Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-58-651/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-20
Bylos Nr.
1S-58-651/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31207-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Nuteistasis
D. G.
Advokatai
Marius Venckus
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-58-651/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31207-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. gynėjo advokato Mariaus Venckaus skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-02-06 nuosprendžiu D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nuosprendis įsiteisėjo 2025-02-27. Probacijos termino pradžia 2025-02-28, pabaiga buvo numatyta 2025-08-27.

2. 2025-07-01 Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius (toliau – ir Probacijos tarnyba) kreipėsi su teikimu į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus siūlydami nuteistajam D. G. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, nes nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę.

3. Skundžiama 2025-07-10 nutartimi Tauragės apylinkės teismas Probacijos tarnybos teikimą tenkino ir nuteistajam D. G. Tauragės apylinkės teismo 2025-02-06 paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitė į 60 parų arešto bausmę. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis D. G. be jokių pateisinamų priežasčių nesilaikė nuteistojo pareigų, tinkamai nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

4. Skundu nuteistojo D. G. gynėjas advokatas M. Venckus prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-07-10 nutartį. Skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.

4.1. Skunde pažodžiui cituojami skundžiamos nutarties motyvai. Skundžiama nutartis naikintina, kadangi nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės, teismas be pagrindo konstatavo, kad D. G. sąmoningai nesilaikė bausmės vykdymo sąlygų, nepagrįstai konstatavo jo elgesio piktybiškumą ir asmenybę vertino kaip lengvabūdišką ir neatsakingą. D. G. 2019-05-09 neterminuotai nustatytas 50 proc. dalyvumo lygis, taip pat lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, taip pat kiti „emocijų sutrikimai“. Jam rekomenduota tęsti psichologinę pagalbą. Probacijos tarnyba, žinodama apie jo ligą ir elgesį, galėjo „daugiau dėmesio sutelkti ir padėti šios problemos sprendimui“, o ne tik konstatuoti ir fiksuoti „neperiodiškai“ įvykusius faktus.

4.2. Nesuteikus jokios realios papildomos pagalbos probuojamąjam jo turimos sveikatos ir elgesio problemos įveikimui ar bent reguliavimui, teigti, kad probacija yra neefektyvi ir bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atlikus teismo paskirtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Cituojamos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Daroma išvada, kad skundžiama nutartimi teismas priėmė formalų sprendimą, nes neatsižvelgė į teisingumo ir proporcingumo principus, kurie nagrinėjamu atveju yra esminiai siekiant tinkamos nuteistojo resocializacijos. D. G., suteikus tinkamą psichologinę pagalbą ar psichiatro priežiūrą, psichofarmakoterapiją dar gali taisytis, keisti savo elgesį laisvėje ir tinkamai vykdyti visus paskirtus įpareigojimus bei laikytis probacijos sąlygų. Jo padaryti pažeidimai, manytina, yra susiję su jo elgesiu ir pykčio priepuoliais „kas visuotinai yra pripažįstama liga, reikia gydyti, o ne bausti“. Šiuo atveju reikia suteikti nuteistajam dar vieną galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į nuteistojo D. G. gynėjo advokato M. Venckaus skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė Roma Kiselevičienė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-07-10 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Skundas atmestinas.

7. Išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo advokato skundą, prokurorės atsiliepimą į jį, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2025-07-10 nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Tauragės apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą ir pakeitė D. G. laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo D. G. asmens byloje bei teikimo medžiagoje esančius duomenis ir skunde nurodomas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.

8. Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Šios bausmės esmė –nuteistas asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri apribojimai ir draudimai. Būtent apribojimų ir draudimų sistema yra šios bausmės esmė ir pagrindiniai baudimo elementai. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo institucijos teikimu jam gali būti skiriamos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės, draudimai ir įpareigojimai, arba ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

9. Nors skunde nesutinkama su nuteistajam nepalankiu apylinkės teismo procesiniu sprendimu, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl švelnesnės bausmės pakeitimo į griežtesnę priėmė išsamiai išanalizavęs visas reikšmingas bylos aplinkybes.

10. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog bausmės tikslai yra šie: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, skiriama bausmė turi padėti nuteistajam savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų prevencija. Šis tikslas nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nebuvo pasiektas. Teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys vis dėlto nesikeitė teigiama linkme, jis ne tik būdamas įspėtas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita (arešto) bausme toliau nesilaikė teismo jam skirtų įpareigojimų, tačiau padarė naujų administracinių nusižengimų ir galbūt padarė naujų nusikalstamų veikų.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo D. G. priežiūrą Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius vykdo nuo 2025-02-28. Nuteistasis 2025-03-03 buvo pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės ir intensyvios priežiūros vykdymo tvarka, sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis dėl įpareigojimų ir draudimų nevykdymo, sudarytas priežiūros planas, pradėtas stebėjimas elektroninio stebėjimo priemonėmis.

12. 2025-03-20 D. G. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. 2025-04-17 22.35 val. D. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 1 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje. 2025-05-07 09.20 val. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 1 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje. 2025-06-05 16.09 val. D. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 7 dalyje. Dėl minėtų nusižengimų buvo priimti nutarimai, paskirtos baudos. 2025-06-08 21.40 val. D. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį, 508 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį. 2025-06-27 D. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį, 485 straipsnio 1 dalį. Teismui nepateikta duomenų apie nutarimų dėl minėtų administracinių nusižengimų priėmimą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis neneigia juos padaręs. Taip pat buvo nustatyta, jog nuteistasis laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu daug kartų nevykdė bausmės sąlygų. Elektroninio stebėjimo įranga fiksuota, kad D. G. 2025-04-17 nuo 23.00 val. iki 23.34 val., nuo 2025-04-20 23.00 val. iki 2025-04-21 01.35 val., 2025-05-10 nuo 23.00 val. iki 23.40 val., nuo 2025-06-26 23.00 val. iki 2025-06-27 01.53 val., 2025-07-08 nuo 23.03 iki 23.49 val. nebuvo gyvenamojoje vietoje. 2025-04-20, 2025-04-21, 2025-05-17, 2025-06-06, taip pat nuo 2025-06-20 iki 2025-06-23 D. G. apskritai nekrovė apykojės, dėl to nebuvo galima stebėti kaip vykdomas jam skirtas įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku.

13. Pažymėtina, jog visiems nurodytiems padarytiems pažeidimams pateisinti D. G. tiek Probacijos tarnybai, tiek teikimą dėl laisvės apribojimo bausmėms pakeitimo areštu nagrinėjusiam apylinkės teismui nurodė menkavertes priežastis (pavyzdžiui, lengvabūdišką elgesį, laiko leidimą su draugais ir pan.) arba tiesiog melavo – apykojės nekrovimą teisino neegzistuojančiu kroviklio gedimu. Tokį nuteistojo elgesį, akivaizdžiai vertintiną kaip vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę, nuteistojo gynėjas skunde teisina iš esmės vieninteliu argumentu – tam tikrais dar 2019 m. D. G. diagnozuotais psichikos sveikatos sutrikimais ir nurodo, jog Probacijos tarnyba turėjo padėti jam spręsti šias sveikatos problemas, o ne tik fiksuoti jo daromus pažeidimus, kurie buvo nulemti jo psichikos sutrikimų. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad dėl jam diagnozuotų psichikos sutrikimų D. G. negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, todėl skundo teiginiai apie tai, kad probacijos laikotarpiu daromus pažeidimus nulėmė nuteistojo sveikatos sutrikimai yra laikytini menamo pobūdžio pamąstymais, be to, akcentuotina, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdanti Probacijos tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga. Iš bylos medžiagos matyti, jog, priešingai nei nurodoma skunde, Probacijos tarnyba D. G. ne kartą suteikė progą pasitaisyti. 2025-04-22 ir 2025-05-13 dėl nuteistojo priežiūros laikotarpiu daromų pažeidimų buvo kreiptasi į vyriausiąją specialistę D. K. ir priimti sprendimai pakartotinai nuteistajam išaiškinti bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, galimas vengimo ją atlikti teisines pasekmes. Po pakartotinių 2025-04-22 ir 2025-05-13 nuteistajam bausmės atlikimo tvarkos ir sąlygų, teisinių pasekmių išaiškinimo, nuteistasis tinkamų išvadų nepadarė ir toliau darė pažeidimus. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad D. G. sąmoningai, visiškai suvokdamas savo veiksmų esmę ir pasekmes, pastoviai nesilaiko bausmės vykdymo sąlygų. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis vis dėlto piktybiškai ignoruoja jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir vengia ją atlikti.

14. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas, ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Pats nuteistasis, žinodamas apie jam gresiančią griežtesnę bausmę, privalėjo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Nors skunde teigiama, kad nuteistajam suteikus tinkamą sveikatos priežiūrą (medicinines paslaugas) jis dar gali taisytis, keisti savo elgesį laisvėje ir tinkamai vykdyti visus paskirtus įpareigojimus, laikytis probacijos sąlygų, tačiau, kaip jau minėta, Probacijos tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga, o anksčiau aptarti duomenys, nustatytas nuteistojo teismo paskirtų įpareigojimų ir probuojamojo bendrųjų pareigų pažeidimų kiekis bei naujų teisės pažeidimų darymas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu parodo, jog nuteistasis sąmoningai nesilaiko jam paskirtų įpareigojimų ir nededa pakankamai pastangų, kad jam paskirtos bausmės tikslai dar galėtų būti pasiekti be jos pakeitimo areštu, todėl nėra pagrindo tikėti tuo, jog asmuo, kuris akivaizdžiai nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, elgėsi neatsakingai, abejingai ir piktybiškai, pasikeis.

15. Apygardos teismo vertinimu nuteistasis turėjo ne vieną galimybę pasitaisyti ir dėti pastangas savo elgesio keitimui, tačiau ir toliau elgėsi pagal jam vienam priimtinus veikimo būdus. Būdamas laisvėje jis neįrodė, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti netaikant jam griežtesnio laisvės suvaržymo. Naujų aplinkybių, pateisinamų objektyvių priežasčių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skunde apygardos teismui nepateikta. Švelnesnė bausmė nuteistajam reikiamo poveikio nedaro, todėl yra tikslinga jam taikyti griežtesnę bausmę.

16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. G. gynėjo advokato Mariaus Venckaus skundą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė