Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Gediminui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2015 m. gegužės mėn. ( 2015-06-02 Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-150602-00071), žemės sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), vykdė neypatingojo pastato – gyvenamųjų kotedžų, statybos darbus, neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują neypatingąjį statinį. Tokiais veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. nurodė, jog kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam priklauso žemės sklypas, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, atstovai vis žadėjo pateikti statybos leidimą, tačiau taip ir nepateikė, bet nepaisant to, jis ir toliau vykdė statybos darbus, kadangi jam reikėjo pajamų. Paaiškino, kad statybos darbais užsiima jau septynerius metus.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S. yra inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, numatytas 159 straipsnio 5 dalyje.

ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtinta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog statybą leidžiantis dokumentas naujo neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują pastatą. Iš bylos medžiagos yra matyti, kad 2015 m. gegužės mėn. statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi statybos darbai – įrengti gelžbetoniai kotedžų pamatai (2015-06-02 Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-150602-00071) (b. l. 3-4). Minėtas statomas kotedžas, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 94 punktu, laikytinas neypatingu statiniu, kadangi jis nėra priskiriamas ypatingiems ar nesudėtingiems statiniams. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nuostatomis, prieš pradedant vykdyti statybos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti teisės aktų nustatyta tvarka statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują pastatą, tačiau to padaryta nebuvo. Iš minėto Savavališkos statybos akto, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. paaiškinimų teisme bei jo rašytinio paaiškinimo (b. l. 3-4, 9, 15-16) yra matyti, jog minėtus statybos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu atliko būtent V. S., todėl jis šiuo atveju laikytinas rangovu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 15 straipsnyje yra įtvirtintos rangovo pareigos, kurių viena - pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė) (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog V. S., kaip statybos darbų rangovas, pradėjo vykdyti statybos darbus statytojui teisės aktų nustatyta tvarka dar negavus statybą leidžiančio dokumento ir jo nepateikus rangovui, todėl V. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 159 straipsnio 5 dalyje.

V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes (ne pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo pareigą gauti teisės aktų nustatyta tvarka naujo statinio statybą leidžiantį dokumentą, tokia pareiga kilo statytojui, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, o administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. statybos darbus pradėjo vykdyti, pažeisdamas statybą reglamentuojančius teisės aktus, klaidingai tikėdamasis, jog statytojas greitu metu pateiks statybą leidžiantį dokumentą), pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog administracine tvarka baustas, tačiau ne už vienarūšius pažeidimus, neteistas), atsakomybę švelninančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad V. S. taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina švelnesnė nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje numatyta bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 1159 straipsnio 5 dalimi, 286 str., 287 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, paskirti 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (į. k. 188659752), įmokos kodas 5445, mokėjimo paskirtyje nurodant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.