Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2S-1204-459/2016

2016 m. liepos 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės T. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei T. A., tretieji asmenys T. D. O., E. Š. dėl teisės naudotis kelio servitutu pažeidimų pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjos (atsakovės) T. A. prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymo terminą šešiems mėnesiams nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams turėtų būti nustatytas servitutas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), per kurį jie galėtų patekti į savo statinius bei žemės sklypo dalį, į kurią negalimas patekimas per bendrąjį įėjimą. Teigia, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai J. P. ir E. B. pas notarą patvirtino savo sutikimą, kad žemės sklype ateityje būtų nustatytas servitutas. Pažymėjo, jog šiuo metu įvykdžius 2014-05-26 teismo sprendimą ir atsakovei pašalinus medžius, tvorą, vartus, o vėliau susitarus dėl servituto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), būtų pažeistos jos teisės, todėl teismo sprendimo įvykdymas turi būti atidėtas, kol šalys išspręs naujo servituto nustatymo ir servituto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), panaikinimo klausimą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-11 nutartimi prašymą atmetė.Teismas nurodė, kad teismo 2014-05-26 sprendimas, įpareigojęs T. A. atlikti atitinkamus veiksmus, įgijo res judicata galią dar 2014-11-19. 2015-12-28 nutartimi pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimo įvykdymo tvarką, pareiškėjai nustatytas terminas iki 2016-04-01 įvykdyti teismo sprendimą, t. y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau jis iki šiol nėra įvykdytas. Nenustatyta, kad pareiškėja būtų ėmusis aktyvių veiksmų siekdama įvykdyti teismo sprendimą. T. A. nurodyti argumentai, jog ji aktyviais veiksmais nori išspręsti privažiavimo prie A. V. priklausančių ūkinių pastatų klausimą siekdama, jog būtų nustatytas naujas servitutas, laikytini nepagrįstais. Tai, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai J. P. ir E. B. davė sutikimą dėl naujo kelio servituto nustatymo, nepatvirtina pareiškėjos ketinimų įvykdyti teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad šioje byloje dalyvaujantys asmenys tokį sutikimą būtų davę. Pareiškėja teigdama, jog įvykdžius teismo sprendimą bus pažeistos jos teisės, kvestionuoja 2014-05-26 teismo sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs, vykdytinas ir privalomas jos šalims. Atsakovė padavė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-11 nutarties ir prašo nutartį panaikinti bei prašymą tenkinti.Atsakovė nurodo, jog susitarė su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais, kad A. V. ir tretieji asmenys bet kuriuo metu galėtų pravažiuoti per jiems priklausantį žemės sklypą į savo žemės sklypą, taip pat ir prie ūkinių pastatų. J. P. bei E. B. pas notarą patvirtino savo sutikimą, kad jų žemės sklype ateityje būtų nustatytas kelio servitutas. Taigi A. V. buvo sudaryta galimybė netrukdomai privažiuoti prie jam priklausančių ūkinių pastatų, koks ir buvo 2014-05-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo tikslas. Susitarus dėl naujo servituto ir jį nustačius, nebetektų prasmės vartų, tvoros, medžių, jūrinio konteinerio pašalinimas.Priešieškinyje dėl servituto panaikinimo, kurį Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmetė 2014-05-26 sprendimu, T. A. prašė panaikinti 1998-03-24 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 455 nustatytą kelio servitutą dviem pagrindais: žuvus viešpataujantiems daiktams ir suėjus dešimties metų savanoriškam nesinaudojimo servitutu senaties terminui. Prašydama atidėti sprendimo vykdymą T. A. nurodo visiškai kitą aplinkybę - kad susitarta dėl naujo servituto nustatymo. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėja prašyme atidėti teismo sprendimo vykdymą nurodė tuos pačius argumentus kaip ir priešieškinyje.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie savo valinius veiksmus siekiant įvykdyti teismo sprendimą. Priešingai – pateikė įrodymus, kuriais bandoma pateisinti teismo sprendimo nevykdymą.Atsiliepimuose į atskirąjį skundą tretieji asmenys E. Š. ir T. D. O. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovė dėl naujo servituto nustatymo yra sutarusi tik su sklypo savininkais, tačiau nederino šio klausimo su sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiais, kuriems atsakovės siūlomas variantas yra nepriimtinas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-812-793/2014 tenkino ieškovo A. V. ieškinį ir įpareigojo atsakovę T. A. netrukdyti naudotis Lietuvos Respublikos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998-03-24 įsakymu Nr. 455 nustatyto kelio servituto suteikta teise ieškovui A. V. privažiuoti prie ieškovui priklausančių ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pašalinant vartus, tvorą, medžius, jūrinį konteinerį. 2015-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11479-793/2015 pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimo vykdymo tvarka. Pareiškėjai T. A. nustatytas terminas iki 2016-04-01 įvykdyti teismo sprendimą, o nustatytu terminu jo neįvykdžius, nutarta skirti 30,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovo A. V. naudai. Pareiškėja (atsakovė) pateikė prašymą atidėti teismo 2014-05-26 sprendimo vykdymą šešiems mėnesiams nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos. Iš esmės savo prašymą grindžia ta aplinkybe, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams turėtų būti nustatytas servitutas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), per kurį jie galėtų patekti į savo statinius bei žemės sklypo dalį, į kurią negalimas patekimas per bendrąjį įėjimą. Pareiškėja teigia, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai J. P. ir E. B. pas notarą patvirtino savo sutikimą, kad žemės sklype ateityje būtų nustatytas servitutas, todėl teismo sprendimo vykdymas, nustačius naują servitutą, taptų beprasmis.CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, taikant sprendimo vykdymo atidėjimo institutą, negali būti paneigtas sprendimo privalomumo principas (CPK 18 str.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju 2014-05-26 teismo sprendimas, įpareigojęs T. A. atlikti atitinkamus veiksmus, įgijo res judicata galią dar 2014-11-19. 2015-12-28 nutartimi pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimo įvykdymo tvarką, pareiškėjai nustatytas terminas iki 2016-04-01 įvykdyti teismo sprendimą, tačiau sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja siektų įvykdyti teismo sprendimą tokį, koks jis yra priimtas. Tai, kad pareiškėja su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais J. P. ir E. B. susitarė dėl naujo kelio servituto nustatymo, nepatvirtina pareiškėjos ketinimų įvykdyti teismo sprendimą, nes iš esmės ji siekia išvengti teismo sprendimo vykdymo. Byloje nėra duomenų, kad šioje byloje dalyvaujantys asmenys, t. y. ieškovas A. V. ir tretieji asmenys T. D. O. bei E. Š. būtų pritarę naujo servituto nustatymui. Priešingai, iš šių dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų matyti, jog jie prieštarauja naujo servituto nustatymui. Įvertinus pareiškėjos prašymo faktinį pagrindą darytina išvada, jog pareiškėja iš esmės kvestionuoja 2014-05-26 teismo sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs, vykdytinas ir privalomas jos šalims. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jo šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti sprendimo vykdymo atidėjimo institutą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Civilinio proceso kodeksas suteikia šalims teisę vykdymo proceso metu sudaryti taikos sutartį. Todėl, jei pareiškėja mano, jog galėtų būti nustatytas naujas servitutas, ji galėtų inicijuoti taikos sutarties pasirašymą, tai leistų optimaliai suderinti šalių interesus ir nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 160 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus atskirąjį skundą, ši suma priteistina iš atsakovės (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovui A. V. iš atsakovės T. A. priteisti 160 Eur teisinės pagalbos išlaidų.