- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- N1-88-333/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00378-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- J. A. M., J. M., N. M.
- Civilinis atsakovas
- N. C., J. S.
- Kaltinamasis
- M. P., M. S., E. C.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant V. N. ir Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Burzdžiui, gynėjams Vilmai Petrauskienei, Vaidui Jurčikoniui ir Kęstučiui Staniuliui, nukentėjusiesiems J. A. M. ir J. M. bei jų atstovui V. A., nukentėjusiajai N. M. ir jos įstatyminei atstovei M. M., kaltinamųjų įstatyminiams atstovams bei civiliniams atsakovams N. C., J. S. ir N. C., Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovams J. M. ir J. J., teismo medicinos ekspertui S. J. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, gyvenęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 132 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.
M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.
E. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-04-10 apie 22 val. viešoje vietoje - prie parduotuvės „Pakalnutė“, esančios Alytuje Varėnos g. 29, M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, iš chuliganiškų paskatų užpuolė sutiktą K. M., tyčia sugriebė jį už kaklo ir tempdamas žemyn bei sukdamas pargriovė ant žemės, tuo nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio blauzdikaulio spiralinio lūžimo, kas komplikavosi plaučių arterijos šakų tromboembolija, ūmiu abipusiu plaučių uždegimu bei progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko (duomenys neskelbtini) K. M. ligoninėje mirė. Taip M. P. dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatsargiai atėmė nukentėjusiojo K. M. gyvybę.
Toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus tuo pačiu metu ir toje pat vietoje M. P., M. S. ir E. C. bendrais veiksmais, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų toliau mušė ant žemės pargriautą nukentėjusįjį K. M.. M. P. rankomis sudavė smūgius nukentėjusiajam į krūtinę, spyrė į dešinį šoną, dešinės kojos šlaunį, iš viršaus koja sudavė į galvą, smūgiavo rankomis bei alkūnėmis į veido ir galvos sritį, daužė nukentėjusiojo galvą į betoninį kelio bortelį bei savo kelį, M. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam K. M. į kaktos sritį ir spyrė koja į dešinį šoną, E. C. sudavė nukentėjusiajam smūgius koja į dešinės kojos šlaunį.
Tokių veiksmų pasekoje M. P. ir M. S. nukentėjusiajam K. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, dešinėje kaktos-smilkinio srityje, muštinės žaizdos nosies kairėje bei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės pusės IX šonkaulio lūžimo, o E. C. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio vakarą buvo neblaivus ir su draugais grįždinėjo link namų. Prie Varėnos g. 27 ir 29 namo sutiko iš matymo pažįstamą vyrą. Kažkas pas jį paprašė cigaretės, bet šis nedavė, ėmė keiktis, todėl supykęs ir tam vyrui sudavęs keletą smūgių ranka į galvą, spyręs koja. Dėl girtumo neprisimena, ar nukentėjusįjį pargriovė. Gulintį vyrą mušė toliau, daužė per veidą, spyrė į šonus, nugarą. Neigia, kad daužė nukentėjusiojo galvą į kelio bortelį. Nukentėjusįjį mušė ir kiti šalia buvę jo draugai bei pažįstami. Muštynes nutraukė L. J.. Mušdamas žmogų, nesiekė jo nužudyti, apie pasekmes negalvojo. Su ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko. Sutiko su J. ir A. J. Morkūnų civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, bet mano, kad neturtinės žalos atlygintinas dydis turėtų būti mažesnis. Iš dalies sutiko dėl neturtinės žalos atlyginimo N. M., bet nemotyvuotai nesutiko atlyginti turtinę žalą.
Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad su draugais, kurių tarpe buvo ir kiti kaltinamieji, ėjo pro „Pakalnutės“ parduotuvę. Buvo truputį atsilikęs. Kai priėjo arčiau, pamatė, kad M. P. susikibęs stumdėsi su nepažįstamu vyru. Paskui abu griuvo ant žemės ir grūmėsi nustumdami vienas kitą. Vyras bandė stotis, bet M. jį vėl pargriovė, spardė, užsėdo ant krūtinės ir mušė, suduodamas daugybinius smūgius. Norėdamas pagelbėti M., priėjęs ir pats sudavė gulinčiam vyrui ranka per galvą, po to koja spyrė į krūtinės dešinę pusę. Vyrą mušė ir kiti draugai. Muštynes nutraukė atbėgusios merginos, jos ramino įsisiautėjusį M.. Šalia muštynių vietos, netoli namo lakstė vaikai. Dėl ko kilo konfliktas tarp M. ir nepažįstamo vyro, nežinojo. Pradžioje pagalvojo, kad M. užpuolė ir reikia jį ginti. Mušimo metu M. reiškė nukentėjusiajam nepasitenkinimą dėl to, kad šis ten vaikšto, grasino, kad nužudys, jeigu dar kartą pamatys. Nukentėjusysis prašė jo nemušti, niekam smūgių jis nesudavė. Sutiko tik su nukentėjusiųjų Janinos A. M. ir J. M. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo.
Kaltinamasis E. C. kaltu prisipažino ir parodė, kad prie „Pakalnutės“ parduotuvės M. P. užkalbino sutiktą vyrą ir paprašė cigarečių. Pastarasis atsakė, kad neturi, tuomet M. liepė jų nupirkti. Taip prasidėjo tarp jų konfliktas. M., apkabinęs vyrą už kaklo bei pakišdamas koją, bandė jį pargriauti. Vyrui nugriuvus ant žemės, M. užsėdo jam ant krūtinės ir kumščiais mušė per veidą. Iš pradžių vyrą mušė tik M., o paskui prisijungė ir kiti. Pats įspyręs nukentėjusiajam į sėdmėnis, į koją. Kažkas bandė M. nutraukti nuo vyro, bet nepavyko. Muštynes nutraukė atėjusios merginos, kurios M. nusivedė į namus. Nukentėjusysis buvo kruvinu veidu ir prašė jo nemušti. Sutiko tik su M. civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji J. A. M. parodė, kad jos sūnus K. M. vakare išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių ir nebegrįžo. Kitos dienos ryte sužinojo, jog jis sumuštas ir guli ligoninėje. Apsilankius ligoninėje pamatė, kad sūnus labai sumuštas. Jis papasakojo, jog jį sumušė M. P. ir dar keli jaunuoliai. Nurodė, kad spardė, šokinėjo ant galvos ir kūno. Konfliktas prasidėjo dėl cigarečių. Prašė priteisti iš kaltų asmenų turtinės žalos atlyginimą dėl laidojimo išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimą. Pripažino, kad 5000 Lt gavo vykstant ikiteisminiam tyrimui.
Nukentėjusysis J. M. parodė, kad sūnus įvykio vakare išėjo iš namų ir nebegrįžo. Apie įvykį pranešė policija. Dėl sūnaus mirties nukentėjo moraliai, nes jis kartu gyveno, padėjo ūkio darbuose. Civilinį ieškinį palaikė.
Nukentėjusioji N. M. parodė, kad apie tėvo K. M. mirtį sužinojo iš brolio. Tėvai išsituokę ir ji gyvenusi su mama. Su tėvu nebendravo, nes pati nenorėjo, to nepageidavo ir tėvas. Kartais gaudavo iš tėvo alimentus.
Liudytojas P. B. parodė, kad eidamas namo pamatė ant šaligatvio gulintą žmogų. Pastebėjo, kad jo veidas buvo kruvinas. Žmogus vengė pasakoti, kas jį sumušė, niekuo nesiskundė. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei pranešė policijai. Pakėlus vyriškį ir bandant jam eiti suprato, kad sužeista jo koja.
Liudytojas T. V. parodė, kad prie Varėnos g. 29 namo sutiko einantį K. M. ir paprašė jo cigaretės. Iš pradžių nedavė, liepė kreiptis mandagiau. Toks K. M. elgesys labai nepatiko M. P.. Šis pradėjo dar priekaištauti, kad K. M. toje vietoje vaikšto ir sugriebęs už pečių jį pargriovė ant žemės. Pargriuvusįjį M. mušė rankomis, spardė kojomis. Iš pradžių šalia buvę kiti vaikinai bandė M. atitraukti nuo nukentėjusiojo, bet jis nepakluso. M. sutramdė tik atbėgusios merginos A. ir L., Ž. jį nusivedė į namus. Pro šalį ėjusi moteris pagrasino, kad iškvies policiją.
Liudytojas T. T. parodė, kad su draugais einant Varėnos gatve M. P. susikivirčijo su sutiktu vyriškiu. Dėl ko kilo konfliktas, negirdėjo, nes ėjo atsilikęs. M. su tuo vyriškiu susikibo. Užkabinęs vyrą ranka už kaklo, M. jį pargriovė ant žemės. Iš pradžių grūmėsi gulėdami ir raičiodamiesi, o paskui M. jį užspaudė atsisėdęs ant krūtinės ir mušė rankomis, po to atsistojęs spardė kojomis. Kuo baigėsi muštynės nematė, nes iš įvykio vietos pasišalino.
Liudytoja Ž. Č. parodė, kad vaikščiodama į parduotuvę gatvėje matė nukentėjusįjį bei keletą jaunuolių ir girdėjo, kad jie ginčijosi dėl cigarečių. Grįžusi į namus ir būdama balkone pamatė, kad toje vietoje vyko muštynės. Kažkas pasakė „Mode, baik“, todėl suprato, kad ten gali būti jos draugas M.. Ėjusi jo parsivesti. Kai išėjo į lauką, niekas jau nesimušė. M. vengė ką nors jai pasakoti.
Liudytoja L. J. parodė, kad įvykio dienos vakarą su drauge A. būdamos namo laiptinėje išgirdo keistą triukšmą lauke. Išėjusios pamatė, kad prie „Pakalnutės“ parduotuvės vyko muštynės. Vaikinai mušė iš matymo pažįstamą pravarde „Morka“, kurio galva tuo metu buvo ant šaligatvio bortelio. Tarp mušančiųjų buvo ir M. P.. Jį atitraukė nuo mušamo vyro. M. į namus nusivedė jo draugė Ž.. Pastebėjo, kad nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Jis bandė keltis ir eiti, bet nepaėjo, todėl šliaužė.
Liudytoja A. N. įvykio aplinkybes parodė analogiškai.
Liudytojas A. M. parodė, kad prie parduotuvės „Pakalnutė“ tarp M. P. ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl cigarečių. M. tą žmogų apglėbė ranka ir bandė pargriauti. Jie galynėjosi, galiausiai abu nugriuvo. Grūmėsi gulėdami, bet draugų padedamas M. išsilaisvino. Atsistojęs jis mušė nukentėjusįjį spardydamas, smūgiuodamas kojos kulnu per galvą, po to pasilenkęs daužė rankomis bei keliais, buvo atsisėdęs ant krūtinės. Matė, kad nukentėjusiojo galvą M. trankė į šaligatvio bortelį. Žmogų mušė ir kiti šalia buvę vaikinai, bet mažiau. Kai kiti vaikinai jau atsitraukė, M. dar nenurimo. Jį sutramdė tik atėjusi kažkokia moteris. Dėl kokios priežasties mušė žmogų, nesuprato.
Liudytojas M. K. nusikaltimo padarymo aplinkybes parodė analogiškai. Be to, parodė, kad matė, kai M. S. spardė nukentėjusįjį, suduodamas smūgius į krūtinės šoną, o E. C. spardė į kojas. Muštynių metu M. P. grasino nukentėjusiajam, kad jį užmuš, jeigu šis vaikščios pro jo namą. Muštynės prasidėjo kilus konfliktui dėl cigarečių, kurių nedavė nukentėjusysis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas S. J. patvirtino savo išvadas dėl nukentėjusiajam K. M. padarytų kūno sužalojimų bei mirties priežasties ir parodė, kad K. M. dešinio blauzdikaulio spiralinis lūžimas buvo tiesioginiame ryšyje su jo mirtimi dėl išsivysčiusių komplikacijų. Ligoninėje nukentėjusysis buvo gydomas pagrinde dėl blauzdikaulio lūžimo. Gydymas nuskausminančiais medikamentais buvo būtinas dėl šonkaulio lūžimo, bet nebūtinai ligoninėje. Dėl kitų sužalojimų specialaus gydymo nereikėjo. Mirties priežastį įtakojo iš dalies nukentėjusiojo turimos vidaus ligos ir sveikatos stovis.
Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta :
Tarnybiniu pranešimu ( t.1 b.l. 5 ) policija informuota apie tai, kad į ligoninės priėmimo skyrių atvežtas sumuštas K. M.. Paguldytas į traumatologinį skyrių.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje ir registracijos žurnale ( t.1 b.l. 15-17 ) nurodyta, kad nukentėjusysis K. M. skundėsi skausmu kairėje kojoje. Konstatuoti sužalojimai veide, hematomos galvoje, girtumas. Rastas sumuštas prie parduotuvės „Pakalnutė“.
Įvykio vietos apžiūros protokole ( t.1 b.l. 20-24 ) įvykio vieta užfiksuota Alytaus mieste Varėnos gatvėje šalia gyvenamųjų namų Nr. 27 ir Nr. 29. Name Nr. 27 pirmame aukšte yra parduotuvė „Pakalnutė“. Tarp namų yra pėsčiųjų išmintas takelis, kuris su gatve ribojasi betoniniu borteliu.
Specialisto išvadose ( t.1 b.l. 35-37, 39-48, 51-55 ) konstatuota, kad K. M. nustatytas dešinio blauzdikaulio lūžimas, muštinė žaizdelė nosies kairėje pusėje, žaizdos kelių srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kaktos dešinėje. Sužalojimai padaryti nemažiau šešių poveikių pasekoje, galėjo atsirasti tiek smūgiavimo būdu, tiek pačiam krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio blauzdikaulio lūžimo ir dešinės pusės IX šonkaulio lūžimo, visi kiti sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. K. M. mirtis įvyko pasekoje dešinio blauzdikaulio lūžimo, komplikuoto plaučių arterijos šakų tromboembolija, ūmiu abipusiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Toks sužalojimas padarytas vieno netiesioginio trauminio poveikio pasekoje, jis buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Dešinio blauzdikaulio spiralinio lūžio linijos susiformavimo galimybė vertimo-griovimo metu ir nukentėjusiajam esant įsispyrusiam, neatmetama. Tarp kitų sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Dešinės pusės IX šonkaulio lūžimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Nukentėjusysis sirgo lėtinėmis vidaus organų ligomis.
Daiktų apžiūros protokole ( t.1 b.l. 62-70 ) nurodyta, kad drabužiai, kuriais įvykio metu vilkėjo nukentėjusysis K. M., sutepti purvu ir rudomis dėmėmis, panašiomis į kraujo dėmes.
Gydymo paslaugų ataskaitos išraše ( t.1 b.l. 77 ) nurodyta, kad K. M. nuo 2011-04-11 iki 2011-05-10 buvo gydomas VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje.
Parodymų patikrinimo vietoje metu ( t.1 b.l. 96-99 ) liudytojas P. B. parodė vietą prie Varėnos g. 27 namo Alytaus mieste ant šaligatvio šalia parduotuvės „Pakalnutė“ laiptelių, kur rado sužeistą K. M..
Parodymų patikrinimo vietoje metu ( t.2 b.l. 15-20 ) įtariamasis M. P. parodė tarp Varėnos g. 27 ir 29 namų takelį, kuriuo eidamas sutiko nukentėjusįjį K. M., ir jį su draugais sumušė.
Parodymų patikrinimo vietoje metu ( t.2 b.l. 106-110 ) liudytojas (įtariamasis) M. K. parodė analogišką įvykio vietą. Taip pat parodė, kaip M. P., laikė rankomis K. M. už kaklo, jam smūgiavo keliu per kojas ir sukdamas jį vertė. Parodė, kad spyrė K. M. į kairį šoną.
Parodymų patikrinimo vietoje metu ( t.2 b.l. 160-165 ) įtariamasis M. S. parodė, kaip įvykio vietoje spyrė K. M. į dešinį šoną.
Parodymų patikrinimo vietoje metu ( t.3 b.l. 53-59 ) įtariamasis E. C. parodė kaip įvykio vietoje M. P., sugriebęs ranka K. M. už kaklo, kišdamas koją jį griovė ant žemės, o ant pargriauto atsisėdo ir mušė su kumščiais per veidą, sakydamas, kad jo kieme daugiau nesirodytų. Parodė, kaip pats spardė K. M. iš nugaros pusės į šlaunį.
Asmens duomenų bazės pažymoje ir gimimo liudijime ( t.1 b.l. 27, 122 ) nurodyta, kad K. M. turi dukrą N. M., gimusią (duomenys neskelbtini).
1997-07-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu ( t.1 b.l. 123 ) nutarta iš K. M. išieškoti alimentus dukros N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio nuo 1997-06-23 iki jos pilnametystės.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji M. P., M. S. ir E. C. nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Veiksmai buvo įžūlūs, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliniu požiūriu nepriimtini, šokiruojantys aplinkinius. Įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamieji viešoje vietoje, šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, kitų asmenų akivaizdoje, matant suaugusiems ir vaikams, be jokios rimtos priežasties, pačių sukelto konflikto pasekoje, mušė nukentėjusįjį K. M.. Padarytais veiksmais sutrikdyta viešoji rimtis, sukeltos žmonių neigiamos emocijos ir išgąstis. Kaltinamieji visiškai nereagavo į praeivių pastabas, chuliganiški veiksmai nutraukti tik vietos gyventojų, pažįstamų dėka, sumuštą nukentėjusįjį paliko gatvėje, nors akivaizdžiai matė, jog jam reikalinga pagalba.
Visų kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir kvalifikuotinos pagal LR BK 284 str. 1 d. Be to, nusikalstamų veiksmų pasekoje nukentėjusiajam K. M. buvo padaryti kūno sužalojimai, kvalifikuoti kaip nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, vieno jų pasekoje dėl dešinio blauzdikaulio spiralinio lūžimo ir po to sekusių komplikacijų nukentėjusysis mirė.
Nustatyta, kad kaltinamojo E. C. padarytais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam K. M. sukeltas tik fizinis skausmas, todėl jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini tik pagal LR BK 284 str. 1 d.
Nustatyta, kad nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata dėl dešinės pusės šonkaulio lūžimo, padaryto kaltinamųjų M. S. ir M. P. bendrų nusikalstamų veiksmų pasekoje, bei dėl dešinio blauzdikaulio spiralinio lūžimo, padaryto kaltinamojo M. P. nusikalstamų veiksmų pasekoje. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes kaltinamųjų M. S. ir M. P. padaryti nusikalstami veiksmai papildomai kvalifikuotini pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.
Be to, dėl kaltinamojo M. P. padaryto dešinio blauzdikaulio spiralinio lūžimo ir po to išsivysčiusių komplikacijų nukentėjusysis mirė. Įvertinus surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes pripažintina, kad tuo kaltinamasis dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatsargiai atėmė nukentėjusiojo gyvybę. Naudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kaltinamasis privalėjo suprasti, kad veikia rizikingai kito žmogaus sveikatos bei gyvybės atžvilgiu, tačiau nusikalstamai nerūpestingai apie sunkias pasekmes negalvojo. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kaltinamojo M. P. nusikalstami veiksmai papildomai kvalifikuotini ir pagal LR BK 132 str. 1 d.
Byloje pareikštas nukentėjusiųjų J. A. M. ir J. M. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas, nes žala atsirado kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pasekoje ( LR CK 6.263 str.). Turtinės žalos atlyginimo dydžiui patvirtinti iš dalies pateikti išlaidas pateisinantys dokumentai, ginčo dėl dydžio nekilo, todėl šioje dalyje dėl turtinės žalos civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl kaltininkų neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažinta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam K. M. buvo sutrikdyta sveikata, jis kentė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų gydantis, nevaikščiojo, o dėl jo skausmų ir mirties jo tėvai J. A. M. ir J. M. išgyveno dvasiškai, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, kiekvieno kaltinamojo veiksmų individualizavimą, kvalifikaciją bei atsiradusias pasekmes. Pabrėžtina, kad sunkiausios pasekmės atsirado dėl kaltinamojo M. P. nusikalstamų veiksmų, tačiau jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikalstamų veikų. Atsižvelgtina ir į tai, kad visi kaltinamieji yra nepilnamečiai, neturi savarankiško turto.
Byloje pareikštas prokuroro civilinis ieškinys nukentėjusiosios N. M. interesais turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Tenkintinas dalyje tik dėl turtinės žalos atlyginimo dėl negauto alimentų įsiskolinimo, susidariusio iki nukentėjusiojo K. M. mirties - (duomenys neskelbtini) 8587,71 Lt sumoje, nes asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam ( LR CK 6.284 str. 2 d. ). SODROS duomenų bazės pažymos patvirtina, kad iš K. M. gaunamos netekto darbingumo pensijos kiekvieną mėnesį buvo išskaičiuojamos 139,04 Lt sumos alimentams. Tai rodo, kad jis vykdė pareigą teikti teismo nutarimu numatytą išlaikymą. Po jo mirties dukrai N. M. SODRA moka 278,06 Lt dydžio našlaičių pensiją, kuri žymiai didesnė negu buvo jos gaunama alimentų suma, todėl ji materialiai nenukenčia, netektos pajamos pilnai kompensuojamos.
Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą atsižvelgtina į nukentėjusiosios N. M. ir mirusiojo jos tėvo K. M. santykius iki jo mirties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2008-07-03 pasitarime pritartose išvadose dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose nurodyta, kad šie santykiai turėtų būti nuolatinio pobūdžio, artimi, emociškai tvirti. Jeigu jie atsitiktinio pobūdžio ar netgi priešiški, neturtinės žalos dydis nustatomas mažesnis arba ieškinys atmetamas ( Teismų praktika Nr. 29, Išvadų 11 punktas ). Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad nukentėjusioji N. M. su tėvu visiškai nebendravo, nes to nepageidavo abi šalys. Taigi, jų nesiejo jokie emociniai ryšiai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 7207,18 Lt išlaidų, susijusių su nukentėjusiajam K. M. suteikta medicinine pagalba ir gydymu VšĮ Alytaus apskrities St.Kudirkos ligoninėje, tenkintinas, nes jos atsirado nusikalstamų veiksmų pasekoje, išlaidos pilnai apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ( LR CK 6.263 str., 6.280 str. ). Gydymo išlaidos priteistinos tik iš M. P., nes dėl kitų kaltinamųjų padarytų kūno sužalojimų medicininė pagalba nebuvo būtina, gydymas ligoninėje susijęs tik su blauzdikaulio lūžimu.
Skiriant ir parenkant bausmes kaltinamiesiems M. P., M. S. ir E. C. atsižvelgtina į tai, kad jie nusikalto būdami nepilnamečiais, veikdami bendrininkų grupėje, kas yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamojo M. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė taip pat yra tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamieji M. P. ir M. S. pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkią ir apysunkę nusikalstamas veikas ( LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ), M. P. ir neatsargią ( LR BK 132 str. 1 d. ), E. C. – nesunkią nusikalstamą veiką ( LR BK 284 str. 1 d. ). M. P. nusikalto po to, kai jo atžvilgiu jau vyko ikiteisminis tyrimas dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d., padarymo, buvusios mokyklos charakterizuojamas neigiamai, anksčiau neteistas. M. S. neteistas, nebaustas administracine tvarka, pagal mokymosi vietą charakterizuojamas patenkinamai. E. C. teip pat neteistas, nebaustas administracine tvarka, mokymosi vietų administracijų charakterizuojamas teigiamai.
Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamajam M. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė atliekant ją pataisos namuose. Paskirta laisvės atėmimo bausmė su 2011-03-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina, nes nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka, jo nagrinėjimas numatytas Lietuvos apeliaciniame teisme 2011-07-13. Kaltinamajam M. S. skiriant laisvės atėmimo bausmę jos vykdymas atidėtinas, tikint, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaltinamajam E. C. skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
-pagal LR BK 132 str. 1 d. 2 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimu;
-pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu;
-pagal LR BK 284 str. 1 d. 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimu;
-pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 2 metams laisvės atėmimu;
Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžia – 2011-06-03.
Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2010-05-16 iki 2011-06-03.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – suėmimą.
- pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimu;
-pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 1 metams laisvės atėmimu.
Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Taikant LR BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams. Šiuo laiku 12-os mėnesių laikotarpiui skirti auklėjamojo poveikio priemones:
-būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.;
-atlikti 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
E. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 1 metams laisvės apribojimu. Įpareigoti šiuo laikotarpiu:
-nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo;
-būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.;
-atlikti 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti tėvams.
Priteisti iš M. P. 2500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti – J. A. M. ir J. M. kiekvienam po 1250 Lt turtinei žalai atlyginti ir po 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš M. S. 654 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti –
J. A. M. ir J. M. kiekvienam po 327 Lt turtinei žalai atlyginti ir po 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš E. C. 654 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti – J. A. M. ir J. M. kiekvienam po 327 Lt turtinei žalai atlyginti ir po 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš M. P. 8587,71 Lt N. M. naudai turtinei žalai dėl negautų alimentų įsiskolinimo atlyginti.
Nustatyti, kad gautomis lėšomis uzufrukto teise iki N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės naudosis įstatyminis atstovas M. M..
Alytaus rajono apylinkės prokuroro civilinį ieškinį 3900 Lt sumoje dėl gautinų alimentų ir dėl 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. P. 7207,18 Lt gydymo išlaidų (Valstybinė ligonių kasa, Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius, įmonės kodas 191351679, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000).
M. P., M. S. ir E. C. neišsigalint, neturint turto ar pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, išieškojimą iki jų pilnametystės nukreipti į jų įstatyminius atstovus ir išieškoti :
1250 Lt turtinei žalai ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti: iš J. P. ir N. C. iš kiekvieno po 625 Lt turtinei žalai ir po 7500 Lt neturtinei žalai atlyginti;327 Lt turtinei žalai ir 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti iš J. S.;327 Lt turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti iš N. C..
1250 Lt turtinei žalai ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti: iš J. P. ir N. C. iš kiekvieno po 625 Lt turtinei žalai ir po 7500 Lt neturtinei žalai atlyginti;327 Lt turtinei žalai ir 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti iš J. S.;327 Lt turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti iš N. C..
8587,71 Lt turtinei žalai atlyginti: iš J. P. ir N. C. iš kiekvieno po 4293,86Lt.
7207,18 Lt gydymo išlaidoms atlyginti iš J. P. ir N. C. iš kiekvieno po 3603,59 Lt.
Daiktinius įrodymus – drabužius, saugomus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate ( 2010-05-06 kvitas B serija BBC Nr. 005501, t.1 b.l. 72 ), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistojo M. P. nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.