- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- A-520-2059-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00172-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Artūras Drigotas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- UAB „ADOLJANA“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovams VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „ADOLJANA“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. birželio 8 d. sprendimus bei VĮ Registrų centro 2012 m. birželio 28 d. sprendimą; įpareigoti VĮ Registrų centrą įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą kadastro duomenis pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), šių statinių: kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc., šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc., esančių (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti mirusiojo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc., į šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc., esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „ADOLJANA“ atliko ginčo statinių, kuriuos pareiškėjui testamentu paliko A. S., kadastrinius matavimus, tačiau dėl atsakovų priimtų sprendimų neįrašyti statinių kadastro duomenų į nekilnojamojo turto kadastrą bei neįregistruoti nuosavybės teisių nekilnojamojo turto registre pareiškėjas negali įforminti statinių paveldėjimo dokumentų bei įgyvendinti nuosavybės teisės į minėtus statinius.
Atsiliepimas
Atsakovai VĮ Registrų centro Panevėžio filialas (toliau – ir Teritorinis registratorius) bei VĮ Registrų centras (toliau – ir Centrinis registratorius) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovai nurodė, jog statiniai, kurių kadastrinius duomenis bei nuosavybės teisę prašė įregistruoti pareiškėjas, yra 1 grupės nesudėtingi statiniai, kuriuos galima registruoti tik pagrindinio daikto (gyvenamojo namo ar žemės sklypo) priklausiniais, o nei vienas iš pagrindinių daiktų, t. y. nei gyvenamasis namas, nei žemės sklypas, nėra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, todėl nei priklausiniai, nei daiktinės teisės į juos negali būti registruojami.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad sklypas po ginčo statiniais nėra suformuotas bei įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o žemė yra priskirta laisvos valstybinės žemės fondui.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 5, 6 straipsniais, 5 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 9 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi. Teismas nustatė, jog kiemo rūsys ir šulinys pagal savo konstrukcijų požymius ir techninius parametrus priskiriami 1 grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Tokią išvadą teismas darė, atsižvelgęs į kadastrinių matavimų byloje nurodytus šių statinių duomenis bei remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 6, 92 dalimis, 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ bei 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.
Vadovaudamasis nenuginčytais 2012 m. sausio 3 d. Teritorinio registratoriaus ir 2012 m. vasario 20 d. Centrinio registratoriaus sprendimais, rašytiniais bylos dokumentais, teismas konstatavo, kad yra nustatytos šios aplinkybės: esant sunykusiam pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), išlikusios jo pamatų dalys žemėje neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos statinio sąvokos, Kadastro įstatymo 6 straipsnio bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punkto nustatyta tvarka negalima nustatyti pagrindinės šio statinio naudojimo paskirties bei būtinųjų parametrų, reikalingų nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą; gyvenamasis namas, kiti statiniai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, kad žemės sklypas, ant kurio stovi kiemo rūsys ir šulinys, yra nesuformuotas bei neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir aukščiau aptartas įstatymų nuostatas, teismas sprendė, jog kiemo rūsys ir šulinys negali būti atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.13 straipsniu, 4.19 straipsnio 1 dalimi, Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi. Sprendime konstatuota, jog nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui neįregistravus kiemo rūsio ir šulinio nekilnojamojo turto kadastre, nebuvo pagrindo įregistruoti A. S. nuosavybės teisių į šiuos nekilnojamus daiktus.
Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše (toliau – ir Sąrašas) (nauja redakcija nuo 2011 m. lapkričio 9 d., Žin., 2011, Nr. 133-6318) yra nurodyti dokumentai, teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant iki šiol registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo. Teismas nurodė, jog šioje byloje nebuvo ginčo dėl dokumentų, patvirtinančių A. S. nuosavybės teisę į statinius, trūkumo, byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašymai nebuvo tenkinti, nes prašomi įregistruoti nekilnojamieji daiktai negali būti atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, o gali būti registruojami tik pagrindinių daiktų, t. y. gyvenamojo namo ar žemės sklypo, priklausiniais. Nekilnojamojo turto registre nesant įregistruotiems pagrindiniams daiktams, negali būti registruojami jų priklausiniai.
Teismo vertinimu, Teritorinis ir Centrinis registratoriai ginčijamus sprendimus pagrindė nustatytais faktais, nurodė faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl kiemo rūsio ir šulinio kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių į šiuos nekilnojamuosius daiktus įregistravimo pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus. Ginčijamuose sprendimuose nurodytas faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas, atitinkantis byloje nustatytas faktines aplinkybes ir susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl šių individualių teisės aktų panaikinimo.
III.
Pareiškėjas L. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti – panaikinti 2012 m. sausio 3 d. VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimą, kuriuo atsisakyta įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamąjį turtą: pažeistą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutis 9 proc., kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc., pažeistą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutis 17 proc., pažeistą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutis 17 proc., šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc.; panaikinti 2012 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 104, kuriuo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises A. S. vardu į minimą nekilnojamąjį turtą; panaikinti VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 50, kuriuo palikti teritorinio registratoriaus sprendimai nepakeisti, 2012 m. birželio 7 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta įregistruoti į nekilnojamojo turto kadastrą rūsį ir šulinį; panaikinti 2012 m. birželio 8 d. VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimą Nr. 4140, kuriuo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises A. S. vardu į rūsį ir šulinį; panaikinti 2012 m. birželio 28 d. VĮ Registrų centro centrinio administratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. 172, kuriuo teritorinio registratoriaus sprendimai palikti nepakeisti; įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti į nekilnojamojo turto kadastrą pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažeistą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutis 9 proc., kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc., pažeistą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutis 17 proc., pažeistą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutis 17 proc., šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc., esančius (duomenys neskelbtini); įregistruoti mirusiojo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į statinius pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini): pažeistą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutis 9 proc., kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc., pažeistą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutis 17 proc., pažeistą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutis 17 proc., šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc., esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal pateiktus teismui duomenis Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrius negali suformuoti žemės sklypo, nes jame esatys A. S. pastatų pamatai bei šulinys ir rūsys nėra įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektai ir neregistruotos A. S. nuosavybės teisės į juos. VĮ Registrų centras pripažįsta, kad išlikę pastatų pamatai bei rūsys ir šulinys pagal Pandėlio seniūnijos seniūno pažymą nuosavybės teise priklauso A. S., bet juos įregistruoti į nekilnojamojo turto registrą ir A. S. nuosavybės teises į juos negali, nes žemės sklypas, kurio priklausiniais butų galima laikyti rūsį ir šulinį, nesuformuotas, o gyvenamojo mano sunykimas viršija leistinumą, pagal kurį jį būtų galima registruoti nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu susidaro užburtas ratas, dėl kurio pareiškėjas, priėmęs A. S. palikimą, negali įgyvendinti savo teisių į visą palikėjo palikimą. Tai prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams bei CK 5.1 straipsniui. Pareiškėjas nurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovai VĮ Registrų centro Panevėžio filialas bei VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą nepakeistą.
Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime į skundą, taip pat nurodo, kad registruojant senus statinius pagal Sąrašą registro tvarkytojui turi būti pateikta kadastrinių matavimų byla, parengta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog jo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, jog žemės sklypas po statiniais negali būti formuojamas (pardavimui ar nuomai), nes nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti ginčo statiniai bei nuosavybės teisė į juos. Rokiškio skyrius, priimdamas sprendimą formuoti žemės sklypą prie statinių, privalo vadovautis statinių priklausomybę liudijančiu, VĮ Registrų centro išduotu pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (2012 m. rugpjūčio 2 d.) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) daiktinių teisių, nekilnojamųjų daiktų, nuosavybės, juridinių faktų, kitų duomenų grafose įrašyta, kad „įrašų nėra“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas – VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. birželio 8 d. sprendimų bei VĮ Registrų centro 2012 m. birželio 28 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjo L. S. reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centrą įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą kadastro duomenis pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), šių statinių: kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc., šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc., esančių (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti mirusiojo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc., į šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 proc., esančius (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. birželio 8 d. sprendimai bei VĮ Registrų centro 2012 m. birželio 28 d. sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, t. y. priimti laikantis teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkymą, bei netenkino pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl VĮ Registrų centro įpareigojimo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą kiemo rūsio bei šulinio kadastro duomenis pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei įregistruoti mirusiojo A. S. nuosavybės teises į kiemo rūsį bei šulinį.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei CK 5.1 straipsnyje įtvirtintomis pareiškėjo teisėms įgyvendinti A. S. testamente išsakytą valią turėtų būti įregistruoti nekilnojamojo turto registre A. S. pastatų pamatai, šulinys bei rūsys. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliaciniame skunde prašo panaikinti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta įrašyti ir pažeistą gyvenamąjį namą, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutis 9 procentai, VĮ Registrų centro 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir prašo įpareigoti VĮ Registrų centro Panevėžio filialą įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei įregistruoti mirusiojo A. S. nuosavybės teises ne tik į kiemo rūsį bei šulinį, bet ir į pažeistą gyvenamąjį namą, pažeistą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 17 procentų. Šie pareiškėjo naujai suformuluoti reikalavimai negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, nes jie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, t. y. pareiškėjui pateikus skundą su šiais reikalavimais skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. sausio 3 d. ir 2012 m. sausio 4 d. sprendimus bei VĮ Registrų centro 2012 m. vasario 20 d. sprendimą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi nebuvo priimti, nes buvo atsisakyta atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skųsti šiuos sprendimus (b. l. 127-130). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi nebuvo panaikinta minėtos nutarties dalis, kuria atsisakyta pareiškėjui atnaujinti įstatymo (ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje) nustatytą terminą apskųsti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. sausio 3 d. ir 2012 m. sausio 4 d. sprendimus bei VĮ Registrų centro 2012 m. vasario 20 d. sprendimą (b. l. 149-154). Taip pat šioje nutartyje nurodyta, kad atsisakytina priimti ir išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus, t. y. pareiškėjo patikslinto skundo dalį, kurioje jis prašė įpareigoti VĮ Registrų centrą įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą kadastro duomenis pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), šių statinių: pažeisto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutis 9 procentai, pažeisto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutis 17 procentų, esančių (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti mirusiojo A. S. nuosavybės teises į nurodytus statinius.
Pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi (b. l. 156-158) priėmė nagrinėti pareiškėjo patikslintame skunde suformuluotus šiuos reikalavimus: panaikinti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. birželio 8 d. sprendimus bei VĮ Registrų centro 2012 m. birželio 28 d. sprendimą; išvestinį iš šių reikalavimų reikalavimą – įpareigoti VĮ Registrų centrą įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą kadastro duomenis pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), šių statinių: kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 procentų, šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 procentų, esančių (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti mirusiojo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 procentų, į šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 procentų, esančius (duomenys neskelbtini).
ABTĮ 130 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal ABTĮ 136 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir išsprendė byloje pareikštus pareiškėjo reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek taikydamas proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (ABTĮ 143 straipsnis). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis). Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje.
Apibendrindama pirmiau nurodytas faktus ir teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo galias, teisėjų kolegija nurodo, kad šioje byloje negali būti nagrinėjami pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai, kurie nebuvo priimti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Be to, pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusia nutartimi pareiškėjui neatnaujintas terminas apskųsti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. sausio 3 d. ir 2012 m. sausio 4 d. sprendimus bei VĮ Registrų centro 2012 m. vasario 20 d. sprendimą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundo reikalavimais dėl VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. birželio 8 d. sprendimų bei VĮ Registrų centro 2012 m. birželio 28 d. sprendimo panaikinimo, t. y. nagrinėja ir vertina, ar pagrįstai ir teisėtai šiais sprendimais buvo atsisakyta įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą kadastro duomenis pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), šių statinių: kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 procentų, šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 procentų, esančių (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti mirusiojo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 procentų, į šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 100 procentų, esančius (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra priėmęs A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, 1993 m. kovo 18 d. paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo Rokiškio rajono 1-ojo biuro notarui. Pareiškėjas byloje yra pateikęs A. S. 1992 m. vasario 27 d. testamentą, kuriame nurodyta, kad A. S. visą jam priklausantį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kuris jam priklausys jo mirties dieną, palieka pareiškėjui. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pandėlio seniūnija 2012 m. gegužės 30 d. išdavė pažymą Nr. 16-231, kad pagal įrašą Pandėlio seniūnijos 1991-1997 metų ūkinėje knygoje Nr. 6, asmeninėje sąskaitoje Nr. 294 nurodyta, jog gyvenamojo namo, kiemo rūsio, 2 ūkinių pastatų ir šulinio savininkas yra A. S.. Pažymoje nurodyta, kad pastatų adresas yra (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų 1952-1963 metų, 1967-1990 metų ūkinių knygų matyti, kad ūkinėse knygose yra nurodytas gyvenamasis namas, daržinė. Pažymėtina, kad daržinės statybos metai nurodyti 1920 metai, o gyvenamojo namo nurodomi statybos metai ir 1940 metai, ir 1920 metai. Viename lape yra nurodytas šulinys ir pažymėta, kad jis yra bendras su „S. J.“ (įrašo pabaiga neįskaitoma). Teisėjų kolegija pažymi, kad ūkinėse knygose nėra nurodyta, kokiu pagrindu ir kada A. S. buvo įgijęs nuosavybės teisę į gyvenamąjį pastatą ir jo priklausinius. Ūkinėse knygose nėra nurodyta, kad ūkiniai statiniai ir šulinys yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas A. S. mirties dieną paveldėjo gyvenamąjį namą, kuris nebuvo sunykęs, t. y. kuris atitiko statiniui keliamus reikalavimus. Pagal bylos duomenis A. S., miręs (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistravęs gyvenamojo namo ir kitų statinių bei nuosavybės teisės į šiuos statinius nekilnojamojo turto registre pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos reikalavimus.
Iš šioje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas, teigdamas, kad jis yra priėmęs A. S. palikimą, po A. S. mirties nesikreipė į nekilnojamojo turto registrą, kad būtų įregistruotas A. S. nuosavybės teise įgytas gyvenamasis namas su priklausiniais. Pagal šios bylos duomenis pareiškėjas Teritoriniam registratoriui 2011 m. gruodžio 23 d. buvo padavęs prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti mirusiojo A. S. vardu nuosavybės teises į šiuos statinius, t. y. į gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, ūkinius pastatus, šulinį. Pareiškėjo prašytų įregistruoti statinių kadastro duomenys buvo užfiksuoti 2011 m. gruodžio 20 d. kadastrinių matavimų duomenų byloje. Teritorinio registratoriaus 2012 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymas įrašyti statinių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą buvo netenkintas, kadangi pareiškėjo pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla neatitiko Kadastro įstatymo, 2012 m. sausio 4 d. sprendimu nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas įregistruoti mirusiojo A. S. vardu nuosavybės teises į pirmiau nurodytus statinius, kadangi kadastro tvarkytojas atsisakė įrašyti statinių duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą. Taigi nekilnojamojo turto kadastre nebuvo įrašyti bei nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti statiniai, iš jų pagrindinis daiktas – gyvenamasis namas.
Pareiškėjas 2012 m. gegužės 31 d. Teritoriniam registratoriui pateikė prašymus pagal 2011 m. gruodžio 20 d. kadastrinių matavimų bylą ir 2012 m. gegužės 30 d. pažymą Nr. 16-231 įregistruoti kiemo rūsį 2I1B ir šulinį k, esančius (duomenys neskelbtini), į nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti A. S. nuosavybės teisę į šiuos statinius. Šioje byloje pareiškėjo ginčijamais Teritorinio registratoriaus 2012 m. birželio 7 d., 2012 m. birželio 8 d. sprendimais netenkinti pareiškėjo prašymai, nurodant, kad nesudėtingi statiniai – kiemo rūsys ir šulinys gali būti registruojami tik pagrindinio daikto (gyvenamojo namo ar žemės sklypo) priklausiniais, tačiau nei gyvenamasis namas, nei žemės sklypas nėra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre bei nekilnojamojo turto registre, statinių kadastro duomenys neįrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Centrinis registratorius 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 172 paliko galioti minėtus Teritorinio registratoriaus sprendimus.
Iš nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia, kad į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo turto registrą būtų įregistruoti kiemo rūsys ir šulinys, kurie nuosavybės teise priklausė A. S., tačiau nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos įrodymus, konstatuoja, pagal teisės aktus atsakovas VĮ Registrų centro Panevėžio filialas negalėjo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į nekilnojamojo turto registrą vien tik kiemo rūsio ir šulinio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, susijusiomis su paveldėjimo klausimais, atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas (atsakovas), atlikdamas jam teisės aktais suteiktas galias, nesprendžia paveldėjimo teisinių klausimų. Pažymėtina, kad pagal viešojoje teisėje taikomą teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik pagal įstatymo jiems suteiktas įgaliojimų ribas, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra negalimas.
CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje nurodoma apie atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą. Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį; 3) patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: 1) patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 2) statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; 3) žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu; 4) statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintas Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas (Žin., 2011, Nr. 133-6318) nustato, kokie dokumentai teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo (Sąrašo 1 punktas). Sąrašo 2 punkte nurodyta, kad pastatyti seni statiniai nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka nekilnojamojo turto tvarkytojui pateikus prašymą registruoti nekilnojamąjį daiktą ir / ar daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir dokumentus (pvz., savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodyti statiniai (kiemo rūsys ir šulinys) nebuvo įrašyti į nekilnojamojo kadastrą ir atitinkamai neįregistruoti nekilnojamojo turto registre ne dėl to, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių A. S. nuosavybės teisę į statinius, bet dėl to, kad pareiškėjo prašomi įregistruoti statiniai negali būti atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, o gali būti registruojami tik pagrindinių daiktų, t. y. gyvenamojo namo ar žemės sklypo, priklausiniais, o nekilnojamojo turto registre nesant įregistruotiems pagrindiniams daiktams, negali būti registruojami jų priklausiniai. Iš byloje pateiktos kadastro bylos matyti, kad pareiškėjo nurodomi statiniai: kiemo rūsys ir šulinys nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai. Registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, iš jų statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Pažymėtina, kad pagal Registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į nekilnojamojo turto registrą tvarką ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad išnagrinėjęs prašymą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas priima sprendimą prašymą atmesti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktas nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų.
Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgdama į šioje byloje pirmosios instancijos teismo išnagrinėtus pareiškėjo skundo reikalavimus, ginčo pobūdį ir apimtį, daro išvadą, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šio priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.