Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E. S. ir I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminio mokesčio sumokėjimui, ieškinio medžiagoje pagal ieškovių E. S. ir I. S. ieškinį atsakovams: A. K. , J. K. , A.B., dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarei S.B., valstybės įmonei Registrų centras, dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl ginčijamo turto kainos nustatymo. Teismas nepagrįstai į ieškinio kainą įtraukė neginčijamo turto vertę ir nepagrįstai žyminio mokesčio dydį nustatė pagal pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 270 000 Lt sumą. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje yra nurodyta žemės ir keturių parduodamų statinių kaina 270 000 Lt. Ieškovės ginčija tik vieno statinio 59,42 procento dalį. Todėl viso turto kaina dalijama per pusę tarp statinių ir žemės (po 135 000 Lt). Tuomet ieškovių ginčijamo turto suma paskaičiuojama priklausomai nuo ginčijamos dalies ploto atsižvelgiant į visų statinių bendrą plotą, t.y. bendras visų statinių plotas yra 468,78 m², o ieškovių naudojamo buto plotas 56,51 m² (arba 12,05 procento viso ploto). Tokiu būdu bendra ieškinio suma yra 16 267,50 Lt. Dėl ieškinio reikalavimų savarankiškumo. Teismas nepagrįstai nurodė, jog yra du skirtingi reikalavimai žyminio mokesčio taikymo atžvilgiu ir jie apmokestinami kiekvienas atskirai, t.y. po 4 208,68 Lt. Pagal CPK 80 straipsnį žyminiu mokesčiu apmokestinamas ne kiekvienas reikalavimas, o kiekvienas ieškinys, priklausomai nuo jo sumos (CPK 85 str.). Todėl teismas turėjo nustatyti ne reikalavimų skaičių, o ginčo esmę ir ginčo dalyką, šiuo atveju ginčo turto dydį. Be to, ieškinio suma nustatoma pagal ginčo turto rinkos vertę, o ne pagal reikalavimų skaičių dėlto paties turto (CPK 85 str. 1 d. 2 ir 9 p.p.). Ieškovės pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiomis ginčo turto pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartis, t.y. visų reikalavimų tas pats pagrindas – pirmenybės teisės pažeidimas. Nepareiškus tokių reikalavimų, pagrindinis ieškinio reikalavimas būtų teisiškai neįgyvendinamas. Kadangi visi reikalavimai yra tiesiogiai susiję, vienas iš kito išvestiniai ir susiję su tuo pačiu turtu, todėl ieškinio suma nustatytina pagal ginčo turto dalies vertę, kaip minėta aukščiau. Už kiekvieną reikalavimą žyminis mokestis mokamas tik tuo atveju, jei reikalavimai būtų savarankiški (CPK 85 str. 1 d. 10 p.). Ginčas vyksta dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, todėl ginčo turto vertė turi būti nustatoma pagal tas teises ir pareigas, kurių siekia ieškovės. Taigi, ieškinio kaina yra 16 267,50 Lt, o žyminis mokestis sudaro 488Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas žyminio mokesčio paskaičiavimo institutą, neteisingai nustatė bylos aplinkybės, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.

Šioje byloje keliami klausimai: kokia yra ieškinyje ginčijamo turto kaina ir kokie ieškinio reikalavimai yra savarankiški.

Dėl ginčijamo turto kainos nustatymo. Apeliantės nepagrįstai teigia, jog ginčijamo turto vertė - 16 267,50 Lt ir nuo jos skaičiuotinas žyminis mokestis. Įstatymas nustato, kad bylose dėl turto išreikalavimo ar daiktinių teisių į turtą žyminis mokestis paskaičiuojamas pagal turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 2, 9 p.p.). Pirkimo – pardavimo sutarties šalys gali sutarti perleisti turtą didesne ar mažesne nei turto rinkos vertė kaina, tačiau toks jų susitarimas neturi įtakos realiai esančiai turto rinkos vertei nuo kurios skaičiuotinas žyminis mokestis. Iš 2004 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties (b.l. 11-16) matyti, kad parduodamo turto rinkos vertė 978 120 Lt ir pastatai yra perleidžiami kartu su žemės sklypu. Vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 1 dalimi pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Taigi, kiekvienai perleidžiamo pastato daliai tenka ir atitinkama žemės dalis, todėl apeliantai, skaičiuodami žyminį mokestį, nepagrįstai iš bendros sumos atima žemės kainos dalį. Apeliantės ginčija pastato (unikalus Nr. 1094-0124-9026) 59,42 procento dalį. Bendras visų pastatų plotas yra 468,78 m², ieškovių prašomo priteisti buto plotas 56,51 m² (b.l. 17), t.y. 12,05 procento viso parduodamo turto rinkos vertės. Tokiu būdu ginčijamo turto vertė yra 12,05 procento bendros parduodamo turto vertės, t.y. 117 863,46 Lt ir žyminis mokestis skaičiuotinas būtent nuo šios sumos.

Dėl ieškinio reikalavimų savarankiškumo. Pagal 85 straipsnio 1 dalį ieškinio suma nustatoma tokiu būdu: 1) bylose dėl pinigų išieškojimo - pagal ieškomą sumą; 2) bylose dėl turto išreikalavimo - pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę; 3) bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo - pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą; 4) bylose dėl terminuotų išmokų ar davinių - pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus; 5) bylose dėl neterminuotų arba iki gyvos galvos išmokų ar davinių - pagal bendrą išmokų ar davinių už trejus metus sumą; 6) bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo arba padidinimo - pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus; 7) bylose dėl išmokų ar davinių nutraukimo - pagal bendrą likusių išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už vienerius metus; 8) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo - pagal reikalaujamą priteisti sumą; 9) bylose dėl daiktinių teisių į turtą - pagal turto rinkos vertę; 10) jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai - pagal bendrą visų reikalavimų sumą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas, o tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas.

Ieškovės ieškinyje pateikė reikalavimus trimis atskirais punktais: pirma, pripažinti iš dalies negaliojančia dovanojimo sutartį ir panaikinti apdovanoto asmens nuosavybės teises į panaikintos sutarties dalį. Antra, panaikinti pirkėjo J. K. nuosavybės teises, įgytas pagal Nekilnojamojo turtu pirkimo – pardavimo sutartį, į ginčijamą pastato dalį (t.y. savo esme šis reikalavimas yra dėl pirkimo - pardavimo sutarties nuginčijimo) ir perkelti šios dalies pirkėjo (J. K. ) teises ir pareigas ieškovėms bei nustatyti, kad ginčijamo pastato dalis ieškovėms priklauso lygiomis dalimis. Trečia, nustatyti, kad už ginčijamą pastatą ieškovės turi sumokėti A. B. naudai sumą, kurią ji turi grąžinti J. K. .

Ieškinys, kuriame sujungti keli savarankiški reikalavimai, apmokestinami pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 str. 1 d. 10 p.), išvestiniai ir neatskiriamai susiję su pagrindiniu reikalavimai atskirai neapmokestinami, todėl svarbu nustatyti ar ieškinį sudarantys reikalavimai yra savarankiški ar išvestiniai ir neatskiriamai susiję su pagrindiniu. Kadangi ieškinyje yra išdėstyti keli materialiniai teisiniai reikalavimai, todėl siekiant nustatyti, koks yra ginčas ir kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas už ieškinį, turi būti analizuojamas kiekvieno reikalavimo pobūdis.

Pirmasis ieškovių reikalavimas susideda iš dviejų reikalavimų: pripažinti iš dalies negaliojančia dovanojimo sutartį ir panaikinti apdovanoto asmens nuosavybės teises į panaikintos sutarties dalį. Nuosavybės teisių panaikinimas, pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį, yra išvestinis ir neatskiriamai susijęs reikalavimas su pagrindiniu, todėl šie ieškovių reikalavimai nelaikytini atskirais savarankiškais reikalavimais ir apmokestinami kaip vienas savarankiškas reikalavimas vienu žyminiu mokesčiu.

Ieškovių antruoju nurodomas reikalavimas susideda iš trijų reikalavimų: nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties dalies panaikinimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovėms ir prašymo nustatyti, kad turtas priklauso ieškovėms lygiomis dalimis, t.y. bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių nustatymo. Čia ieškovės išdėsto du savarankiškus reikalavimus: pirmąjį, pirkimo – pardavimo sutarties dalies nuginčijimas ir išvestinis, neatskiriamai susijęs reikalavimas perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovėms, bei antrąjį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės į ginčo turtą dalių nustatymo tarp ieškovių. Ta aplinkybė, kad pagal įstatymą preziumuojama, jog bendraturčių dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.), nedraudžia bendraturčiams prašyti teismo nustatyti lygias dalis (CK 4.80 str. 1 d.; CK 4.89 str. 1 d.; 4.90 str. 1 d.) ir šia teise ieškovės ieškinyje pasinaudojo. Todėl šioje dalyje ieškovės suformulavo du savarankiškus reikalavimus: pirkimo – pardavimo sutarties dalies nuginčijimas ir bendraturčių nuosavybės teisės padalijimas, kurie apmokestinami žyminiu mokesčiu atskirai.

Ieškovių ieškinyje nurodomas trečiasis reikalavimas susideda iš dviejų reikalavimų: nustatyti, kad ieškovės turi sumokėti A. B. 16 267,50 Lt, o pastaroji turi sumokėti šią sumą J. K.. Tačiau šie reikalavimai yra pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo ieškovėms pasekmė, todėl šie reikalavimai laikytini išvestiniais ir neatskiriamai susijusiais su reikalavimu pripažinti pirkimo – pardavimo sutarties dalį negaliojančia ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimu ieškovėms, todėl žyminiu mokesčiu atskirai neapmokestinami.

Nors apeliantės pagrįstai nurodo, kad visi reikalavimai yra susiję su vienu pagrindiniu reikalavimu ir tikslu - atstatyti pažeistą pirmenybės teisę, tačiau šių reikalavimų sujungimas viename ieškininiame pareiškime nereiškia, kad šie reikalavimai negalėtų būti nagrinėjami atsietai vienas nuo kito. Reikalavimai pripažinti negaliojančiomis dovanojimo, pirkimo - pardavimo sutartis, nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės dalis galėtų būti savarankiškų ieškinių dalykais, apmokėtinais atitinkamu žyminiu mokesčiu. Įstatymas, numatydamas ieškovėms teisę sujungti susijusius reikalavimus viename ieškinyje, nenumato ieškovėms jokių lengvatų, susijusių su žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimu. Todėl tuo atveju, kai ieškininiame pareiškime yra sujungiami keli savarankiški reikalavimai, sprendžiant žyminio mokesčio už paduodamą ieškininį pareiškimą sumokėjimo klausimą, kiekvienas jų turi būti vertinamas atskirai.

Taigi, apeliantės privalo sumokėti 3 357,27 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.; CPK 85 str. 1 d. 9 p.) už reikalavimą pripažinti negaliojančia 2005 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties dalį dėl 59,42 procento dalies statinio (unikalus Nr. 1094-0124-9026) dovanojimo ir nuosavybės teisių apdovanotam asmeniui panaikinimo į ginčijamą dalį. Be to, apeliantės privalo sumokėti 3 357,27 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.; CPK 85 str. 1 d. 9 p.) už reikalavimą panaikinti J. K. nuosavybės teises į 59,42 procento dalį statinio (unikalus Nr. 1094-0124-9026) įgytą pagal 2004 m. balandžio 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir perkelti šios dalies pirkėjo teises ieškovėms, bei už reikalavimus įpareigoti ieškoves sumokėti A. B. atitinkamą pinigų sumą ir įpareigojimą A. B. perduoti atitinkamą pinigų sumą J. K. . Taip pat apeliantės privalo sumokėti 100 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 2 p.; CPK 85 str. 1 d. 9 p.) už reikalavimą nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, t.y. padalyti lygiomis dalimis ieškovėms priklausančio ginčijamo pastato dalį. Tokiu būdu bendras mokėtino žyminio mokesčio dydis būtų 6 814,54 Lt.

Apeliantėms nustatytinas terminas iki 2006 m. lapkričio 11 d. sumokėti 6 814,54 Lt žyminio mokesčio ir pateikti teismui žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Įpareigoti ieškoves E. S. ir I. S. iki 2006 m. lapkričio 11 d. sumokėti 6 814,54 Lt (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai keturiolika litų ir 54 ct) žyminio mokesčio ir pateikti teismui žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.