. vartojo alkoholinius gėrimus, nelabai pamena, dėl ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kadangi įvykio metu buvo gerokai neblaivi, taip pat nepamena kaip ji, sugyventinio teigimu, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, tačiau nurodė, kad neatmeta galimybės, jog smurtavo sugyventinio atžvilgiu, t.y. apie 22.50 val. buto kambaryje, sėdėdama ant lovos, tyčia vieną kartą dešinės kojos kulnu spyrė sugyventiniui K. S. į krūtinės sritį, po ko atsistojusi dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą jam į kairės pusės skruostą bei tyčia nagais įdrėskė kairės pusės kaktos sritį ir padarė sugyventiniui pranešime apie įtarimą nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad M. Z. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinį K. S., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, be kaltinamosios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, įvykio vietos apžiūros protokole, BIRT ataskaitų žiūryklėje, kitų objektų apžiūros protokoluose bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. Z., 2025 m. sausio 23 d., apie 22.50 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 2,09 promilių girtumas, žodinio konflikto metu, sėdėdama ant lovos, tyčia kartą dešinės kojos kulnu spyrė savo sugyventiniui K. S. į krūtinės sritį, po ko atsistojusi dešinės rankos delnu sudavė kartą nukentėjusiajam į kairės pusės skruostą bei tyčia nagais įdrėskė kairės pusės kaktos sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam K. S. odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, žastuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. Z. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamoji sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusysis K. S. 2025 m. vasario 27 d. pranešimu buvo informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nukentėjusysis el. paštu atsakė, kad pranešimą gavo ir prokurorui skundo neteiks, civilinio ieškinio šioje byloje nukentėjusysis nepareiškė, apklausiamas nurodė, kad jo nereikš, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai M. Z., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į M. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – ankstesni teistumai išnykę, todėl ji laikytina neteista, administracine tvarka bausta, paskirtų baudų nemoka, nedirbanti, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-62-2025 nurodyta, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. Z. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jai intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajai BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis (mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį) yra proporcingas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. Z. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jai intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.